Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (Panevėžio RAAD) Biržų rajono agentūros (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 9 d. surašė D. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. balandžio 8 d., Klausučių kaime, valstybinės žemės geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, iškirto 74 uosius (kelmų skersmenys: 1 vnt. - 10 cm, 1 vnt. – 11 cm, 1 vnt. – 12 cm, 1 vnt. -13 cm, 2 vnt. -15 cm, 1 vnt. -16 cm, 2 vnt. -17 cm, 3 vnt.- 18 cm, 4 vnt. -19 cm, 7 vnt. - 20 cm, 1 vnt. – 21 cm, 4 vnt. - 22 cm, 1 vnt. - 23 cm, 2 vnt. - 24 cm, 5 vnt.- 25 cm, 8 vnt. - 26 cm, 6 vnt. -27 cm, 5 vnt.- 28 cm, 3 vnt. - 29 cm, 1 vnt.- 30 cm, 2 vnt. -31 cm, 6 vnt. -32 cm, 2 vnt. - 33 cm, 3 vnt. - 34 cm, 1 vnt. - 37 cm, 1 vnt. - 51 cm), taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr.206 3.3 ir 3.10 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr.D1-87 9 punkto reikalavimus.

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu skyrė D. T. 225 Lt baudą už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

II.

D. T. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas jį panaikinti. Nurodė, jog jo motinai V. B. priklausantis žemės sklypas, esantis Klausučių k., Širvėnos sen., Biržų r., kurį jis valdo sudaryto įgaliojimo pagrindu, ribojasi su geležinkelio ir jų įrenginių apsaugos zona. Norėdamas sutvarkyti minėtą sklypą, jis kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu leisti kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, kartu Urbanistikos skyriaus kraštovaizdžio specialistei Z. P. nurodydamas, kad norėtų išretinti medžius augančius su jo motinos sklypu besiribojančioje apsaugos zonoje. Pastaroji, peržiūrėjusi dokumentus, paaiškino, kad jis gali atlikti medžių kirtimą be leidimo ir apie tai pažymėjo ant jo pateikto prašymo. Teigia, jog buvo iškirti ne uosiai, o kiti medžiai, kurių skaičius mažesnis nei nurodyta nutarime.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. T. skundą, 2009 m. birželio 29 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog ATPK 78 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už savavališką žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimą arba naikinimą (kirtimą, šakų laužymą ar kitokį pašalinimą, žievės lupimą nuo kamieno, kamieno tašymą ar kapojimą, medžių ir krūmų genėjimą pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimą, žemės nukasimą nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimą ar kitokį pašalinimą, taip pat naikinimą naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.3 punktas numato, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu auga geležinkelio želdinių apsaugos zonoje. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą.

Teismas nustatė, kad geležinkelio želdinių apsaugos zonoje 2009 m. balandžio 8 d. buvo iškirsti 74 uosiai, ką patvirtina Iškirstų (sužalotų) medžių skersmens matavimo aktas, kurį pasirašė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Pastarojo paaiškinimą, kad jis Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigūnės buvo suklaidintas, nes jam buvo nurodyta, jog medžių geležinkelio apsaugos zonoje kirtimui leidimo nereikia, teismas įvertino kritiškai, nes tai paneigta paties asmens 2009 m. kovo 6 d. rašyto prašymo turiniu, kuriame nėra nurodyta, kad asmuo prašo leisti kirsti uosius geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, priešingai, prašymas pateiktas kirsti želdinius, esančius jo motinos privačioje žemės valdoje (kadastro Nr.36/3414), kurioje, vadovaujantis Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, tokius želdynus ir želdinius jų savininkai ir valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Asmens paaiškinimas paneigtas ir liudytojos Z. P. parodymais (D. T. prašė leisti kirsti menkaverčius medžius tik privačiame žemės sklype, apie kirtimą valstybinėje žemėje (geležinkelio apsaugos zonoje) jokios kalbos nebuvo, todėl ir buvo paaiškinta, jog leidimas nereikalingas) ir liudytojo A. G. parodymais (D. T. buvo atvykęs pas jį su prašymu atlikti kirtimo darbus jo motinos sklype, tačiau apie kirtimą apsauginėje zonoje neužsiminė ir buvo nukreiptas į Biržų rajono savivaldybę). Teismas pabrėžė, jog iškirstų medžių rūšį, kiekį patvirtina ir liudytojų L. K., A. G., E. P. ir T. B. parodymai, filmuota medžiaga. Teismas nurodė, jog liudytojo V. C. parodymais nesiremia, nes jis į įvykio vietą atvyko po dviejų mėnesių, todėl bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo.

III.

Nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi, D. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2009 m. kovo 6 d. prašymą, adresuotą Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, rašė ne jis, o sekretorė, kuriai jis žodžiu nurodė, kad kirs ne savo motinos žemėje esančius medžius ir krūmus, kurie užgriuvę ant žemės sklypo, ant prašymo parašyta, kad leidimas tokiems darbams nereikalingas, todėl jis ir atliko sanitarinį kritimą. Pažymi, jog ant prašymo neužrašyta, kokių medžių negalima kirsti, nors tai turėjo nurodyti Z. P., nuvykusi į vietą ir įsitikinusi, kokie medžiai bus kertami, ir ar tam būtinas leidimas. Mano, jog buvo suklaidintas minėtos pareigūnės. Taip pat nurodo, jog geležinkelis daugiau kaip 30 metų neveikia, todėl negali būti ir saugomų teritorijų apie jį.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti iš esmės palaikydama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. T. kaltė, padarius ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

D. T. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pažeidimą padarė būdamas suklaidintas pareigūnės, t. y. nėra jo kaltės, be to, kelia abejones dėl geležinkelio želdinių apsaugos zonos reikalingumo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip paneigiant apelianto teikiamą įvykio versiją. D. T. tvirtinimą, jog 2009 m. kovo 6 d. prašymą, adresuotą Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, rašė ne jis, o sekretorė, kuriai jis žodžiu nurodė, kad kirs ne savo motinos esančius medžius ir krūmus, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes iš minėto prašymo matyti, jog po jo turiniu (prašoma leisti kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, žemės sklype, priklausančiame jo motinai – b. l. 3) asmuo pasirašė, jokie klaidinantys veiksmai iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus įgaliotų asmenų nenustatyti.

Dėl apelianto teiginio, jog geležinkelis daugiau kaip 30 metų neveikia, todėl negali būti ir saugomų teritorijų apie jį, pasakytina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimo padarymo vieta - geležinkelio želdinių apsaugos zona – nustatyta tinkamai (apeliantas pats tai pripažino – b. l. 25), todėl bet kokie argumentai dėl tokios zonos reikalingumo ir pan., šiuo atveju nereikšmingi ir nenagrinėtini, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.