Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-605-594/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-27
Bylos Nr.: 1A-605-594/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Antanaitis (pirm.), Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
Nuteistasis: L. J., V. Z., K. R., Ž. L., E. C.

Teisėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-605-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-85-1-00384-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.5.1.; 1.1.7.; 1.1.8.; 1.2.14.12.; 2.4.7.; 2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Evaldo Gražio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui A. B., nuteistiesiems L. J., V. Z. ir K. R., jų gynėjams advokatams V. K., L. S., A. J., R. A. ir N. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J., K. R., Ž. L., nuteistojo E. C. gynėjo advokato A. J. bei nuteistojo V. Z. gynėjo advokato D. S. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d., ir nuteistas 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas V. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 1 d. (dvi dienos), laikant, kad jam paskirta 196 MGL (7381 eurų) bauda. V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios;

E. C. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nuteistas 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas E. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 1 d. (dvi dienos), laikant, kad jam paskirta 196 MGL (7381 eurų) bauda. E. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios;

K. R. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. liepos 8 d. K. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus pakečiamas suėmimu;

L. J. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, paskiriant L. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. ir nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2011 m. liepos 20 d.. L. J. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausančius pinigus: 608,52 Lt, 650 eurų, 350 Lenkijos zlotų, saugomus Tauragės apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, pratęstas iki teismo nuosprendžio dalies dėl proceso išlaidų iš L. J. priteisimo valstybei visiško įvykdymo. Po šios nuosprendžio dalies visiško įvykdymo, L. J. pinigų likutis jam grąžintinas;

Ž. L. pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 25 MGL (941 EUR) bauda, jas apimant, ir paskiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 1 d. ir nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. balandžio 14 d.. Ž. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. Z., E. C., K. R., L. J. ir Ž. L. valstybės naudai priteista po 107,75 (vieną šimtą septynis eurus 75 centus) proceso išlaidų.

Ž. L. ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis, ir iš Ž. L. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 2370,98 (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt eurų 98 centų) proceso išlaidų.

Automobiliai BMW X5 ir BMW X6 palikti jų teisėtų savininkų žinioje.

Vadovaujantis BPK 94 str., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (Tauragė, Gedimino g. 17) saugomi daiktai: 1) Vyriška odinė rankinė, odinė piniginė, 7 vnt. raktų, 13 vnt. fotonuotraukų, stomatologo registracijos knygelė, vizitinių kortelių dėklas, kurie buvo paimti kratos metu 2011 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) esančios lentpjūvės patalpose - grąžinti jų faktiniam savininkui E. C.; 2) automobilio užvedimo raktai 4 vnt., sportinių batų pora, piniginė, sportinis megztinis, sportiniai marškinėliai, kurie paimti kratos metu 2011 m. gegužės 30 d. iš K. R. bute (duomenys neskelbtini), - grąžinti K. R.; 3) 14 vnt. tyrimo objektų, kurie buvo gauti su specialistų išvadomis – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 4) užvedimo raktų dalis 2 vnt., raktas, rakto dalis 8 vnt., plastikinės dalys 18 vnt., SIM kortelė, elektroninis prietaisas, kurie paimti daiktai kratos metu 2011 m. gegužės 30 d. iš K. R. buto (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 5) mobilieji telefonai NOKIA 3310 11 vnt. ir NOKIA 8800 C-1, paimtus kratos metu 2011-05-30 iš K. R. buto (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti; 6) mobiliojo ryšio telefonai 3 vnt. NOKIA 3310, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3220, mobiliojo ryšio telefonas LG 850, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3410, paimti kratos metu 2011 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini), iš V. Z. gyvenamojo namo – konfiskuoti; 7) mobiliojo ryšio telefonas NOKIA C5, paimtas asmens kratos metu 2011-05-30 iš L. J. – konfiskuotas; 8) UAB „T.“ saugojimo aikštelėje Tauragės mieste, saugomos automobilio VW TOURAN detalės – kėbulo stogas, dugnas (2 dalių), durelės 4 vnt., salono panelė, galinis dangtis, 2 vnt. amortizatorių, 2 vnt. amortizatorių su diskais, pavarų svirtis, variklis, paimti kratos metu 2011 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) esančios lentpjūvės patalpose – konfiskuoti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R., V. Z., E. C., L. J. ir Ž. L., skundžiamu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal LR BK 189 str. 2 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, įgijo didelės vertės turtą, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu:

K. R. iki 2011 m. gegužės 23 d., tikslesnė data nenustatyta, subūrė bendrininkų grupę apysunkiam nusikaltimui – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimui daryti. Nurodytu laiku K. R. parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė, kad K. R. organizuos ir kontroliuos neteisėtu būdu gauto turto įgijimą, L. J. ir Ž. L. atgabens į sutartą vietą neteisėtu būdu gauta turtą – vogtus automobilius, V. Z. suras vietą tokių automobilių slėpimui ir V. Z. kartu su E. C. saugos minėtą turtą.

Pasiekę susitarimą, vykdydami iš anksto aptartą planą, ne anksčiau kaip 2011 m. gegužės 23 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje K. R. įgijo automobilį BMW X5, registruotą Vokietijos Federacijos Respublikoje (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 60 000 eurų, žinodamas kad šis automobilis pavogtas 2011 m. gegužės 23 d. Vokietijos Federacijos Respublikoje. Po ko, K. R. lydimi, L. J. ir Ž. L. atgabeno minėtą vogtą automobilį į (duomenys neskelbtini) esančios Ž. S. įmonei priklausančias lentpjūvės patalpas bei ten paliko E. C. ir V. Z. priežiūrai, o pastarieji pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos planą šį automobilį saugojo.

Po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, ne anksčiau kaip 2011 m. gegužės 29 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytoje vietoje K. R. įgijo automobilį BMW X6, registruotą Vokietijos Federacijos Respublikoje (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 45 000 eurų, žinodamas, kad šis automobilis pavogtas 2011 m. gegužės 29 d. Vokietijos Federacijos Respublikoje. Po ko 2011 m. gegužės 30 d., apie 13 val. 30 min., K. R. lydimi, L. J. ir Ž. L. atgabeno minėtą vogtą automobilį į (duomenys neskelbtini) esančios Ž. S. įmonei priklausančias lentpjūvės patalpas bei ten paliko E. C. ir V. Z. priežiūrai, o pastarieji, pagal iš anksto parengtą nusikalstamo veiklos planą šį automobilį saugojo, kol 2011 m. gegužės 30 d., 21 val. policijos pareigūnai kratos metu surado ir paėmė minėtus vogtus automobilius.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 str. 2 d., priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. J. atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi prieštaringais kitų nuteistųjų parodymais. Apelianto teigimu, jis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog automobilį BMW X5 jis pamatė tik būdamas byloje minimoje lentpjūvėje, tačiau, priešingai nei konstatuota skundžiamu nuosprendžiu, jo į lentpjūvę neatvarė. Nuteistojo Ž. L., kuris, remiantis skundžiamame nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis, automobilį BMW X5 į lenpjūvę atvarė kartu su L. J., teigimu, apie automobilį BMW X5 jis išvis nieko nežinojo. E. C. paaiškino, kad automobilį BMW X5 lentpjūvės patalpose jis pamatė tik jo sulaikymo dieną. Tuo tarpu nors ikiteisminio tyrimo metu V. Z. parodymo iš nuotraukų metu atpažino L. J. kaip asmenį, 2011 m. gegužės 23 d. į lentpjūvę atvariusį automobilį BMW X5, tačiau atpažinęs ir Ž. L., nenurodė, kad šis asmuo automobilį BMW X5 į lenpjūvės patalpas atvarė kartu su L. J..

Šalies argumentai

L. J. teigimu, apylinkės teismas jo kaltę nepagrįstai grindė ir slaptųjų operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Jo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad byloje minimos lentpjūvės teritorijos operatyvinis sekimas buvo atliekamas 2011 m. gegužės 30 d., tuo tarpu automobilis BMW X5 pagal skundžiamame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes, į lentpjūvės patalpas buvo atvarytas anksčiau - pagal V. Z. parodymus, tarp automobilių atvarymo į lentpjūvę praėjo apie savaitę laiko. Be to, pasak nuteistojo, priešingai nei nurodoma apylinkės teismo nuosprendyje, aplinkybė, jog automobilis BMW X6 buvo pavogtas Vokietijos Federacijos Respublikoje L. J. nebuvo žinoma. Pats automobilis jam jokio įtarimo nesukėlė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir kiti nuteistieji, kas suponuoja išvadą, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį grindė tik prielaida, jog L. J. žinojo, kad automobilis yra gautas nusikalstamu būdu.

Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 str. 2 d., priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto teigimu, jo atžvilgiu suformuotas kaltinimas ir teismo nuosprendžio nustatomoji dalis savo turiniu neatitinka nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu įteikto pranešimo apie įtarimą turinio, kas neabejotinai laikytina apelianto teisės į gynybą pažeidimu. Pagrindžiant šią išvadą nurodoma, kad 2011 m. gegužės 31 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame išdėstyta, jog „laikotarpiu nuo 2011-05-23 iki 2011-05-30, tikslesnė data, laikas ir vieta nenustatyti, bendrai veikdamas su Ž. L., L. J., (duomenys neskelbtini), V. Z., ir E. C., įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens didelės vertės turtą - lengvuosius automobilius „BMW X6”, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) bei „BMW X5", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), tai yra kas viršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą, sudarančią 32500 litų, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, t. y. 2011 m. gegužės 23 d. automobilis „BMW X5", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gegužės 29 d. automobilis „BMW X6", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pagrobti Vokietijoje, jais naudojosi bei laikė lentpjūvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol juos 2011-05-30 surado Tauragės AVPK pareigūnai. Šiais savo veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 2 d.“. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, neatinka kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Nesutinkama ir su V. Z. bei E. C. parodymų vertinimu, nurodant, kad šių asmenų parodymai nenuoseklūs, todėl jais remtis priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo galima. Nuteistojo teigimu, šie nuteistieji aiškiai jį apkalba, siekdami įtikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, bei siekdami švelnesnės kardomosios priemonės bei bausmės. Pasak apelianto, jo telefonų susijungimo faktas su kitų teisiamųjų turimais telefonais nėra įrodymas, kad būtent jis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2 d., kadangi jis neįsigijo jokio vogto automobilio nei iš Ž. L., nei iš L. J., nei iš V. Z.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas nenustatė, kad jo žinioje būtų buvęs vogtas automobilis. Apelianto teigimu, jis garažo nesinuomojo, ką patvirtina ir jokio jo telefoninio pokalbio su E. C. nebuvimo faktas. Be to, K. R. teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad būtent jis parengė nusikalstamos veikos planą, susitarė, kad organizuos ir kontroliuos neteisėtu būdu gauto turto įgijimą, todėl neaišku kuo remiantis skundžiamame nuosprendyje konstatuoja, jog K. R. analizuojamos nusikalstamos veikos įvykdyme veikė kaip organizatorius.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl proceso išlaidų priteisimo, nurodant, kad jis nebuvo nuteistas už automobilio VW Tauran įsigijimą ir iškomplektavimą, kas suponuoja išvadą, kad jis negali būti atsakingas ir už jo pervežimo išlaidas. Kadangi ne jis pagrobė ir įsigijo automobilius BMW X5 ir X6, jis negali būti atsakingas ir už šių transporto priemonių pervežimo išlaidas.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad K. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, o teismo motyvai, kuriais remdamasis jis netaikė BK 75 str. nuostatų nuteistojo atžvilgiu, yra nepagrįsti. Nuteistojo teigimu, teismas privalėjo konstatuoti, jog šioje byloje pažeista ir teisė į greitą procesą, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. gegužės 30 d., o nuosprendis paskelbtas tik 2015 m. balandžio 14 d., t. y. po 4 (ketverių) metų. Šios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis nuo baudžiamojo proceso nesislapstė, tačiau baudžiamojo persekiojimo buvo paveiktas pakankamai ilgam laikui, į ką, nuteistojo vertinimu, turėjo būti atsižvelgta skiriant jam bausmę.

Šalies argumentai

Nuteistojo E. C. gynėjas advokatas A. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl E. C. paskirtos bausmės – pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo; E. C. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d.; paskirtą bausmę (baudą) žymiai sušvelninti; nuosprendžio dalį dėl automobilio VW TOURAN detalių konfiskavimo panaikinti ir šias detales grąžinti E. C..

Nuteistojo gynėjo teigimu, tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje yra išskirtos trys asmenų grupės: organizatorius ir turto įgijėjas K. R., vykdytojai (gabentojai) L. J. ir Ž. L., bei V. Z. bei E. C. - prižiūrėtojai (saugotojai). Byloje kalbama tik apie tai, kad automobilius įgijo K. R., kuris yra nusikaltimo organizatorius ir nė neužsimenama, kad jie kokiu nors būdu, ar momentu, ar dalimi galėjo priklausyti E. C.. Pagal V. Z. parodymus, E. C. veiksmai apėmė, tik tai, jog jis suteikė patalpas automobiliams laikyti. Taigi E. C. gynėjo vertinimu, jo ginamasis pagal nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, nė vienai iš grupių nėra priskirtas. Esant tokiai situacijai, kiekvieno iš grupės bendrininko veika turėjo būti aprašyta ir motyvuota, kas nagrinėjamu atveju padaryta vis tik nebuvo.

Pasak apelianto, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad E. C. būtų dalyvavęs atvarant pirmąjį automobilį BMW X5. Ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirta, apsiribojant faktu, kad nufilmuotas BMW X6 atvarymas. V. Z. pripažino, kad BMW X5 įleido jis vienas (žinojo rakto nuo mažųjų patalpų durų saugojimo vietą, pro šunis jis galėjo praeiti, o didžiosios durys, per kurias įvažiuoja - išvažiuoja automobiliai, atsidaro iš vidaus). Taigi, V. Z. duoti parodymai apie tai, kad patalpos buvo išnuomotos 2011 metų gegužės mėnesį, kad po atvaryto automobilio, garažo nuomos kaina buvo kaina nustatyta už kiekvieną automobilį, ir kad E. C. tiesiogiai nusikaltime dalyvavo tik atvarant BMW X6 automobilį, visiškai atitinka E. C. teisme duotus parodymus, ir iš dalies - ikiteisminio tyrimo metu jo išdėstytas aplinkybes. Nepaisant to, teisme E. C. savo kaltę pripažino visiškai (t.y. pagal abu epizodus), jų nedetalizuodamas ir neišskirdamas.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su apeliantui paskirtos bausmės dydžiu, nurodant, kad E. C. paskirta bausmė lygiai tokia pati kaip ir žymiai už jį aktyvesniam, žymiai daugiau prisidėjusiam prie nusikaltimo padarymo, V. Z.. Tuo tarpu E. C. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Taip pasielgė tik jis vienas iš visų 5 nuteistųjų. Tačiau, teismas ne tik kad nesvarstė BK 59 str. 2 p. taikymo jo atžvilgiu, bet ir nurodė, kad kaltu jis neprisipažino. Pabrėžiama, jog E. C. neteistas, turi įmonę, darbą, šeimą, jo kaltė yra daugiau aplinkybių sutapimas, kadangi turėjo išsinuomojęs per dideles lentpjūvei patalpas, kurių dalis buvo laisva, tuo pasinaudojo kiti asmenys, pateikdami pasiūlymą jas nuomoti. E. C. nebuvo iniciatorius ar aktyvus nusikaltimo dalyvis, iš dalies jo turimu turtu ir padėtimi buvo pasinaudota.

Pažymima, kad dėl priimto sprendimo konfiskuoti automobilio VW Touran detales pirmosios instancijos teismas plačiau taip pat nepasisakė, nors tai buvo asmeninis E. C. turtas. Šio automobilio dalys kratos metu paimtos manant, kad jos taip pat įgytos nusikalstamu būdu ar yra vogtos, tačiau kaltinimas dėl to nei E. C., nei kitiems asmenims nepateiktas. Be to, bylos nagrinėjimo metu šis klausimas „praslydo“, klausimai apie šias detales niekam užduodami nebuvo, į nusikalstamu būdu įgyto turto sąrašą detalės neįtrauktos, todėl gynyba pagrįstai tikėjosi, kad detalės, sutinkamai su BPK 94 str. 5 p., bus grąžintos teisėtam savininkui – E. C..

Šalies argumentai

Nuteistojo V. Z. gynėjas advokatas D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 str. 2 d., priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį; nenustačius byloje pagrindų išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, V. Z. sumažinti paskirtą bausmę, paskiriant jam minimalią BK 47 str. 2 d. numatytą baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje neįrodyta, jog V. Z. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymai, kuriais jis savo kaltės nepripažino, nebuvo paneigti. Tuo tarpu visi kiti nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kaip subjektyvaus pobūdžio (liudytojų parodymai bei pan.), taip ir dokumentiniai įrodymai, daugiausia gali patvirtinti tik tai, jog galimai kiti nuteistieji, ar kurie nors iš jų, vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d.. Jie, nei vertinant juos atskirai, nei visumoje, nepatvirtina tos aplinkybės, kad V. Z. padarė ar darė BK 189 str. įtvirtintą nusikaltimą. Nuteistojo gynėjo teigimu, byloje nenustatyta, kad jo ginamasis kaltinime nurodytame ar kokiame nors kitame laikotarpyje būtų veikęs su kitais nuteistaisiais bendrininkų grupėje. Tuo tarpu vien tai, kad V. Z. pažinojo E. C. ir K. R., jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, kad jis veikė su jais bendrininkų grupėje. Juo labiau, nėra pagrindo ir išvadai, kad V. Z. veikė bendrininkų grupėje su L. J. ir Ž. L., kurių iki byloje nagrinėjamų įvykių iš viso nepažinojo. Vien tai, kad kaltinime nurodyti automobiliai vienu ar kitu laiku buvo pavogti Vokietijoje, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. Z., K. R. prašymu padėjęs tuos automobilius parkuoti savo pažįstamo E. C. valdyme buvusiose patalpose, tuos automobilius įgijo ar juos slėpė, ar saugojo kaip žinomai nusikaltamu būdu įgytą turtą.

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su V. Z. paskirta bausme, nurodant, kad turėjo ir turi būti atsižvelgta į tai, jog būtent paties V. Z. parodymų pagrindu įrodyta analizuojama nusikalstama veika ne tik jo paties, bet ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pažymima, kad šios bylos procesas iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos užtruko gana ilgai (nuo 2011 m. gegužės mėn.), todėl yra pagrindas manyti, jog tokia proceso trukmė, vertinant ją BPK ir kitų norminių aktų, o taip pat ir teisingos teisminės praktikos reikalavimų kontekste, yra per ilga. Atsižvelgiant į tai, kad pats V. Z. savo veiksmais niekaip neprisidėjo prie to, kad šis bylos procesas užtruktų tokį ilgą laiko tarpą, pernelyg ilga proceso trukmė turėjo būti (ir turi būti) vertinama nuteistojo V. Z. naudai, į šią aplinkybę atsižvelgiant skiriant jam bausmę. Be to, V. Z., būdamas jau ne jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)), yra neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir šeimą, augina net tris mažamečius vaikus, eilę metų dirba sunkų darbą - miško kirtėju pagal individualią veiklą ir išlaiko savo gausią šeimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 189 str. 2 d. panaikinti, priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apelianto teigimu, jis nei su vienu automobiliu nieko bendra neturėjo, t. y. jų neįgijo, jais nesinaudojo ir tuo labiau nerealizavo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad jis kartu su L. J. jo vairuojamu automobiliu BMW X6 atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio nuteistasis nevairavo. Važiavo kartu kaip pakeleivis, todėl negalėjo matyti, jog automobilio vairuotojo durelių ar degimo spynelė sugadinti ir neturėjo jokio pagrindo net įtarti, nekalbant apie žinojimą, jog automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis L. J. ir jo gynėja advokatė V. K. prašė L. J. apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistojo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; nuteistasis K. R. bei jo gynėjas advokatas N. S. prašė K. R. apeliacinį skundą tenkinti, jo atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį; nuteistojo E. C. gynėjas advokatas A. J. prašė tenkinti E. C. apeliacinį skundą ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; nuteistasis V. Z. ir jo gynėja advokatė L. S. prašė tenkinti nuteistojo gynėjo D. S. apeliacinį skundą, nuteistojo atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį.

Prokuroras A. B. Kauno apygardos teismo posėdžio metu prašė Kauno apygardos teismui pateiktus nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų L. J., K. R., Ž. L., nuteistojo E. C. gynėjo advokato A. J. bei nuteistojo V. Z. gynėjo advokato D. S. apeliaciniai skundai atmetami.

Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str.. Šio straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistųjų pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl L. J., K. R., Ž. L., E. C. bei V. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 2 d.. Jų veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimą, remiantis vien tik nuteistųjų apeliaciniuose skunduose savaip pateikiamomis, tačiau objektyviais bylos duomenimis nepatvirtintomis analizuojamo įvykio versijomis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiškai aptarti įrodymai, kurių patikimumu abejoti, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Pagal BK 189 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Įstatymo nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013 ir kt.).

Nenukrypdamas nuo aptartos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas L. J., K. R., Ž. L., E. C. bei V. Z. kaltę BK 189 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padaryme nustatė, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, įgijo didelės vertės turtą - automobilius BMW X5 ir BMW X6, žinodami, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu – abu automobiliai buvo pagrobti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, visiškai atitinka tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų komentuojamos nusikalstamos veikos požymių visumą. Ir nors nuteistieji savo kaltės pilnai nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nei apeliaciniuose skunduose nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl jų kaltės neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Kadangi nuteistieji apeliaciniais skundais ginčija kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, dalis apeliacinių skundų argumentų yra analogiški, be to, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodymai dėl kiekvieno nuteistojo nėra išskirti, viskas aprašyta bendrai, nusikalstama veika padaryta nuteistiesiems veikiant bendrininkų grupėje, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti besikartojančių frazių ir motyvų, dėl nuteistųjų apeliacinių skundų teiginių pasisako bendrai.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su ieškomų kelių transporto priemonių registro išrašu, automobilis BMW X6, kurio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, Vokietijoje ieškomas nuo 2011 m. gegužės 29 d. (b. t. 2, b. l. 13), o automobilis BMW X5, kurio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, Vokietijoje ieškomas nuo 2011 m. gegužės 23 d. (b. t. 2, b. l. 16). Remiantis 2011 m. gegužės 30 d. E. C. nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos protokolu, 2011 m. gegužės 30 d. šiose patalpose buvo surasti ir paimti šie daiktai: automobiliai BMW X6, kurio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), ir BMW X5, kurio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini); taip pat išardyto pilkos spalvos automobilio detalės; surastas lapas, kuriame nurodyti atlikti remonto darbai automobiliui, kurio kėbulo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini); vokiški automobilio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registravimo liudijimas vokiečių kalba, išduotas Vokietijos pilietei (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 135-136). Kaip matyti iš atsakymo į teisinės pagalbos prašymą, 2011 m. gegužės iš 22 d. į 23 d. naktį Vokietijos Federacijos Respublikoje, Dortmundo mieste, iš pilietės (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas automobilis BMW X5, kurio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kurio vertė 60 000 eurų; kartu su automobiliu buvo pavogtas ir šio automobilio transporto priemonės registravimo liudijimas, išduotas pilietei (duomenys neskelbtini) (b. t. 5, b. l. 9-90). Šių duomenų pagrindu nekylant abejonėms dėl automobilių BMW X5 ir BMW X6 įgijimo neteisėtumo, esminis momentas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, nustatyti ar V. Z., E. C., K. R., L. J. ir Ž. L. žinojo, kad minėti automobiliai yra vogti ar kitaip neteisėtai užvaldyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą aukštesniajam teismui pateiktų apeliacinių skundų kontekste, abejoti tuo, kad analizuojamu atveju šią aplinkybę patvirtinančių duomenų yra pakankamai, neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš V. Z. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme jis nepripažino, parodydamas, kad K. R. prašymu jis surado lentpjūvės patalpas (duomenys neskelbtini), automobiliams laikyti, tačiau nežinojo, kad ten bus laikomi vogti automobiliai. Jis K. R. reikalavimu pats pasitiko automobilius BMW X5 ir X6 bei juos priėmė saugojimui į E. C. naudojamas lentpjūvės patalpas. Kai buvo atvarytas automobilis BMW X5, jis iš anksto iš E. C. gavo raktus nuo lentpjūvės. Apie tai, kad abiem atvejais bus atvaromi automobiliai, jam pranešdavo K. R.. Analogiškos nagrinėjamo įvykio aplinkybės dėstomos ir V. Z. apeliaciniame skunde, papildomai pažymint, kad nei L. J., nei Ž. L. jis nepažinojo. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šie nuteistojo parodymai iš esmės skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, neatitiko ir jo parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuotų duomenų, todėl tikėti jais aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo. Remiantis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymų, perskaitytų apylinkės teismo posėdžio metu, visuma, automobilis BMW X5 su vokiškais valstybiniais numeriais, kurį E. C. nuomojamose patalpose kratos metu surado policijos pareigūnai, buvo atvarytas 2011 m. gegužės 23 d. K. R. žmonių – Laimio ir Žilvino. Automobilį V. Z. nurodė priimti K. R., o E. C. tuo metu buvo lentpjūvės patalpose ir matė, kaip buvo atvarytas vogtas BMW X5 automobilis. 2011 m. gegužės 30 d. naktį K. R. telefonu V. Z. pranešė, kad atvarys dar vieną automobilį - BMW X6, tačiau paskambinęs ryte pranešė, kad pradūrė minėto automobilio padangą, todėl jam reikės lentpjūvėje jau stovinčio BMW X5 automobilio rato, ką V. Z. pranešė E. C.. Tos dienos popietę K. R. automobiliu atvyko į lentpjūvę ir pranešė, kad BMW X6 jau atvyksta ir vėl išvyko. Tačiau, už 100 metrų atbuline eiga jis grįžo į lentpjūvę, o K. R. iš paskos įvažiavo automobilis BMW X6, kurį vairavo Laimis (J.), o keleivio vietoje sėdėjo Žilvinas (L.) (b. t. 6, b. l. 14-16). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais nustatyta, kad V. Z. atpažino K. R. kaip asmenį, vardu K. (b. t. 6, b. l. 21-24), L. J. kaip asmenį, vardu L. (b. t. 6, b. l. 26-29), o Ž. L., kaip asmenį, vardu Ž. (b. t. 6, b. l. 30-33), apie kuriuos davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Šiame kontekste analizuojant prieštaringus V. Z. parodymus, duotus skirtingose proceso stadijose, vertinant jų patikimumą ir objektyvumą, tuo pačiu atsakant ir į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, toks asmuo neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Šiuo aspektu analizuojant operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos duomenis matyti, kad 2011 m. gegužės 24 d. K. R. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat teiraujasi V. Z. ar pastarasis surado pirkėją šiandien parvarytam brangiam naujam automobiliui, į ką V. Z. atsako, kad kol kas pirkėjo surasti nepavyko, jo dar ieško. 2011 m. gegužės 26 d. V. Z. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) reikalauja susitikti su K. R. ir sutaria dėl susitikimo. 2011 m. gegužės 29 d. nuo 18 val. 33 min. K. R. telefonu bendrauja su V. Z. ir teiraujasi dėl automobilio pirkėjo suradimo, šis atsako, kad pirkėjo surasti vis dar nepavyko. Tą patį vakarą K. R. telefonu praneša V. Z., kad bus parvarytas kitas automobilis, kurį reikia pasiūlyti pirkėjams, kalba sutrumpintai „Bus jaučiu 6, bet 3,5 variklis, ar reikia ten tiems, kur sakei pilnas, ratai 22“. Taip pat K. R. nurodo automobilio kainą „12,5“, tačiau V. Z. teigia, kad kaina negali būti didesnė nei „12“, taip pat prašo paaiškinti, ką reiškia žodis „pilnas“ automobilis ir kokių metų gamybos. 2011 m. gegužės 30 d. 1 val. 27 min. K. R. klausia V. Z., kur galima bus palikti automobilį, o nuo 6 val. 47 min. iki 9 val. 42 min. praneša V. Z., kad atvažiuoja pas jį, nes reikia nuimti ratą nuo automobilio, esančio V. Z. žinioje, kadangi pradūrė kito automobilio ratą. Sutaria dėl rato paėmimo iš „pirties“ - taip vadina lentpjūvės patalpas, V. Z. pasako, kad į „pirtį“ įleis kitas žmogus. 8.00 val. K. R. praneša, kad naujojo automobilio spalva juoda, klausia dėl pirkėjų, tariasi dėl pradurtos padangos remonto. Nuo 11 val. 15 min. iki 13 val. 06 min. K. R. su V. Z. tariasi, kada parvarys į „pirtį“ automobilį, kur jį statys. Sutaria susitikti prie „pirties“, K. R. pasitikrina ar V. Z. jau laukia jo parvažiuojančio prie „pirties“, nurodo už kiek laiko atvažiuos. 14 val. 52 min. ir 14 val. 53 min. K. R. bendrauja telefonu su V. Z. ir aptaria, koks yra parvaryto automobilio variklio tūris (b. t. 1, b. l. 118-133).

Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad V. Z. aktyviai dalyvauja automobilių BMW X6 ir BMW X5 įgijime ir galimame realizavime, ieško pirkėjų minėtoms transporto priemonėms, domisi jų komplektacija, jų parvarymo ir saugojimo aplinkybėmis, kas neabejotinai paneigia jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, kad pirkėjų minėtoms transporto priemonėms jis neieškojo bei pagrindžia jo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Vertinant minėtų duomenų atitikimą faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, akcentuotina, kad K. R. ir V. Z. susirašinėjimų SMS žinutėmis laikas sutampa su BMW X5 ir BMW X6 automobilių parvarymo į E. C. nuomojamą lentpjūvę aplinkybėmis: dėl automobilio BMW X5 galimų pirkėjų K. R. su V. Z. bendrauja nuo 2011 m. gegužės 24 d. (Vokietijoje jis ieškomas nuo 2011 m. gegužės 23 d.), dėl automobilio BMW X6 – nuo 2011 m. gegužės 29 d. (Vokietijoje jis ieškomas nuo 2011 m. gegužės 29 d.), kas vėlgi teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad V. Z. žinojo, jog minėtos transporto priemonės buvo įgytos nusikalstamu būdu. Aukštesniojo teismo vidinį įsitikinimą dėl V. Z. kaltės patvirtina ir šifruota aukščiau aptarto susirašinėjimo su K. R. kalba, t. y. pvz. lentpjūvę, kur buvo laikomi automobiliai, jie vadina „pirtimi“, automobilio komplektaciją įvardija taip pat užslėpta kalba – „pilnas“. Abejonių minėtų V. Z. ir K. R. mobiliojo ryšio telefono numerių priklausomybe nuteistiesiems, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, kad kratos metu iš V. Z. išimtame mobiliojo ryšio telefone NOKIA 3310 buvo įdėta SIM kortelė su užrašu „Tele2 Pildyk“, kurios abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 7-14). Tuo tarpu atlikus kratą K. R. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3310, su jame įdėta „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 66-67).

Aptartų duomenų kontekste kritiškai vertintinos ir K. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės, kad L. J. jam už 30 000 eurų siūlė pirkti automobilį BMW X6. Su juo sutarė apžiūrėti automobilį (duomenys neskelbtini) esančioje lentpjūvėje, į kurią K. R. atvyko 2011 m. gegužės 30 d.. Apžiūrėtas automobilis K. R. netiko, nes buvo be dokumentų, pažymėdamas, kad su V. Z. jis nesusirašinėjo, jo nepažinojo, kaip nepažinojo ir E. C.. Šiuos K. R. parodymus paneigia ne tik aukščiau aptarti duomenys, t. y. V. Z. parodymai bei susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys, bet ir kita rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Tai, kad K. R. pažinojo V. Z., neabejotinai patvirtina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko P. D. 2014 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas dėl išklotinių analizės, kurio duomenimis K. R. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2011 m. gegužės 25 d. jis 33 kartus kontaktavo su V. Z. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 173). Be to, remiantis 2011 m. gegužės 31 d. pas K. R. kratos metu rasto ir paimto mobiliojo ryšio telefono NOKIA 3310 su jame įdėta SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, minėtame telefone užfiksuotas ir vienas iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) gautas SMS pranešimas „Ant dok parašyta, kad 3.0 dyzelis“ (b. t. 3, b. l. 66-67). Tuo tarpu minėta, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė V. Z.. V. Z. ir K. R. asmeninius ryšius pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir E. C., nurodęs, kad 2011 m. pavasarį jo pažįstamas V. Z. pas jį atvyko kartu su K. R., prašydami išnuomoti E. C. priklausančias lentpjūvės patalpas.

Vertinant K. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pateiktos ir apeliaciniu skundu atkartojamos nagrinėjamų įvykių versijos patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į kitas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje užfiksuotas aplinkybes. Bylos duomenimis (K. R. ir V. Z. susirašinėjimu SMS žinutėmis) nustatyta, kad K. R. 2011 m. gegužės 30 d. 6.47 val. informuoja V. Z., kad asmenys, parvarantys automobilį BMW X6, pradūrė padangą, todėl šiam reikia kito rato nuo lentpjūvėje jau stovinčio automobilio BMW X5; 2011 m. gegužės 30 d. 12.42 val. K. R. praneša V. Z., kad automobiliu BMW X6 nėra galimybės važiuoti greitai, nes atsileidžia ratas, kurį jis pakeitė; 2011 m. gegužės 30 d. 13.06 val. K. R. nurodo V. Z., kad jie (automobiliu BMW X6) jau nebetoli lentpjūvės (b. t. 1, b. l. 120-121). Aptarto susirašinėjimo turinys, nekylant abejonių dėl mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) (K. R.) ir (duomenys neskelbtini) (V. Z.) priklausomybės minėtiems nuteistiesiems, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia K. R. dalyvavimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Šių duomenų pagrindu darytina abejonių nekelianti išvada, kad K. R. BMW X6 automobilio parvaryme dalyvavo aktyviai, suorganizuodamas aptariamos transporto priemonės nuleisto rato pakeitimą bei lydėdamas automobilį iki pat E. C. nuomojamos lentpjūvės patalpų, apie tai detaliai informuodamas V. Z., kartu su E. C. lentpjūvėje laukiantį parvaromo BMW X6 automobilio. Tokiu būdu, abejoti tuo, kad K. R. nagrinėjamu atveju žinojo, jog BMW X6 automobilis buvo įgytas neteisėtu būdu, pagrindo nėra.

Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde K. R. kategoriškai neigia ką nors žinojęs ir apie E. C. nuomojamoje lentpjūvėje buvusį automobilį BMW X5, tačiau šiuos nuteistojo teiginius vėlgi paneigia aukščiau aptarto jo ir V. Z. pokalbio turinys. Akivaizdu, kad K. R., kreipdamasis į V. Z. dėl nuleistos automobilio BMW X6 padangos, žinojo, jog automobilis BMW X5, nuo kurio ir buvo nuimtas reikiamas ratas, stovi lentpjūvėje, prie kurios priėjimą turėjo būtent V. Z.. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su 2011 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolu, apžiūrint lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, joje šalia automobilio BMW X6 buvo rastas ir BMW markės automobilio ratas su sugadinta padanga bei veržliaraktis (b. t. 1, b. l. 137-143), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog automobilis BMW X6, vairuojamas L. J. ir Ž. L., iki lentpjūvės buvo lydimas būtent K. R.. Būtent jis (K. R.) suorganizavo vogto automobilio BMW X6 rato pakeitimą, jis su V. Z. tarėsi dėl sugadinto rato remonto, kiek vėliau, paaiškindamas, kad net ir pakeitus automobilio sugadintą BMW X6 ratą, automobiliu vis tik sunku važiuoti, kadangi jis atsileidžia. Tokiu būdu, K. R. versija neva jis į aptariamą E. C. nuomojamą lentpjūvę atvyko tik apžiūrėti parduodamo automobilio BMW X6, atmestina kaip nepagrįsta.

Darant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad 2015 m. gegužės 30 d. (automobilio BMW X6 parvarymo į lentpjūvę diena) K. R., laikotarpiais nuo 9.42 val. iki 9.50 val. bei nuo 10.40 val. iki 11.05 val. buvo pastebėtas Vilkaviškio rajone, o tiksliau: 9.42 val. – 9.50 val. jis buvo užfiksuotas UAB „Gelvybė“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), o 10.40 val. - 11.05 val. UAB „Lietuva Statoil“ vaizdo kameromis, vairuojantis mėlynos spalvos automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 141-142). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso G. M., kuris šį automobilį, paprašius K. R., jam buvo paskolinęs. Automobilis VW Golf buvo aptiktas 2011 m. gegužės 30 d. K. R. sulaikymo metu jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), namo kieme. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Vokietijoje pagrobtas automobilis BMW X6, 2011 m. gegužės 30 d. buvo sustoję Rūdos k., Vilkaviškio r. esančioje pamiškėje (galimai būtent toje vietoje buvo keičiamas sugadintas BMW X6 automobilio ratas, kurį K. R. kiek ankščiau buvo paėmęs nuo (duomenys neskelbtini) esančioje lentpjūvėje stovinčio kito vogto automobilio BMW X5), kuri, remiantis 2011 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta, iš jos paimant automobilių padangų įspaudų ir dirvožemio pavyzdžius (b. t. 2, b. l. 143-148). Kaip matyti iš 2011 m. gruodžio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2447(11), 11-3113(11) nustatytų duomenų, pilkšvai rudas dirvožemis, nuimtas nuo automobilio BMW X6 kairės pusės galinio posparnio ir pilkšvai rudas dirvožemis, paimtas iš įvykio vietos Rūdos k., Vilkaviškio r. – yra vienodas; pilkšvai rudas dirvožemis, nuimtas nuo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės priekinio posparnio ir pilkšvai rudas dirvožemis, paimtas iš įvykio vietos Rūdos k., Vilkaviškio r. – yra vienodas (b. t. 2, b. l. 153-158).

Šias aplinkybes, priešingai nei teigiama K. R. apeliaciniame skunde, neabejotinai patvirtina ir 2012 m. balandžio 23 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. J. tarnybiniame pranešime (b. t. 4, b. l. 167) bei jo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) išklotinės žemėlapyje (b. t. 4, b. l. 168) užfiksuoti duomenys, remiantis kuriais, 2011 m. gegužės 30 d. mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), veikė atitinkamai šiose vietose ir laiku (valandų ir minučių tikslumu): 07:01 val. veikė Vilniuje, po to veikė Lentvaryje, Kaišiadorių rajone ir 08:02 val. Jonavos mieste, 09:35 val. Marijampolės mieste, nuo 9:38 val. iki 12:20 val. Vilkaviškio rajone, nuo 12:25 val. iki 12:29 val. Marijampolės rajone, nuo 12:42 val. iki 12:44 val. Prienų rajone, nuo 12:50 val. iki 13:14 val. Kauno rajone. Esant šioms aplinkybėms, abejonių tuo, kad K. R. Vokietijoje pavogtą automobilį BMW X6 nagrinėjamo įvykio dieną matė ne tik lentpjūvėje, bet ir Vilkaviškio r., aukštesniajam teismui nekyla, kas vėlgi leidžia pagrįstai paneigti jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytą įvykių versiją, jog L. J. jam pasiūlė įsigyti automobilį BMW X6 ir būtent šiuo tikslu jis buvo atvykęs į E. C. nuomojamą lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendžiant K. R. kaltės klausimą, pastebėtina ir tai, kad 2011 m. gegužės 30 d. atlikus kratą jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti du juodos spalvos plastikiniai raktai su mikrovaldikliu (b. t. 3, b. l. 22-24), automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kratos metu rastos striukės kišenėje rasta automobilio užvedimo spynelės rakto dalis (b. t. 2, b. l. 184), buvo vienodi su lentpjūvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastomis automobilio užvedimo rakto plastikinėmis dalimis su mikrovaldikliu (b. t. 1, b. l. 183-185).

Aktyvų tiek K. R., tiek V. Z. dalyvavimą nuteistiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., padaryme betarpiškai patvirtina ir nuteistojo E. C. teisiamojo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių visuma. Jo teigimu, 2015 m. gegužės 30 d., iki pietų į lentpjūvės patalpas buvo atvykęs K. R., kuris paėmė ratą nuo ten stovėjusio automobilio BMW X5 ir išvažiavo. Po kiek laiko tą pačią dieną į lentpjūvės patalpas atvyko V. Z. ir paprašė atidaryti garažą, nes saugojimui bus atvarytas automobilis BMW X6. Netrukus jis buvo atvarytas, šalia jo vairuotojo sėdėjo Ž. L., o kas vairavo – neįsidėmėjo. K. R. šį automobilį lydėjo. Būtent tada E. C. ir kilo įtarimas, kad automobiliai BMW X5 ir X6 yra vogti, bet apie tai niekam nesakė. Kai automobilio BMW X6 įvažiavo į lentpjūvės patalpų vidų, šalia buvo V. Z., kuris tarpininkavo šio automobilio „autovarovams“. Automobilį BMW X6 atlydėjęs K. R. kartu su jį atvariusiais asmenimis išvažiavo, o patį automobilį paliko saugojimui. Tai, kad jo naudojamose patalpose be BMW X6 yra dar ir BMW X5 automobilis, E. C. pamatė tik 2015 m. gegužės 30 d.. E. C. šias didelio ploto lentpjūvės patalpas yra išsinuomojęs, nes vykdydamas medienos apdirbimo veiklą, jose laiko medienos inpregnantus bei sunkvežimį.

Vertinant E. C. išdėstytas aplinkybes, analizuojant jas nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, abejoti jo kalte padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 2 d., teisinio pagrindo taip pat nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 25 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 1, E. C. iš Ž. S. išsinuomojo sandėliavimui skirtas patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi buvo nustatytas ir patalpų nuomos terminas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. (b. t. 1, b. l. 64-66). Remiantis paties E. C. paaiškinimais, kam neprieštarauja ir V. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų visuma, 2011 metų pavasarį V. Z. kartu su K. R. jo paprašė išnuomoti minėtas patalpas, su kuo jis sutiko. Nors apeliaciniu skundu E. C. neigia žinojęs, jog patalpose bus laikomi vogti automobiliai, tai supratęs tik 2011 m. gegužės 30 d., tik tą pačią dieną šiose patalpose jis pamatė ir Vokietijoje pavogtą automobilį BMW X5, tačiau tokie nuteistojo teiginiai neatitinka faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, todėl vertintini viso labo kaip E. C. siekis sušvelninti savo teisinę padėtį nagrinėjamoje byloje. Konstatuojant šią išvadą, ypatingas dėmesys atkreiptinas į V. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų (BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu pagarsintų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu) turinį. Jo teigimu, E. C. sutinkant išnuomoti lentpjūvės patalpas jam iš karto buvo paaiškinta, kad minėtos patalpos bus naudojamos vogtų automobilių laikymui, kam E. C. neprieštaravo. Pasak V. Z., nuo patalpų nuomos pradžios iki jų sulaikymo lentpjūvės patalpose jis matė 5 vogtus automobilius, kuriuos K. R. nurodymu atvarė jo žmonės. Visus šiuos automobilius V. Z. įleisdavo į lentpjūvės patalpas, jas atrakindamas ir užrakindamas, prieš tai paėmęs lentpjūvės raktus iš E. C. ir jam pasakydamas, kad bus atvaromas vogtas automobilis. Aiškindamas automobilio BMW X5 atvarymo į lentpjūvės patalpas aplinkybes, V. Z. patvirtino, kad jis buvo atvarytas 2011 m. gegužės 23 d., o E. C. tuo metu buvo lentpjūvės patalpose ir tai matė (b. t. 6, b. l. 14-16). Nepaisant aptartų V. Z. parodymų, aukštesniojo teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtinančių, jog E. C. žinojo, jog jo nuomojamose patalpose laikomi automobiliai BMW X5 ir BMW X6 buvo įgyti neteisėtu būdu, pažymėtina ir tai, kad V. Z. teigimu, raktus nuo minėtų lentpjūvės patalpų turėjo tik E. C.. Šis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad minėtos patalpos jam buvo reikalingos savo medienos apdirbimo veiklos vykdymui, pažymint, kad patalpose buvo laikomi medienos inpregnantai bei sunkvežimis, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog E. C. iš Ž. S. išsinuomotomis patalpomis naudojosi nuolat, jose laikė savo darbui atlikti būtinas priemones, į šias patalpas, turėdamas nuo jos raktus, galėjo patekti bet kada, todėl nematyti šiose patalpose laikomo automobilio BMW X5, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jam nebuvo jokių galimybių. Tokiu būdu, E. C. apeliacinio skundo teiginiai, jog BMW X5 automobilio lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis nematė ir nežinojo, vertinami kaip gynybinė versija. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. C. raktų nuo minėtos lentpjūvės neturėjo, į ją įeidavo iš vidaus, pro mažąsias duris, tačiau ir tokia nuteistojo versija, atsižvelgiant į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, vertintina kaip nelogiška. Kaip teisiamojo posėdžio metu teigė pats E. C., aptariamos patalpos jam buvo reikalingos jo darbo priemonių bei sunkvežimio laikymui, todėl nėra pagrindo tikėti, kad laikydamas ten savo tiesioginio darbo atlikimui būtinus reikmenis, raktus nuo šių patalpų jis perduos V. Z..

Akcentuotina ir tai, kad, sutinkamai su E. C. asmens kratos protokole (b. t. 4, b. l. 135) ir apžiūros protokole (b. t. 4, b. l. 136-152) nustatytais duomenimis, iš E. C. kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA C2-01, su jame įdėta SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą telefoną, jo vidinėje atmintyje saugomus duomenis, nustatyta, kad į šį telefono numerį 2011 m. kovo 19 d. 13:38:01 val. buvo gautas SMS pranešimas su tekstu „Daugiau audi daliu nebeturi, tik dureles?“; 2011 m. balandžio 27 d. 23:05:49 val. - „X5 ira dar komplektacija domina“; 2011 m. balandžio 30 d. 12:53:22 val. - „Klausia jei už 7,5 duos, tada ims“; 2011 m. gegužės 7 d. 15:07:50 val. – „Reikia TOURAN nikeliuotu „ragu“. Jei butu paskambinkit“. Iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 23 d. 22:03:18 val. išsiųsta SMS žinutė“ – „ira x5 2008 juodas 3l dyzelis 181 kw bus iki rytojaus vakaro 8000e“. Taip pat elektroninėje atmintyje rasta patalpoje stovinčio automobilio BMW X5, tamsios spalvos, nuotrauka, sukurta 2011 m. balandžio 26 d. 09:49 val.. Esant šiems duomenims, nekylant abejonių dėl minėto telefono priklausomybės E. C. ir įvertinus V. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas aplinkybes, kad nuo E. C. nuomotų patalpų išnuomojimo K. R. dienos, aptariamoje lentpjūvėje jis matė penkis vogtus automobilius, iš kurių trys buvo būtent BMW X5, nėra pagrindo tikėti E. C. parodymų dalimi, kuria neigiama jo kaltė.

Išdėstytų aplinkybių visumoje nekylant abejonių dėl V. Z., K. R. ir E. C. kaltės BK 189 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padaryme, analizuojant L. J. ir Ž. L. apeliacinių skundų argumentus, spręstinas klausimas ir dėl jų dalyvavimo įgyjant didelės vertės turtą - automobilius BMW X5 ir BMW X6, žinant kad jie gauti nusikalstamu būdu.

Remiantis L. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų analize, savo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme jis nepripažino, nurodydamas, kad 2011 m. Kauno automobilių turguje jis susipažino su Rusijos piliečiu Volodia, kurio tikslesnių asmens duomenų nežino bei V. Z.. Po kelių mėnesių Volodia pasiūlė L. J. tarpininkauti parduodant automobilį BMW X5 ir davė šiam telefono numerį, kuriuo jis turės susisiekti radęs pirkėją. Praėjus keletui dienų, L. J. Volodios duotu numeriu parašė klausdamas, ar dar yra minėtas automobilis, į ką gavo teigiamą atsakymą. Po kelių dienų L. J. gavo prašymą susitikti su asmeniu, kurio teiravosi dėl minėto automobilio (V. Z.), su juo susitiko. Jie nuvažiavo į lentpjūvę, kur stovėjo BMW X5 automobilis, jį apžiūrėjo ir išsiskyrė. Po kelių dienų jam paskambino Volodia, kuris paprašė padėti parduoti kitą automobilį BMW X6. Pats Volodia nenorėjo tiesiogiai derinti reikalų su V. Z., nes buvo susipykę. Tada L. J., žinodamas, kad K. R. verčiasi automobiliais, pasiūlė jam pirkti Volodios automobilį BMW X6. Sutarė, kad jis atvyks apžiūrai. Kodėl apžiūra vyko (duomenys neskelbtini), lentpjūvėje, nors K. R. gyveno (duomenys neskelbtini), o L. J. tuo metu buvo pas Ž. L. (duomenys neskelbtini), L. J. nežino. Susitikimas įvyko lentpjūvėje, L. J. automobilį norėjo joje palikti ir grįžti su K. R.. L. J. teigė nežinojęs, kad automobilis BMW X6 buvo vogtas, nors jį į lentpjūvę atvairavo be dokumentų.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis, abejonių tuo, kad būtent L. J., kartu su Ž. L. į lentpjūvės patalpas atvarė automobilį BMW X6, nekyla. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir operatyvinio sekimo metu gauti duomenys (b. l.128-133, t.1). Šios aplinkybės, kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, neginčija ir pats nuteistasis. Tačiau, jo teigimu, jis nežinojo, kad minėta transporto priemonė yra vogta, o į lentpjūvės patalpas automobilis buvo atvarytas siekiant jį parodyti K. R., besiverčiančiam automobilių perpardavinėjimu. Nors šią versiją teisiamojo posėdžio metu tam tikra dalimi patvirtino ir pats K. R., tačiau atsižvelgiant į jo parodymų prieštaravimus bei nustačius esminius jų neatitikimus faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms, jais, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant L. J. kaltės klausimą, nesiremtina. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad L. J. vis tik žinojo, jog analizuojamo įvykio dieną (2011 m. gegužės 30 d.) vairuoja nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka. Analogiška išvada darytina įvertinus ir neginčytinai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas automobilio BMW X5 atsiradimo aptariamoje lentpjūvėje, aplinkybes.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad tiek automobilio BMW X5, tiek BMW X6 vairuotojų durelių rankena ir atrakinimo spynelės, kaip nustatyta bylos duomenimis, buvo sugadintos (b. t. 2, b. l. 1, 3). Šiuo aspektu neabejotina, kad kriminalinę praeitį turintis L. J. (jo teigimu, Vokietijoje jis buvo įtariamas ir automobilio vagyste), to nepastebėti negalėjo. Analogiška išvada darytina ir įvertinus L. J. teisiamojo posėdžio metu pateiktą įvykių versiją, kad pasižiūrėti BMW X5 automobilio į lentpjūvę jis buvo atvežtas tam, kad galėtų padėti jį parduoti (akivaizdu, kad siekiant automobilį parduoti, jo apžiūra vykdoma atidžiai ir detaliai), o automobilį BMW X6 pats vairavo iki lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini). Sprendžiant L. J. kaltės klausimą jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, atkreiptinas dėmesys ir į V. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, netikėti kuriais aukštesnysis teismas neturi pagrindo, visumą. Jo teigimu, automobilis BMW X5 su vokiškais valstybiniais numeriais, kurį lentpjūvės patalpose 2011 m. gegužės 30 d. surado policijos pareigūnai, buvo atvarytas 2011 m. gegužės 23 d. (kas sutampa su bylos duomenimis nustatyta šio automobilio paieškos paskelbimo Vokietijoje diena), jį vairavo vaikinas, vardu L., jį atlydėjo Ž.. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, V. Z. atpažino L. J., kaip asmenį 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. gegužės 30 d. atvariusį atitinkamai BMW X5 ir BMW X6 automobilius į lentpjūvės patalpas (b. t. 6, b. l. 26-29). Aukštesniojo teismo vidinį įsitikinimą dėl L. J. kaltės, patvirtina ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko P. D. 2014 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės užfiksuotos aplinkybės, kad L. J. mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2011 m. gegužės 26 d., 51 kartą kontaktavo su Ž. L. mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 19 d. 3:39 val. iki 2011 m. gegužės 24 d. 22:55 val. ir nuo 2011 m. gegužės 27 d. 1:52 val. iki 2011 m. gegužės 30 d. 16:29 val. L. J. telefonas neveikė - buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų, kas, leidžia manyti, jog tuo metu L. J. telefonas galėjo būti užsienio valstybėje (b. t. 4, b. l. 173-182). Vertinant šių duomenų pakankamumą, pabrėžtina, kad šie laikotarpiai, remiantis aukščiau aptartomis, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nustatytomis ir teisėjų kolegijos patikrintomis aplinkybėmis, neabejotinai apima tuos laikotarpius, kai automobiliai BMW X5 ir BMW X6 buvo pavagiami Vokietijoje ir parvaromi į Lietuvos Respublikos teritoriją. Ir nors šie duomenys, vertinant juo savarankiškai, nelaikytini neabejotinu L. J. kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme įrodymu, tačiau analizuojant juos visų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų kontekste, sujungiant visus įrodymus į vieną nuoseklią loginę grandinę, pagrįstai manytina, kad jų egzistavimas nagrinėjamu atveju vis tik patvirtina teismo vidinį įsitikinimą dėl analizuojamo įvykio aplinkybių. Analogiškai vertintinas ir L. J. atsakymas, pateiktas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu į proceso dalyvių klausimus, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis niekada nėra buvęs, tik todėl, kad jam buvo daromas spaudimas. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei juo labiau aukštesnysis teismas duomenų, patvirtinančių L. J. darytą spaudimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neįžvelgia.

Pabrėžtina ir tai, kad, net ir tikint L. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kyla klausimas, kokiu būdu, jo teigimu varant automobilį BMW X6 iš Kauno į (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis atsidūrė Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) kartu su 2011 m. gegužės 30 d., kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, K. R. vairuotu mėlynos spalvos automobiliu VW Golf (minėta, jog tiek ant BMW X6, tiek ant VW Golf aptikti dirvožemio pėdsakai atitiko įvykio vietoje, t. y. Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini) atliktos apžiūros metu paimtų dirvožemio pėdsakų pavyzdžius). Pastebėtina ir tai, kad L. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu detaliai pasakodamas susipažinimo su asmeniu, vardu Volodia aplinkybes, įvardinti jo asmens duomenų taip ir nesugebėjo, viso labo nurodydamas, kad jis gyvena Kaliningrade. Tuo tarpu tikint L. J. pateikta versija, Volodia jo paprašė padėti parduoti prabangų BMW X6 automobilį, kurį sulaikymo dieną jis ir atgabeno į (duomenys neskelbtini) esančią lentpjūvę, todėl labai abejotina, kad tokios vertės automobilį asmuo, vardu Volodia, paliktų menkai jam pažįstamam asmeniui (susipažino automobilių turguje), nepalikdamas jokių savo kontaktų, kuriais L. J. galėtų su juo susisiekti radęs pirkėjus automobiliui. Be to, palikimo parduoti versiją paneigia ir ta aplinkybė, kad automobilis buvo su vokiškais numeriais, be dokumentų.

Nors Ž. L. apeliaciniu skundu taip pat kategoriškai neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, iš esmės teigdamas, kad 2011 m. gegužės 30 d. atsidūrė netinkamoje vietoje ir netinkamu laiko, o būtent su L. J. jam vairuojant automobilį BMW X6 į lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, tačiau tokia nuteistojo versija kategoriškai paneigta ne tik aukščiau aptartų duomenų visuma, bet ir kita rašytine nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, 2011 m. rugpjūčio 22 d. (t. y. jau po jam Lietuvos Respublikoje įteikto pranešimo apie įtarimą šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (b. t. 13, b. l. 148)) Ž. L. buvo sulaikytas Vokietijoje įtariant jį pasikėsinimu pagrobti automobilį BMW X5. Jo sulaikymo metu iš jo buvo paimtas mažas kompiuteris (Touch-Screen), OBD kištukas su USB jungtimi, pakuotė klijų (Proxilian) bei du tuščiaviduriai BMW rakteliai su užklijuotais nuskaitytuvais (b. t. 5, b. l. 70). Apklausos metu Vokietijoje Ž. L. detaliai išdėstė pasikėsinimo pagrobti automobilį BMW X5 aplinkybes, kurios iš esmės sutapo su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tiriamomis aplinkybėmis, o būtent: Ž. L. patvirtino, kad prasukęs automobilio spynelę (atsuktuvo pagalba) ir patekęs į automobilio vidų, jis prie turimo OBD kištuko turėjo pajungti atitinkamą kištuką su šviesos diodais. Pažymėjo, jog šis kištukas turi USB jungtį, kurios pagalba prie prietaiso buvo prijungtas kitas įrenginys. Sujungus abu prietaisus, jis turėjo uždėti paruoštą raktelį, kuriame buvo įklijuotas nuskaitytuvas. Tokiu būdu jis turėjo užvesti transporto priemonę (b. t. 5, b. l. 71). Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pastebėtina, kad analogiškai abiejų lentpjūvės patalpose rastų automobilių (BMW X5 ir BMW X6) spynelės buvo sugadintos, o K. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo rasti tokie patys BMW automobilių užvedimui pritaikyti rakteliai bei OBD prietaisas (b. t. 3, b. l. 23-24), kokie buvo paimti ir Ž. L. sulaikymo Vokietijoje metu. Sujungiant šiuos duomenis į vieningą loginę grandinę su kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytais duomenimis, jų pakanka Ž. L. kaltei pagrįsti.

Sprendžiant Ž. L. kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme klausimą, pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytas pastovus tiriamo laikotarpio (t. y. 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. gegužės 30 d.) Ž. L. kontaktas tiek su L. J., tiek su K. R., Ž. L. kratos metu rastu telefonu NOKIA X6-00 su SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. t. 4, b. l. 43-52). Be to, remiantis 2014 m. rugpjūčio 8 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko P. D. tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės (b. t. 4, b. l. 173-174) bei pas Ž. L. rasto telefono išklotinėje užfiksuotais duomenimis (b. t. 4, b. l. 180), nustatyti keleto dienų laikotarpiai, per kuriuos Ž. L. telefone (analogiškai kaip ir L. J.) nefiksuotas nei vienas elektroninių ryšių įvykis (telefonas buvo išjungtas arba už ryšio zonos ribų arba užsienio valstybėje), ir kurie, maždaug sutampa su automobilių BMW X5 ir BMW X6 vagysčių Vokietijoje dienomis, t. y. nuo 2011 m. gegužės 19 d. 3.18 val. iki 2011 m. gegužės 24 d. 9.55 val. ir nuo 2011 m. gegužės 26 d. 21.36 val. iki 2011 m. gegužės 30 d. 16.00 val.. Be to, V. Z. ikiteisminio tyrimo metu betarpiškai patvirtino, kad tiek į lentpjūvės patalpas atvarant automobilį BMW X5, tiek BMW X6, juos vairavo L. J., o šalia jo keleivio vietoje sėdėjo Ž. L.. Ž. L. V. Z. atpažino ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (b. t. 6, b. l. 30-33).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyti nuteistųjų motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl V. Z., E. C., K. R., L. J. ir Ž. L. kaltės ir tėra nuteistųjų savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. Z., E. C., K. R., L. J. ir Ž. L. veiksmuose yra visi būtini BK 189 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistųjų skundų motyvai, kad šio nusikaltimo jie nepadarė, yra argumentuotai paneigti jau minėtais pačių nuteistųjų parodymų prieštaravimais bei apylinkės teismo nuosprendyje išvardintais kitais įrodymais. Pripažindamas V. Z., E. C., K. R., L. J. ir Ž. L. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 str. 3 d. ir 4 d. nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 str. 5 d. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Abejonių pirmosios instancijos teismo nustatyta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe, aukštesniajam teismui taip pat nekyla. O nesant skundo dėl organizuotos grupės eliminavimo nagrinėjimu atveju, plačiau šis apylinkės teismo sprendimas neanalizuotinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkų grupė, sutinkamai su BK 25 str. 2 d., yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nusikalstamos veikos vykdytojai, sujungę savo pastangas, įgyvendina objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. bendrais veiksmais pasiekia bendrą nusikalstamą rezultatą, ir atsako už tas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 26 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad K. R., V. Z., E. C., L. J. ir Ž. L. bendrais veiksmais siekė įgyti nusikalstamu būdu – vagystės, gautą turtą – prabangius automobilius BMW X5 ir BMW X6, šiam tikslui atliko visus būtinus veiksmus, todėl abejoti jų bendru susitarimu ir veikimu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pagrindžiant šią išvadą, o tuo pačiu ir atmetant K. R. apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, vis tik akcentuotina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytas kiekvieno bendrininko vaidmuo dalyvaujant jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos vykdyme, nustatytas byloje konstatuotais duomenimis, kas, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytą argumentaciją dėl kiekvieno nuteistojo kaltės, pasitvirtino visiškai. Kaip matyti iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, teismas visų bendrininkų veiksmus kvalifikavo kaip vykdytojų, todėl nėra pagrindo sutikti su K. R. apeliacinio skundo argumentu, kad jo veika kvalifikuota kaip organizatoriaus.

Nors E. C. apeliaciniu skundu prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d., t. y. kaip padėjimą įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinant, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tačiau tokie nuteistojo argumentai vėlgi atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotomis aplinkybėmis, vis tik tikslių vogtų automobilių įsigijimo aplinkybių ir to, ką bendrininkai planavo su juo daryti nustatyti nėra galimybės, kadangi jokių tarpusavio susitarimo detalių jie iš esmės neatskleidė, savo parodymus (įskaitant ir E. C.) keisdami po keletą kartų ir vien tai, kad nagrinėjamu atveju E. C. nurodo, jog jo veiksmai apsiribojo vien tik savo patalpų suteikimu, aukštesniojo teismo įsitikinimu, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, jo kvalifikacijos kaip vykdytojo BK 189 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padaryme nekeičia. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Taigi bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Šiame kontekste vertinant E. C. veiksmus, pažymėtina ir tai, kad, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, jis ne tik suteikė savo nuomojamas lentpjūvės patalpas vogtų automobilių saugojimui, bet ir vienintelis turėjo šių patalpų raktus, jį informavus, jog atvyksta naujas automobilis, atrakindavo lentpjūvę arba jos raktus šiam tikslui perduodavo V. Z., kas suponuoja pagrįstą išvadą apie jo, kaip bendravykdytojo, vaidmens atlikimą realizuojant BK 189 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Dėl to remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas šioje dalyje pritaikytas tinkamai.

Priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia K. R., teisėjų kolegija neįžvelgia jokių procesinių pažeidimų, apelianto vertinimu, atliktų baudžiamąją bylą jo ir kitų asmenų atžvilgiu tiriant ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atmetant K. R. apeliacinio skundo argumentus dėl jo atžvilgiu suvaržytos jo teisės į gynybą, pažymėtina, kad nuteistasis, nurodydamas, jog jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinys ir kaltinamajame akte išdėstyti kaltinimai skyrėsi iš esmės, apeliaciniame skunde citavo 2011 m. gegužės 31 d. (b. t. 6, b. l. 170) jam pareikštą pranešimą apie įtarimą. Tuo tarpu kaltinamasis aktas buvo surašytas ir perduotas pirmosios instancijos teismui tik 2014 m. rugsėjo 18 d., dėl ko, K. R. ir kitiems asmenims pareikšti įtarimai keitėsi ir 2014 m. liepos 9 d. (b. t. 6, b. l. 174) K. R., dalyvaujant jo gynėjui advokatui N. S., buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, kuriame išdėstytos aplinkybės yra identiškos kaltinamajame akte K. R. pareikštiems kaltinimams. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. K. R., vėlgi dalyvaujant jo gynėjui advokatui N. S., buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (kuo K. R. pasinaudojo), tačiau jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, jis nepateikė (b. t. 7, b. l. 171-177).

Dėl bausmių.

Analizuojant apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundu argumentus, matyti, kad K. R., E. C. ir V. Z. nesutinka ir su jiems paskirtomis bausmėmis, prašant jas sušvelninti, o atsižvelgiant į tai, kad L. J. ir Ž. L. jiems paskirtų bausmių neginčija, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų pasisako tik dėl K. R., E. C. ir V. Z. paskirtų bausmių pagrįstumo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, remiantis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Svarstant klausimą dėl K. R. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžių paskirtos bausmės individualizavimo, pažymėtina, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į jo vaidmenį analizuojamos nusikalstamos veikos padaryme, ankstesnius jo baustumus už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. t. 7, b. l. 98-165), įvertino tai, kad jis nėra vedęs, vaikų neturi (b. t. 7, b. l. 108), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuolat pažeidinėjo kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje sąlygas (b. t. 8, b. l. 51-53, b. t. 15, b. l. 77), praeityje teistas du kartus (b. t. 7, b. l. 57), įtariamas viešosios tvarkos pažeidimu Palangos miesto policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje (b. t. 7, b. l. 85), yra teistas Prancūzijos Respublikos teismo (b. t. 7, b. l. 52-97), atsižvelgė į tai, kad K. R. nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą padarė (baigė daryti) 2011 m. gegužės 30 d., t. y. turėdamas dar neišnykusį teistumą (BK 97 str. 3 d. 1 p. prasme), į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismas konstatavo, jog BK 41 str. įtvirtinti tikslai šiuo atveju bus pasiekti K. R. paskyrus mažesnį nei BK 189 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės vidurkis dydį – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Pritariant tokioms apylinkės teismo išvadoms, tuo pačiu atmetant ir K. R. apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad, priešingai nei savo apeliaciniu skundu teigia K. R., BK 189 str. 2 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, 2011 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu K. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 245 str., paskiriant jam 10 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64 str., K. R. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2008 m. rugsėjo 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, nustatant galutinę 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 10 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 str., K. R. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant K. R. atitinkamus įpareigojimus (b. t. 7, b. l. 56). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas K. R. pasibaigė 2013 m. gruodžio 20 d.. Šių duomenų kontekste atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju K. R. inkriminuotas BK 189 str. 2 d. įtvirtintas nusikaltimas buvo įvykdytas (baigtas) 2011 m. gegužės 30 d., t. y. prieš pasibaigiant aukščiau aptartam K. R. bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu K. R. teistumas išnykęs nebuvo, ką pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir apylinkės teismas.

Abejonių dėl atsisakymo K. R. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms šioje dalyje, pažymėtina, kad K. R. praeityje tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje teistas ne kartą, įskaitant ir iš esmės analogiško pobūdžio turtinius nusikaltimus, jo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikalstamą veiką. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadoms, kad šiuo atveju, įvertinus tiek K. R. asmenybę, tiek nagrinėjamoje byloje nustatyto nusikaltimo pavojingumą, jo įvykdymo aplinkybes bei K. R. vaidmenį atliekant jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Kaip nepagrįsti atmestini ir K. R. apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo esant pernelyg ilgai proceso trukmei. Vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą, pažymėtina, kad, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 str. 2 d. ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 str. 2 d. 5 p.) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-44-699/2015). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.) (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007, 2K-44-699/2015). Analogiškos praktikos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pažymint, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.).

Šiame kontekste vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo eigą ir bylos sudėtingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nuteisti penki asmenys, baudžiamoji byla susideda iš 16 tomų, įžvelgiamas ir atitinkamas nagrinėjamos baudžiamosios bylos tarptautinis elementas – siekiant išaiškinti kaltus asmenis BK 189 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo padaryme, ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyviai bendradarbiaujama su Vokietijos teisėsauga, akivaizdu, kad reikiamų duomenų gavimas iš užsienio valstybės užtruko. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad tiriamo ikiteisminio tyrimo metu du iš įtariamųjų, t. y. L. J. ir Ž. L. iš Lietuvos Respublikos buvo pasišalinę, todėl baudžiamoji byla jų atžvilgiu buvo išskirta, tačiau su užsienio teisėsaugos institucijų pagalba jie buvo grąžinti į Lietuvą, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo priimtas sprendimas V. Z., E. C. ir K. R. bei L. J. ir Ž. L. atžvilgiu nagrinėjamas baudžiamąsias bylas sujungti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į analizuojamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atliktų tyrimo veiksmų apimtį ir jų sudėtingumą bei į visą bylos medžiagą, pagrįstai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas užtruko dėl nuo ikiteisminio ir teismo nepriklausančių aplinkybių. Taigi konstatuoti, kad teismas, netaikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Spręsdamas E. C. paskirtos bausmės klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „C.“ direktoriumi, yra vedęs, augina du sūnus, vienas jų pilnametis (b. t. 6, b. l. 153), ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, didžiąja dalimi už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. t. 6, b. l. 145-150), įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną E. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ko pasėkoje nuteistajam skyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei vidurkis. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas apylinkės teismo taip ir liko neįvertinta, tačiau sutikti su tokiais nuteistojo argumentais teisinio pagrindo nėra. Pritariant apylinkės teismo išvadoms dėl E. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimo, pažymėtina, kad, sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Be to, asmuo turi pranešti apie savo įvykdytą nusikalstamą veiką savo noru, bet ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. C., teikdamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo parodymus keitė, neatskleidė kitų savo bendrininkų veiksmų, juos aptardamas tik paviršutiniškai, iš esmės neduodamas jokios naudos teisingam baudžiamosios bylos ištyrimui. Be to, tiek apeliaciniu skundu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltę BMW X5 automobilio epizode jis kategoriškai neigė, nurodydamas, kad apie jį jis visiškai nieko nežinojo, kas nagrinėjamu atveju buvo paneigta išsamiu baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimu. Tokiu būdu, teigti, kad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailestis turėtų būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindu teisėjų kolegija turėtų sušvelninti jam paskirtą bausmę, teisinio pagrindo nėra.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė spręsdamas ir V. Z. skirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, vykdo individualią veiklą – yra miško kirtėjas, praeityje neteistas, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs, augina tris nepilnamečius vaikus (b. t. 6, b. l. 69-70), savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažino tačiau teisme neigė, įvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei vieną sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ko pasėkoje nuteistajam skyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį nei vidurkis. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad V. Z. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo amžiumi, darbine veikla bei šeima, jau buvo įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustačius jokių naujų aplinkybių, galinčių esmingai įtakoti apylinkės teismo sprendimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės, šioje dalyje V. Z. skundas taip pat atmestinas.

Dėl automobilio VW Touran detalių konfiskavimo.

Nors E. C. apeliaciniu skundu nesutinka, su, jo teigimu, jam priklausančių automobilio VW Touran detalių konfiskavimu, teigdamas, kad tai buvo jo asmeninis turtas, tačiau tokie nuteistojo argumentai vėlgi atmestini kaip nepagrįsti.

Sutinkamai su BPK 94 str. 1 d. 1 p., priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, BK 72 ir 72³ str. nurodytas turtas konfiskuojamas. Pagal BK 72 str., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, pastebėtina, kad 2011 m. gegužės 30 d. lentpjūvės, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu nustatyta, kad patalpoje Nr. 1 yra pilkos spalvos išardyto automobilio dalys – kėbulo ir salono detalės, variklis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitos detalės (b. t. 1, b. l. 137-143). Šios dalys buvo atidžiau apžiūrėtos 2012 m. balandžio 19 d. apžiūros metu. Nustatyta, kad tai VW Touran automobilio dalys: skydelis, priekinė lempa, 2 galinės lempos, variklio apdaila, 3 ratų gaubtai, CD grotuvas, galinis dangtis, pavarų svirtis, du suportai su amortizatoriais, kairės pusės priekinės durelės, dešinės pusės priekinės durelės, dešinės pusės galinės durelės, kairės pusės galinės durelės, priekinė panelė, 2 dugno dalys, stogas, variklis, 2 nenustatytos kėbulo dalys (b. t. 2, b. l. 97-108). Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2011 m. rugpjūčio 3 d. pažyma Nr. TR/4217/71/LT/10, variklis (duomenys neskelbtini) buvo įmontuotas į automobilį VW Touran, kurio kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis Lietuvoje ieškomas nuo 2011 m. balandžio 17 d. (b. t. 2, b. l. 109). Tuo tarpu kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. balandžio 17 d. pranešimo Nr. 30-7-S-8664, minėtas automobilis 2005 metų laidos, pilkos spalvos, 2011 m. balandžio 7 d. buvo pavogtas Klaipėdos mieste (b. t. 2, b. l. 112).

Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptartų BPK 94 str. 1 d. 1 p. ir BK 72 str. nuostatų kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju E. C. apeliaciniame skunde minimos automobilio detalės konfiskuotos pagrįstai, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio VW Touran detalės nagrinėjamu atveju visiškai atitinka požymius konfiskuotino turto, kurio sąvoka apibrėžta BK 72 str. nuostatose.

Nors nagrinėjamu atveju nei automobilio WV Touran įgijimas, nei laikymas ar kitokios formos disponavimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotas nebuvo, tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šių detalių transportavimo kaštai, negalėjo būti priteisti kaip proceso išlaidos.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad, sutinkamai su UAB „Telga“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0007375, automobilio VW Touran dalių transportavimo paslaugų kaina buvo apskaičiuota kartu su lentpjūvėje rastų automobilių BMW X5 ir BMW X6 transportavimo kaina (b.l. 125, T.2). Jokia atskira pinigų suma už minėtų detalių transportavimą nenurodyta, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju įmonė, apskaičiavusi automobilių BMW X5 ir BMW X6 transportavimo išlaidas, aptariamų VW Touran detalių gabenimo kainos atskirai neišskyrė, ir šių detalių kaina, automobilių BMW transportavimo išlaidų nepadidino, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pagrindo nėra.

Analizuojant nuteistųjų apeliacinių skundų turinį ir atsižvelgiant į tai, jog kai kurie juose išdėstyti teiginiai jokios reikšmės sprendžiant jų kaltės, jiems paskirtos bausmės, proceso išlaidų priteisimo ir pan. klausimus neturi, akcentuotina, kad sutinkamai su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, iki 2015-07-07 teikiamos V. Z. sudaro 20,27 eurų (b. l. 51, t.16), L. J. – 86,85 eurų (t. 16, b. l. 63).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų L. J., K. R., Ž. L., nuteistojo E. C. gynėjo advokato A. J., nuteistojo V. Z. gynėjo advokato D. S. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš nuteistųjų V. Z. ir L. J. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Viktoras PreikšasEvaldas Gražys