- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-164/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.), Danutė Milašienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- BUAB ,,Vitomos transportas“, A. J.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Algaudai Šimkūnienei.
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitomos transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-1978-43/2005 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Vitomos transportas“ dėl kreditorių komiteto nutarimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo bei atsakovo BUAB ,,Vitomos transportas“ priešieškinį atsakovui A. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti 2005 m. balandžio 22 d. BUAB ,,Vitomos transportas“ kreditorių komiteto nutarimą patvirtinti pasiūlymą įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 230 000 Lt nurodytas ataskaitoje – panaudoti atsiskaitymui su trečios eilės kreditoriais neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti iš UAB ,,Vitomos transportas“ be pagrindo įgytus 37 150,21 Lt ir 25 809,84 EUR (89 116,21 Lt) ieškovo naudai, įpareigoti BUAB ,,Vitomos transportas“ bankroto administratorių iš įmonės sąskaitos pervesti 37 150,21 Lt ir 25 809,84 EUR (89 116,21 Lt) į A. J. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 9 d. nutartimi UAB ,,Vitomos transportas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Bronių Vankevičių. UAB ,,Vitomos transportas“ ir ieškovas, būdamas įmonės kreditoriumi, 2004 m. gegužės mėnesį sudarė reikalavimų perleidimo sutartis, kurių suma 384 854 Lt atitiko tuometinį atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Skolininkų, pagal reikalavimo perleidimo sutartis, lėšos, skirtos padengti įsiskolinimus, turėjo būti pervestos tiesiogiai naujajam kreditoriui A. J. . Dalį pinigų skolininkai pervedė ieškovui, tačiau 37 150,21 Lt ir 25 809,84 EUR be pagrindo buvo pervesta atsakovui. Šių pinigų atsakovas ieškovui negrąžino. 2005 m. balandžio 22 d. BUAB ,,Vitomos transportas“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą patvirtinti pasiūlymą įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 230 000 Lt nurodytas ataskaitoje – panaudoti atsiskaitymui su trečios eilės kreditoriais. Šis kreditorių komiteto nutarimas yra neteisėtas, nes 37 150,21 Lt ir 25 809,84 EUR, vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutartimis, priklauso ieškovui ir laikytini kaip be pagrindo įgytas atsakovo turtas, kurį pagal CK 6.237 straipsnį atsakovas privalo grąžinti ieškovui.
Atsakovas UAB ,,Vitomos transportas“ teismui pateikė priešieškinį ir vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio UAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis: 1) 2004 m. gegužės 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo teisę į bendrovė France LD; 2) 2004 m. gegužės 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,Rezetas“; 3) 2004 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,Gyratus“; 4) 2004 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,Transtira“; 5) 2004 m. gegužės 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į bendrovę Nesotra B.V.; 6) 2004 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į bendrovę Ares Barcelona S.L.; 7) 2004 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,L.I.O.N. gėrimai; 8) 2004 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į bendrovę Stante & Ecotrans S.R.L.; 9) 2004 m. gegužės 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į bendrovę Mima Trans Ltd.; 10) 2004 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į bendrovę AS Allando Trailways, taip pat atsakovas prašė taikyti restituciją. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi jų sudarymas galėjo turėti įtakos tam, jog UAB ,,Vitomos transportas“ negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo kreditorių interesai buvo pažeisti, nes buvo atsiskaityta su pirmumo teises neturinčiu kreditoriumi. Ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. 2004 m. gegužės 10 d. UAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. sudarė sutartį dėl 2004 m. gegužės 3 d. UAB ,,Vitomos transportas“ akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo netekusia galios. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo 385 000 Lt skolą ieškovui grąžinti iki 2004 m. birželio 1 d., todėl laikytina, kad atsakovo skolos mokėjimo ieškovui terminas suėjo tik 2004 m. birželio 1 d. Pripažinus reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, taikytina restitucija, nes tokiu atveju, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla, patenkinus actio Pauliana ieškinį išieškotas turtas įskaitomas į bendrą skolininko turtą ir naudojamas visų jo kreditorių reikalavimams tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: panaikino 2005 m. balandžio 22 d. BUAB ,,Vitomos transportas“ kreditorių komiteto nutarimą patvirtinti pasiūlymą įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 230 000 Lt nurodytas ataskaitoje – panaudoti atsiskaitymui su trečios eilės kreditoriais, priteisė iš BUAB ,,Vitomos transportas“ be pagrindo įgytus 120 051,30 Lt A. J. naudai, įpareigojo BUAB ,,Vitomos transportas“ bankroto administratorių iš įmonės sąskaitos pervesti 120 051,30 Lt į A. J. atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, kad iš atsakovo atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, jog 2004 m. gegužės 10 d., 2004 m. gegužės 11 d., 2004 m. gegužės 20 d., 2004 m. gegužės 22 d. ir 2004 m. gegužės mėnesį UAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis pradinis kreditorius UAB ,,Vitomos transportas“ perleido visas savo reikalavimo teises naujajam kreditoriui A. J. pagal 10 sutarčių. Pagal atsakovo 2004 m. birželio 2 d. – 2004 m. gruodžio 30 d. banko sąskaitos išrašus įmonės, į kurias UAB ,,Vitomos transportas“ perleido reikalavimo teises A. J. , į atsakovo UAB ,,Vitomos transportas“ banko sąskaitą pervedė 120 051,30 Lt. UAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. 2004 m. gegužės 3 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartis, kuria 385 000 Lt buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas (b.l. 67). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo įsigyti 3 850 akcijų, kurių bendra nominali vertė ir bendra kaina yra 385 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo perduoti akcininkui 3 850 vnt. akcijų. UAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. 2004 m. gegužės 10 d. sudarė sutartį, kuria 2004 m. gegužės 3 d. UAB ,,Vitomos transportas“ akcijų pasirašymo sutartį pripažino netekusia galios ir atsakovas įsipareigojo 385 000 Lt grąžinti ieškovui iki 2004 m. birželio 1 d. (b.l. 66). Atsakovas, sudarydamas ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, įvykdė 2004 m. gegužės 10 d. savo sutartimi prisiimtą prievolę grąžinti ieškovui 385 000 Lt iki 2004 m. birželio 1 d. Todėl teismo teigimu, šiuo atveju nėra CK 6.66 straipsnio taikymui būtinos sąlygos, tai yra sąlygos, jog skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, nes atsakovas, pripažinęs 2004 m. gegužės 3 d. akcijų pasirašymo sutartį netekusia galios, privalėjo atsiskaityti su ieškovu – iki 2004 m. birželio 1 d. grąžinti jam 385 000 Lt. Be to, atsakovas pripažino, kad ieškovo pagal akcijų pasirašymo sutartį sumokėtus 385 000 Lt, atsakovas panaudojo savo ūkinėje komercinėje veikloje, kadangi tuo metu neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų. Tokiu būdu ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas atsakovo ir jo kreditorių teisių ir interesų nepažeidė. Teismas konstatavo, jog esant nurodytoms aplinkybėms CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu atsakovo priešieškiniu ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys negali būti pripažintos negaliojančiomis, todėl priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas priešieškinį teisme pareiškė 2005 m. rugsėjo 27 d. Atsakovo atstovas bankroto administratorius pripažino, kad buvęs atsakovo administracijos vadovas įmonės dokumentus, tarp jų ir atsakovo ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, jam perdavė 2004 m. rugpjūčio 11 d. Tokiu būdu atsakovo bankroto administratorius apie ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis turėjo sužinoti 2004 m. rugpjūčio 11 d., o priešieškinį teisme pareiškė pasibaigus CK 6.66 straipsnyje trečiojoje dalyje nustatytam vienerių metų ieškinio senaties terminui, kurio atnaujinti nėra pagrindo, todėl ieškovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, priešieškinis atmestinas ir CK 1.131 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu pagrindu. Teismo teigimu, atsakovas pripažino, kad skolininkai, į kuriuos reikalavimo teises ieškovas įgijo pagal ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas su atsakovu iki bankroto bylos iškėlimo, dalį piniginių lėšų – 120 051,30 Lt – pervedė ne į naujojo kreditoriaus (ieškovo), o į reikalavimus perleidusio atsakovo sąskaitą. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagal ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis atsakovui būtų pervesti 126 26,42 Lt (CPK 178 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas be teisinio pagrindo ieškovo sąskaita įgijo 120 051,30 Lt, todėl juos privalo grąžinti ieškovui (CK 6.237 str. 1 d.), o 2005 m. balandžio 22 d. BUAB ,,Vitomos transportas“ kreditorių komiteto nutarimas patvirtinti pasiūlymą įmonės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 230 000 Lt nurodytas ataskaitoje – panaudoti atsiskaitymui su trečios eilės kreditoriais yra neteisėtas, todėl naikintinas. Kadangi gera valia atsakovas be pagrindo įgytų 120 051,30 Lt ieškovui negrąžina, jie iš atsakovo priteistini ir atsakovo bankroto administratorius įpareigotinas iš atsakovo banko sąskaitos pervesti 120 051,30 Lt į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (CK 1.138, 6.237 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Vitomos transportas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkino ieškovo reikalavimus dėl 2005 m. balandžio 22 d. kreditorių komiteto nutarimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir atmetė BUAB ,,Vitomos transportas“ priešieškinį pripažinti negaliojančiomis ab initio nurodytas BUAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisinga teismo išvada, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, jog BUAB ,,Vitomos transportas“ ir A. J. sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis galima ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu. CK 2.87 straipsnis įpareigoja juridinio asmens valdymo organą veikti sąžiningai ir protingai. BUAB ,,Vitomos transportas“ generalinis direktorius, sudarydamas ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, pažeidė šią pareigą, nes tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo labai sunki. Tai įrodo ta aplinkybė, jog 2004 m. gegužės 25 d. kreditorius Estijos bendrovė AB ,,Baltic Truck Cards AS“ Vilniaus apygardos teisme padavė pareiškimą dėl 242 885,44 EUR priteisimo iš atsakovo. Atsakovo turtas buvo areštuotas, o Vilniaus apygardos teismui kreditoriaus pareiškimo pagrindu priėmus įsakymą dėl skolos išieškojimo, susiklosčiusių aplinkybių visuma sąlygojo bankroto bylos iškėlimą. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė BUAB ,,Viomos transportas“ bankroto administratorius, 385 000 Lt gauti iš A. J. , buvo panaudoti įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad BUAB ,,Vitomos transportas“ generalinis direktorius, žinodamas įmonės finansinę padėtį, kaip protingas, atidus ir sąžiningas įmonės vadovas privalėjo įvertinti tai, kad sudaromos sutartys yra priešingos įmonės veiklos tikslams, padarys didesnę žalą įmonei, nei prievolės grąžinti A. J. 385 000 Lt neįvykdymas, bei gali padaryti įtaką įmonės nemokumui. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis buvo pažeisti kitų UAB ,,Vitomos transportas“ kreditorių interesai, kadangi tokiu būdu buvo atsiskaityta su jokios pirmumo teisės neturinčiu kreditoriumi. Yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs mokėjimo. 2004 m. gegužės 10 d. atsakovas ir ieškovas sudarė sutartį dėl 2004 m. gegužės 3 d. UAB ,,Vitomos transportas“ akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo netekusia galios. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo 385 000 Lt grąžinti ieškovui iki 2004 m. birželio 1 d. Todėl laikytina, kad atsakovo skolos mokėjimo ieškovui terminas suėjo 2004 m. birželio 1 d., nors visos ginčijamos sutartys dėl reikalavimo perleidimo buvo sudarytos iki šios dienos. Reikalavimo perleidimo sutartys gali būti laikomos neatlygintiniais sandoriais, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nereikia analizuoti trečiojo asmens, tai yra A. J. , nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.).
2. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovo priešieškinis atmestinas ir dėl to, jog yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio trečiojoje dalyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo apie teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad įstatymas ieškinio senaties termino pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Tai, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia kreditoriaus interesus, BUAB ,,Vitomos transportas“ administratorius sužinojo tik 2005 m. balandžio 22 d., kai buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo, o teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė įstatymą, reglamentuojantį ieškinio senaties taikymą byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktas nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Pagal to paties straipsnio trečiosios dalies 14 punktą, įmonės bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui. Todėl bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taigi ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.
Nagrinėjamoje byloje priešieškiniu prašoma panaikinti reikalavimo perleidimo sutartis, nurodant, jog jų sudarymas galėjo turėti įtakos UAB ,,Vitomos transportas“ nemokumui, bendrovės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes skolos mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Taigi, pareikštas Pauliano ieškinys, siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Todėl, nagrinėjant šį ginčą, svarbu atsižvelgti ne į sandorių negaliojimo pagrindus, numatytus įstatyme, bet analizuoti Pauliano instituto tikslus ir paskirtį.
CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagalba ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Pagrindinė Pauliano ieškinio (actio Pauliana ) instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Taigi, skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001).
Įstatymas (CK 6.66 str.) numato sąlygas, kurios būtinos, kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo; 2) šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; 3) skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; 4) dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, viena iš CK 6.66 straipsnio taikymo sąlyga yra, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Minėto straipsnio pirmojoje dalyje pateiktas pavyzdinis, bet nebaigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės . Nustatinėjant šią actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, būtina turėti omenyje, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Minėta, kad CK 6.66 straipsnyje išvardintas ne baigtinis, o pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeisti kreditoriaus interesai, todėl nustačius konkrečios bylos faktines aplinkybes, jų kontekste turi būti vertinama, ar nebuvo kreditorių teisių pažeidimų ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje, P.R., M.B., S.V. ir A.K. v. J.T. ir UAB ,,Teisita“ Nr. 3K-3-191/2006).
Atsižvelgiant į minėtus įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką šios kategorijos bylose, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti ir tirti įrodymus dėl UAB ,,Vitomos transportas“ finansinės padėties ginčo sandorių sudarymo metu, nustatyti įmonės kreditorius ir jos galimybę su kreditoriais atsiskaityti, įvertinti sandorių šalių sąžiningumą, o ne apsiriboti konstatavimu, jog ieškovo pagal akcijų pasirašymo sutartį sumokėtus 385 000 Lt, atsakovas panaudojo savo ūkinėje komercinėje veikloje, tokiu būdu ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas atsakovo ir jo kreditorių teisių ir interesų nepažeidė. Teismas byloje taikydamas CK 6.66 straipsnį analizavo tik vieną iš minėtos normos taikymo sąlygų – tai aplinkybę, ar skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, tačiau kitų šio straipsnio taikymo sąlygų teismas netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nenustačius visų bylos aplinkybių, būtinų CK 6.66 straipsnių taikymui šioje byloje, neatskleista bylos esmė, tai – esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančius įrodymus bylos iš esmės išnagrinėti neįmanoma, nes, kaip minėta, nėra pateikta duomenų nei apie UAB ,,Vitomos transportas“ finansinę padėtį, nei apie jos kreditorius, o naujų įrodymų pateikimas, jų ištyrimas ir aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nustatymas apeliacinėje instancijoje, prieštarautų instancinei sistemai, suvaržytų šalies galimybes pasinaudoti apeliacijos teise.
Dar vienas pagrindas, kuriuo teismas atmetė pareikštą priešieškinį – praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.). Teismas, nurodydamas, jog apie ginčijamus sandorius atsakovas turėjo sužinoti nuo to momento, kada administratoriui buvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai, nepasisakė dėl atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog apie sandorius sužinota tik kreditorių susirinkimo, įvykusio 2005 m. balandžio 22 d. metu. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo, svarbu patikrinti ir įvertinti visus argumentus dėl ieškinio senaties pradžios, be to, nustatyti, ar nebuvo pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti, jeigu jis ir buvo praleistas, ir tik tuomet spręsti ieškovo prašymo taikyti ieškinio senatį pagrindimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.39 15.1 punktas).
Ieškovo A. J. pareikštas ieškinys betarpiškai susijęs su UAB ,,Vitomos transportas“ priešieškiniu, kuriuo, kaip minėta, prašoma pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis. Neišnagrinėjus priešieškinio pareikštu pagrindu, negalima konstatuoti ieškinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl pareikšto ieškinio reikalavimų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.