- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-22-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- K. K., Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos
- Advokatai
- Aivaras Surblys, Algirdas Platauna
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Algirdui Plataunai, atsakovui K. K., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui K. K., Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos institucijai, dalyvaujančiai byloje išvadai duoti, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja ir vaiko išlaikymui priteisti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, t. y. įpareigoti atsakovą grąžinti jai pagal 2001-02-23 dovanojimo sutartį atsakovui padovanotą butą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, priteisti jai automobilį Hyundai Accent, o atsakovui – BMW 735, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas santuokos metu buvo jai neištikimas, su kita moterimi susilaukė vaiko, dėl to jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau ji padovanojo atsakovui butą, kurį jai padovanojo jos motina. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, prašė įpareigoti atsakovą grąžinti jai šią dovaną. Dėl atsakovo neištikimybės, sutuoktinio pareigų pažeidimo patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, o nepilnametis vaikas psichologinę traumą, prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliko turėtą santuokinę pavardę – K., nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; padalijo santuokos metu įgytą turtą automobilius: ieškovei priteisė Hyundai Accent, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – BMW 735, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“; įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei pagal 2001-02-23 dovanojimo sutartį atsakovui padovanotą butą, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda; priteisė ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Lt žyminį mokestį ir 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1946,89 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, buvo ieškovei neištikimas, su kita moterimi susilaukė vaiko, dėl to yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Dėl to, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, o kaltas sutuoktinis privalo grąžinti gautas dovanas, teismas įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei jam padovanotą butą. Teismas konstatavo, kad dėl to, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ieškovė patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir priteisė iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei jam padovanotą butą, šiuos reikalavimus atmesti; sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė pas savo motiną negyveno, nes už jo jai išmokėtą 16 000 JAV dolerių kompensaciją įsigijo kitą butą, o ginčo butą jam padovanojo, kai nutrūko jų faktiniai santuokiniai ryšiai. Taigi teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovė, turėdama kitą nekilnojamąjį turtą, ginčo butą padovanojo sutuoktiniui, su kuriuo buvo nutrūkę faktiniai santykiai. Po faktinių ryšių nutrūkimo jis turėjo kitą moterį, su kuria susilaukė vaiko, o su ieškove tik vėliau atnaujino santykius. Priteistas išlaikymas vaikui yra per didelis, nes jo gaunamos pajamos nėra stabilios, be to, jis turi mokėti išlaikymą kitiems dviems vaikams bei pažymi, kad išlaikymą teikia savanoriškai. Teismas nepagrįstai įpareigojo jį grąžinti ieškovei ginčo butą, nes sandoris, kurio pagrindu butas įgytas, nėra nuginčytas, be to, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Kadangi ieškovė po faktinių ryšių nutrūkimo pas motiną negyveno, o turėjo savo butą, taigi dėl to ji nepatyrė dvasinių išgyvenimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą esant kito sutuoktinio kaltei.
CPK 376 straipsnis bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose įrodinėjimo tikslas – nustatyti materialiąją tiesą, todėl teismas privalo savo iniciatyva surinkti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei šalių pateiktų duomenų nepakanka. Teismas pats turi nuspręsti, kiek ir kokių įrodymų reikia teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Būtina ištirti ir įvertinti ne vien tik šalių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pačiam teismui nuspręsti dėl byloje teisiškai reikšmingų faktų bei rinktinų įrodymų. Nors šalims lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti atitinkamą teismo sprendimą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 nutartis civ. byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004 m.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo jai priteisimo klausimus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nekilo, teismas nustatė, kad šalių nepilnametė duktė gyvena su ieškove ir pagrįstai nusprendė E. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. CPK 42 straipsnio 5 dalis įtvirtina šalių pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. 2008-10-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovas teigė, kad skiria savo dukrai nuo 500 iki 700 Lt ir sutinka mokėti 500 Lt (b. l. 45). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, turėjo pagrindą priteisti tokią išlaikymo sumą, kokią pats atsakovas sutiko mokėti. Tokiu būdu atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteisto išlaikymo sumažinimu.
CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigas nustato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės – tai visiškas jų nevykdymas. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas iš jų negali reikalauti sau kokios nors satisfakcijos ir atsakomybės taikymo kitam sutuoktiniui (CK 3.61 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais netaikomas CK 3.70 straipsnis (išskyrus jo 4 dalį), nurodantis santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės teisinius padarinius. Atsakovas jau 2008-10-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismui nurodė, kad su ieškove faktiškai išsiskyrė dar 2001 metais ir pasidalino turtą. Jam ieškovė padovanojo butą, o jis jai už tai sumokėjo 16 000 JAV dolerių kompensaciją (b. l. 45). Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to sprendime nieko nepasisakė. Minimos aplinkybės yra reikšmingos. Jei būtų nustatyta, kad faktiniai santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko žymiai anksčiau, nei ieškovas susilaukė dukters su kita moterimi, galima situacija, kad atsiras pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. K. teismui patvirtino atsakovo dėstomas aplinkybes dėl turto pasidalijimo ir nurodė, kad davė ieškovui 16 000 JAV dolerių (b. l. 138-139). Tačiau vien šių įrodymų nepakanka minėtoms aplinkybėms pagrįsti. Būtina aiškintis dovanojimo sandorio tikslą, patikrinti atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog iš jo duotų pinigų ieškovė savo motinos vadu įsigijo butą Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant sandorį visada svarbu nustatyti tikrąją šalių valią. Jei dovanojimo sandoriu buvo įformintas šalių turto pasidalijimas (sandoris buvo sudarytas dar iki dabartinio CK įsigaliojimo), būtų nesąžininga ir neteisinga reikalauti iš atsakovo grąžinti jam dovanotą butą.
CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, susijusios su kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymu bei turto pasidalinimu ir pagal byloje esančius įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį dėl šalių dukters E. K., gim. 2006-05-04 gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo palikti nepakeistą.
Kitą sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.