Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys N. J., A. J., L. J., V. V., K. J., atstovaujama įstatyminės atstovės H. K., I. J., M. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. J. ir V. J. buvę sutuoktiniai. Suinteresuoti asmenys -N. J., A. J., L. J., V. V., I. J., M. J. yra jų vaikai. Be to, V. J., būdamas santuokoje su S. J., su H. K. sugyveno dukrą K. J..

Iš mirties liudijimo matosi, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. J., ji priėmė mirusiojo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo tikslu.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Teismui savo iniciatyva patikrinus testamentų registro duomenis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 22 d. Jurbarko rajono biuro notarui Antanui Grumuldžiui pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, palikėjas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); kad palikimą priėmęs asmuo yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas - (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo fakto įregistravimo registre data – 2014-05-26. Tai patvirtina faktą, kad po V. J. mirties dėl palikimo priėmimo į Jurbarko rajono biuro notarą Antaną Grumuldį kreipėsi V. J. sutuoktinė S. J. ir notaro Antano Grumuldžio biure buvo užvesta paveldėjimo byla. S. J. į notaro biurą dėl palikimo kreipėsi laiku, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (LR CK 5.50 str.2,3 d.).

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teismui surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėja S. J. priėmė mirusio sutuoktinio V. J. palikimą 2014 m. gegužės 22 d., paduodama notarui pareiškimą apie palikimo atsiradimą, todėl pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas.

Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. J. kreipėsi į Tauragės rajono 3-ojo notaro biurą prašydama išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėja 2019-12-20 pateikė teismui 2019-12-20 Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. raštą „Dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą“, iš kurio matyti, kad pareiškėjai atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kadangi ji 2014 m. gegužės 22 d. pateikė Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. Grumuldžiui pareiškimą (reg. Nr. 2523) apie palikimo priėmimą, tačiau jame nurodė, kad būtų neišduotas nuosavybės teisės liudijimas į mirusiojo dalį, nes kreipsis į teismą dėl teisės į dalį sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalies nustatymo. Teismas pažymi, kad toks notarės veiksmas-atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą–gali būti S. J. skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir gali būti nuginčytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.