Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-884-431/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-884-431/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09006-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kreditorius
akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-884-431/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09006-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; (S) 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skunde dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (skolininkė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. V. 2020 m. kovo 12 d. paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pabaiga nustatyta 2020 m. balandžio 14 d., iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog antstoliui pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2020 m. kovo 12 d. patvarkymą Nr. S-20-179-6664, kuriuo paskelbtos areštuoto turto – negyvenamųjų patalpų – pirmosios pakartotinės varžytynės. Varžytynės negalėjo būti skelbiamos, nes dar nėra išspręstas ginčas dėl prieš tai buvusių varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Pirmąsias turto varžytynes buvo laimėjusi pirkėja UAB „NT paslaugos“, už turtą pasiūliusi 690 000 Eur, tačiau nustatytu laiku į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjusi pinigų sumos, lygios kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui. Todėl antstolis pripažino varžytynes neįvykusiomis. Pirkėja 2020 m. kovo 9 d. pateikė skundą dėl šių antstolio veiksmų, kuris dar nėra išnagrinėtas.

2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas dėl to, jog pasibaigus varžytynėms turtas bus perleistas jį įsigijusiam pirkėjui už mažą kainą. Dėl COVID-19 grėsmės ir paskelbto karantino varžytynėse nedalyvaus didelė dalis potencialių pirkėjų ir tikrai negalės dalyvauti pirkėjai, galintys pasiūlyti realią kainą. Įvykus varžytynėms, UAB „NT paslaugos“ taip pat nebeturės galimybės įsigyti turto ir už jį pasiūlyti skolininkę tenkinančios 690 000 Eur sumos. Jeigu turto niekas nenupirktų ir varžytynės būtų pripažintos neįvykusiomis, dar neišnagrinėjus šio skundo, antstolis galėtų skelbti antrąsias varžytynes. Todėl antrųjų varžytynių metu turtas arba būtų perduotas išieškotojai, arba kitiems asmenims už ženkliai mažesnę kainą (60 proc. turto rinkos kainos). Tai pažeistų skolininkės ir kreditorės interesus, o palankus teismo sprendimas netektų prasmės. Pareiškėja būtų priversta inicijuoti naują procesą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas, preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog antstolio 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-20-179-6664 paskelbtos pareiškėjos turto pirmosios pakartotinės varžytynės yra neteisėtos dėl to, kad yra neužbaigta civilinė byla, kurioje nagrinėjamas pirkėjos skundas dėl varžytynių atšaukimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad antstolio 2020 m. kovo 12 d. patvarkymas neatitinka CPK 721 straipsnio 2–3 dalyje numatyto teisinio reguliavimo (pakartotinių varžytynių skelbimas neįvykus pirmosioms).

Šalies argumentai

5. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad potencialūs pirkėjai nedalyvaus varžytynėse dėl galimos grėsmės visuomenei ir ekonominei situacijai dėl COVID-19, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nes varžytynėse parduodamo turto rinkos kaina yra nustatyta eksperto, varžytynės vyksta elektroniniu būdu, susipažinimo su turtu (nuotraukomis) tvarka taip pat vyksta nuotoliniu būdu. Pareiškėja nenurodo priežasčių, dėl kurių varžytynėse didelė dalis potencialių pirkėjų negalės dalyvauti. Planuojamas paskelbto karantino pratęsimas, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog potencialiems pirkėjams bus sutrukdyta dalyvauti elektroninėse varžytynėse nuotoliniu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

6. Skundžiamame antstolio patvarkyme skolininkei ir turto savininkei yra išaiškinta, kad jeigu paskelbus varžytynes skolininkas pasiūlytų turtą parduoti už kainą, atitinkančią CPK 704 straipsnyje numatytus reikalavimus, būtų sprendžiama dėl varžytynių atšaukimo ir turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Taigi pareiškėja turi visas procesines galimybes pasiekti, kad turtas būtų parduotas potencialiam pirkėjui, o varžytynės atšauktos. Pareiškėjos teiginiai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galėtų skelbti antrąsias varžytynes ir turtas būtų parduotas arba perduotas už ženkliai mažesnę 60 procentų turto kainą, todėl pareiškėjai palankus teismo sprendimas taptų beprasmis, nes jau vyktų antrosios varžytynės, yra pagrįsti deklaratyviais hipotetiniais samprotavimais.

7. Skundžiami antstolio veiksmai yra dėl pirmųjų pakartotinių, o ne antrųjų varžytynių, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo analizuoti ir vertinti antstolio veiksmų galimą teisėtumą (neteisėtumą) ateityje, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus. Pareiškėjos teiginiai, jog turtas tikrai bus parduotas už per mažą kainą, nėra pagrįsti jokiais duomenimis. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog įvykus varžytynėms, pirkėja nebeturėtų galimybės įsigyti turto ir už jį pasiūlyti skolininkę tenkinančios 690 000 Eur sumos. Pareiškėja turi visas procesines galimybes, kad turtas būtų parduotas potencialiam pirkėjui. Šioje stadijoje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nenagrinėjamas pats skundas iš esmės, todėl teismas tik preliminariai įvertina skundo pagrįstumą, taigi nepasisako dėl visų pareiškėjos argumentų, kurie yra skundo, o ne šio prašymo, nagrinėjimo dalykas.

8. Pareiškėja tikėtinai nepagrindė reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir neįrodė grėsmės, jog netaikius šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimu. Taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, o jas pritaikius būtų pažeistas ir vykdymo proceso šalių teisių bei teisėtų interesų proporcingumas.

II. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėja (skolininkė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti antstolio 2020 m. kovo 12 d. paskelbtas varžytynes iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl bylos esmės. Pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti. Nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla, kurią savo skunde minėjo pareiškėja, turės įtakos būtent tos bylos ginčo šalių teisėms ir pareigoms, bet ne pareiškėjos nurodytai turto pirkėjai, kuri nėra tos bylos šalis, ir ne varžytynių procesui. Taigi teismas jau iš esmės išnagrinėjo skundą, teigdamas, kad jis negali būti tenkinamas. Teismas vertino ne prima facie ieškinio pagrįstumą ir grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau pasisakė dėl bylos esmės.

9.2. Teismo nutarties priėmimo metu egzistavo ir šiuo metu neabejotinai yra visos sąlygos pareiškėjos reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Grėsmę galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymui patvirtina vien ta aplinkybė, kad patvarkymu paskirtos varžytynės neabejotinai pasibaigs 2020 m. balandžio 14 d. Atskirojo skundo pateikimo teismui metu akivaizdu, kad varžytynės pasibaigs vis dar galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. paskelbtam karantinui. Turtas bus perleistas jo kainą pasiūliusiam pirkėjui. Teismas visiškai neįvertino šios aplinkybės. Net ir pripažinus varžytynes neteisėtomis joms jau pasibaigus, skolininkė būtų priversta inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Todėl vienintelis būdas užtikrinti galimai palankaus skolininkei teismo sprendimo įvykdymą, buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Šalies argumentai

9.3. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus skolininkei teismo sprendimas ne tik pasunkėtų, bet ir taptų neįmanomas. Jei antstolio paskelbtose varžytynėse niekas turto nenupirktų ir varžytynės būtų pripažintos neįvykusiomis dar neišnagrinėjus šio skundo, antstolis galėtų skelbti antrąsias varžytynes, kurių metu turtas arba būtų perduotas išieškotojai arba kitiems asmenims už daug mažesnę kainą (60 proc. turto rinkos kainos). Tai neabejotinai pažeistų tiek pačios skolininkės, tiek ir išieškotojos interesus, o palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkėtų, bet netektų prasmės, nes jau vyktų antrosios varžytynės. Antrųjų varžytynių skelbimas, priešingai, nei nurodė teismas, nėra prielaida, o atitinka CPK 721 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu būdu skolininkės interesai neabejotinai bus pažeisti, kadangi turtas būtų pardavinėjamas už realios jo rinkos vertės neatitinkančią kainą.

9.4. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, susijusios su COVID-19 grėsme, dėl kurios skundžiamu patvarkymu paskelbtos varžytynės negalėtų įvykti tinkamai. Akivaizdu, kad potencialūs turto pirkėjai jose nedalyvaus. Jau dabar valstybė teikia plataus masto pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo minėtos pandemijos. Esant tokiai įtemptai finansinei situacijai visiškai aišku, kad turtas varžytynėse bus parduotas už minimalią kainą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai ribotų išieškotojos teises. Varžytynių sustabdymas būtų visiškai laikinas, kadangi teismui atmetus skolininkės reikalavimus išieškojimas ir vėl būtų tęsiamas. Be to, tinkamą išieškotojos interesų apsaugą užtikrina tai, kad pagal skolininkės ir išieškotojos sudarytą kredito sutartį už vėlavimą vykdyti savo įsipareigojimus skolininkė turi mokėti netesybas, kurių skaičiavimas nenutrūktų net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio paskelbtas varžytynes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/0131 vykdo išieškojimą iš pareiškėjos išieškotojai AB „Swedbank“. Antstolis 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-20-179-6664 paskelbė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pirmąsias pakartotines varžytynes, nurodė, jog pradinė turto kaina – 332 000 Eur. Pareiškėja pateikė antstoliui skundą dėl šio patvarkymo, kadangi 2019 m. gruodžio 12 d. paskelbtas pirmąsias varžytynes laimėjo pirkėja UAB „NT paslaugos“, pasiūliusi už turtą 690 000 Eur. Kadangi pirkėja laiku nesumokėjo visos sumos už įgytą turtą, antstolis 2020 m. vasario 18 d. patvarkymu pripažino varžytynes neįvykusiomis. Pirkėja yra apskundusi šį antstolio patvarkymą, pirkėjos pasiūlyta kaina atitinka turto rinkos kainą, todėl pirmosios pakartotinės varžytynės yra paskelbtos neteisėtai, jų metu turtas gali būti neparduotas dėl prasidėjusios pandemijos arba vėliau, per antrąsias varžytynes, gali būti parduotas už daug žemesnę nei rinkos kainą. Todėl pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17383-937/2020 atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio 2020 m. kovo 12 d. patvarkymu paskelbtų varžytynių. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi Nr. 2YT-14645-600/2020 atmetė pirkėjos UAB „NT paslaugos“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis. Šios nutartys dar nėra įsiteisėjusios, tačiau aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas, išnagrinėję pareiškėjos ir turto pirkėjos skundus iš esmės, juos atmėtė, patvirtina skundžiamos pirmos instancijos teismo išvadą apie preliminarų pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą, taip pat paneigia atskirojo skundo argumentą, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė dėl bylos esmės.

15. Vykdomojoje byloje paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog parduodamo turto rinkos vertė yra 415 000 Eur. Skundžiamu antstolio patvarkymu buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 332 000 Eur. Šios kainos pagrįstumo pareiškėja skunde neginčija. Pagal internetinio portalo www.evarzytynes.lt duomenis šiuo metu ginčijamu patvarkymu paskelbtos varžytynės yra pasibaigusios ir turtas parduotas pirkėjui už 332 000 Eur kainą. Taigi pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie grėsmę, jog turtas nebus parduotas paskelbtų varžytynių metu, o per antrąsias varžytynes bus parduotas už daug mažesnę nei rinkos kaina, buvo nepagrįstos.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė