Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimo I. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) pareigūnas 2006 m. birželio 30 d. I. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokole nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu pagal įmonės direktorės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, darbuotojų pateiktą 2006 m. vasario 1 d. – 2006 m. gegužės 11 d. sąsiuvinį „Atiduodamų pinigų sumų sąrašai” bei raštiškus darbuotojų paaiškinimus nustatyta, kad įmonės darbuotojoms L. J. , T. S. , A. K. , B. K. , J. S. , I. L. , A. J. , I. P. per laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gegužės 11 d. iš viso išmokėta 8405 Lt darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, nesumokėtas Gyventojų pajamų mokestis ir mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Protokole konstatuota, kad tokiu būdu I. B. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 12 straipsnį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

II.

III.

darbo sutartyse su M. M. įmonės darbuotojomis buvo numatyta 4 valandų darbo diena ir numatytas pusės vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis (275 Lt), kuris ir buvo mokamas įmonės darbuotojoms. Darbuotojos gaudavo tik darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį ir jokių papildomų pinigų jos negaudavo. Kirpėjos buvo įpareigotos įvesti visą iš kliento gautą sumą į kasą, todėl apeliantė teigia, kad apie sąsiuvinį „Atiduodamų pinigų sumų sąrašai” nežinojo ir tai buvo darbuotojų savivalė. Faktą, kad darbuotojoms buvo mokamas pagal darbo sutartis numatytas atlyginimas, gali patvirtinti ir įmonės buhalterė Ž. V. . Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose ir M. M. įmonės kasos išlaidų orderiuose taip pat matyti, kad darbuotojoms buvo mokamas pagal darbo sutartis numatytas atlyginimas;darbuotojų savivalę ir darbo pareigų nevykdymą liudija ir kiti faktai: 2006 m. birželio 7 d. darbuotojos L. J. , J. S. , A. J. , I. L. , I. P. , B. K. , A. K. atsisakė išklausyti periodinį instruktavimą darbo vietoje taip nepaklusdamos jos, kaip įmonės direktorės, nurodymams. Todėl paminėto sąsiuvinio duomenų bei darbuotojų paaiškinimų negalima laikyti patikimais duomenimis;nuo 2006 m. balandžio 7 d. darbuotojai faktiškai nedirbo ir nebuvo gauta jokių pajamų, įmonės veikla buvo nuostolinga, o darbo užmokesčiai vis tiek turėjo būti mokami;sąsiuvinio „Atiduodamų pinigų sumų sąrašai” duomenų tikrumu abejoti leidžia ir tai, kad byloje nėra pateiktas šio sąsiuvinio originalas: visas sąsiuvinis yra kopija, išskyrus darbuotojų vardus, pavardes ir parašus. Be to, šie įrašai yra padaryti pačių darbuotojų. Taigi toks sąsiuvinis gali būti vertinamas tik kaip abejotina klastotė, o ne patikimas įrodymas;apeliantės įsakymu nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. balandžio 18 d. imtinai visiems įmonės darbuotojams buvo suteiktos eilinės atostogos. Taigi laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 11 d. iki 2006 m. balandžio 18 d. darbuotojos nedirbo. Tačiau sąsiuvinyje „Atiduodamų pinigų sumų sąrašai” nurodytu laikotarpiu buvo daromi įrašai apie tariamai iš klientų gautas sumas. Taigi jeigu darbuotojoms buvo suteiktos atostogos ir jos nedirbo, neaišku, kokios sumos nurodytomis dienomis buvo fiksuojamos sąsiuvinyje. Remiantis nurodytais faktais galima teigti, kad surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas yra visiškai nepagrįstas;darbuotojos buvo įpareigotos įvesti visą iš kliento gautą sumą į kasą. Nėra jokių duomenų, kad kasos aparatas buvo išvežtas iš kirpyklos, todėl darbuotojoms nebuvo užkirstas kelias įvesti į elektroninį kasos aparatą visą iš kliento gautą sumą. Taigi galima daryti išvadą, kad darbuotojos savavališkai pasisavindavo iš klientų gautus pinigus arba neaptarnaudavo klientų;abejoti teismo nutarimo pagrįstumu leidžia ir tai, kad teisme liudijo tik šešios iš aštuonių VMI rašiusių pranešimą darbuotojos, taigi dar dvi nebuvo apklaustos, nors buvo prašoma jas apklausti. Be to, T. S. teigė, kad nieko neatsimena dėl ligos, todėl jokių parodymų nedavė. Kitos likusios liudytojos nesugebėjo paaiškinti, kodėl nesutampa sumos nurodytos sąsiuvinyje „Atiduodamų pinigų sumų sąrašai” ir kasos aparato juostoje, nors visos tiek VMI teiktuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad klientui atsiskaičius 50% sumos įvesdavo į elektroninį kasos aparatą ir įrašydavo į sąsiuvinį „Atiduodamų pinigų sumų sąrašai”. Nors ir buvo teismo prašoma, tačiau į teismo posėdį nebuvo iškviesta liudytoja Ž. V. , kuri įmonėje dirbo buhaltere ir galėjo patvirtinti, kad darbuotojoms buvo mokamas pagal darbo sutartis numatytas atlyginimas;nutarimas grindžiamas duomenimis, kurie yra netikslūs ir prieštaringi. Institucija, nagrinėjanti administracinę bylą, privalo vykdyti ATPK 257 straipsnio reikalavimus ir surinkti visumą įrodymų, kurių pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteisėtos veikos aplinkybės. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, jei išvados padarytos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas bylai svarbias faktines aplinkybes. Šiuo atveju teismas nevykdė ATPK 257 straipsnio reikalavimų ir taip pažeidė procesinės teisės normas. Teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 284 straipsnio l dalies reikalavimus, kadangi nebuvo išaiškintos ir įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnius, nes pasisakė tik dėl Vilniaus AVMI pateiktų aplinkybių ir savo nutarime nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė jos pateiktus įrodymus;teismas, paskirdamas dešimties tūkstančių litų baudą, neatsižvelgė į sunkią apeliantės turtinę padėtį, nes ji gauna tik minimalią mėnesinę algą, augina dvi nepilnametes dukras, yra išsiskyrusi, vaikų tėvas gauna tik pusę minimalios mėnesinės algos, todėl negali daug prisidėti prie dukrų išlaikymo, neturi turto ar kitų pajamų, iš kurių galėtų susimokėti baudą, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, turėjo paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinę bylą, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš esmės analogiška įrodymų vertinimo taisyklė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliantės vadovaujamos įmonės darbuotojos L. J. , T. S. , A. K. , B. K. , J. S. , I. L. , A. J. , I. P. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams raštu patvirtino, kad joms buvo mokamas įmonės apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis. Nurodė, kad I. B. nurodymu į kasos aparatą mušdavo 50% iš kliento gautos sumos, o likusi pusė likdavo kaip darbo užmokestis. Pažymėtina, kad šiuos parodymus A. K. , J. S. , I. L. , A. J. , I. P. iš esmės patvirtino ir apklaustos teisme. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo netikėti šiais įrodymais. Šiuos parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai – įmonės darbuotojų parašais patvirtinti įmonės direktorei atiduodamų pinigų sąrašai (b. l. 46-62). Teisėjų kolegijos nuomone, neatitikimai tarp šiuose sąrašuose užfiksuotų sumų ir kasos duomenų yra įmanomi, nes į “juodosios buhalterijos” sąrašus darbuotojos dėl vienų ar kitų priežasčių galėjo įrašyti netikslius ar ne visus duomenis. Pastebėtina, kad I. B. yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai ir nesudaro pakankamo pagrindo abejoti nuosekliais ir iš esmės analogiškais aštuonių įmonės darbuotojų rašytiniais paaiškinimais, iš kurių penkios savo paaiškinimus iš esmės patvirtino ir teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, dviejų įmonės darbuotojų ir įmonės buhalterės neapklausimas teisme taip pat neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumu, nes byloje surinkta pakankamai I. B. kaltę ir administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtinančių įrodymų. Negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas neišaiškino ir neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė kokiais įrodymais remiantis padarė atitinkamas išvadas, pažymėjo, kad bylos medžiaga paneigia I. B. ir jos atstovės paaiškinimus. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas yra tinkamai nustatytas.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, I. B. skirta minimali sankcijoje už pažeidimą numatyta bauda. Apeliantei neigiant pažeidimo padarymo faktą, teisėjų kolegija neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.