Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas:

1) 2013 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, 2014 m. sausio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis - 114 valandų pakeista į 19 MGL (2470 litų) dydžio baudą,

2) 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo principu subendrinta su 2013 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2014 m. sausio 21 d. teismo nutartimi pakeista bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti registruotam visą bausmės atlikimo laikotarpį, ir 19 MGL (2470 litų) bauda, laisvės apribojimo bausmę atliko ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. S. 2020 m. laikotarpiu nuo sausio 17 d. 16.00 val. iki sausio 21 d. 10.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmęs prieangio medinį langą, įsibrovė į A. T. priklausančio namo vidų bei pagrobė A. T. priklausantį televizorių „Samsung“, 150 eurų vertės, taip nukentėjusiajam A. T. padarydamas 150 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju E. S. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad A. T. yra jo pusbrolis. Su juo kartu dirbo (duomenys neskelbtini) 2018 m. ir 2019 m. (duomenys neskelbtini) jie įrenginėdavo baldų parduotuves. Iš ten esančių ekspozicijų darbdavys leisdavo pasiimti nurašytus iš ekspozicijos televizorius. Tarp jo ir pusbrolio A. T.kilo konfliktas dėl televizorių, jis jam turėjo vieną televizorių atsiųsti, bet neatsiuntė. Sau jis vieną televizorių parsivežė, berods firmos „Samsung“. Supykęs ant A. T. ir jam keršydamas, kad A. T. jį apgavo dėl televizoriaus atsiuntimo, 2020 m. sausio mėnesio viduryje, apie 10.00 val., įsibrovė į jo namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš namo vidaus, iš kambario, pagrobė A. T. priklausantį televizorių „Samsung“ su pulteliu. Jis sugalvojo eiti vogti pas A. T. iš vakaro, kai su juo rašinėjosi pokalbių svetainėje "Messenger" ir A. T.apsimetė, kad nieko nežino apie jokį televizorių, kurį jam turėjo persiųsti. Todėl jis supyko vakare ir tada sugalvojo eiti vogti. Apie tai, kad eis vogti, niekam nesakė. Jo tikslas buvo tik televizoriaus pagrobimas. Jis prie A. T. namo atėjo pėsčiomis ir vienas, blaivus. Nebijojo, kad kas nors pamatys, nes tas namas yra laukuose ir šalia esančioje kaimynystėje esančioje sodyboje tuo laiku nebūna žmonių. Tą žinojo, nes kaimyninėje sodyboje gyvena A. T. patėvis ir žinojo, kad jis eina į darbą, be to, jam skambino tą rytą ir klausė, kur jis yra. Priėjęs prie A. T. sodybos ir apėjęs ją, sugalvojo, kad į vidų pateks per prieangio langą. Jis išėmė langą, jo nesugadino ir nesulaužė, langą padėjo šalia. Pasiėmė pakabintą kambaryje ant sienos televizorių, jo pultelį ir per tą patį langą išlipo su televizoriumi. Prieangio langą įstatė atgal. Nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Eidamas namo nesutiko nei vieno žmogaus, be to, A. T. namas nuo jo namo yra apie 500 m ir nuo A. T. namo iki jo namo galima eiti geležinkeliu, ties kuriuo nebūna žmonių. Televizorių laikė pas save namuose, juo nesinaudojo. Jį pardavė po 2-3 dienų savo sesers E. J. vyrui G.. Televizorių pardavė už 200 eurų. Nei sesei E., nei jos vyrui nesakė, kad televizorius vogtas. Sakė jiems, kad jis parvežtas iš (duomenys neskelbtini). Jie neįtarė, kad televizorius vogtas. E. S. parodė, kad jis namuose gyvena su drauge A. M., bet ji jo parsinešto pavogto televizoriaus nematė, nes jį buvo paslėpęs tarp šiaudų, lauke. Jai nieko nepasakojo apie televizoriaus vagystę. Ar jis A. T. po to sakė, kad iš jo namų pavogė televizorių, neprisimena, nebent galėjo pasakyti, kai jis buvo vasario mėnesį grįžęs ir jie su juo gėrė, bet tiksliai neprisimena. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, tai yra pripažįsta, kad dėl savanaudiškų tikslų, kad atkeršyti ir pasipelnyti, įsibrovė, išimdamas prieangio langą, į A. T. namą ir iš ten pagrobė jam priklausantį televizorių. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Pasižada, kad ateityje daugiau taip nebesielgs. Jam anksčiau, neprisimena kuriais metais, teismas buvo paskyręs bausmę - baudą, bet jis jos nėra net pradėjęs mokėti, nes reikia šeimą išlaikyti, yra nedirbantis. Turi du mažamečius vaikus savo ir vienas yra A.. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), bet pinigų vis tiek neužteko mokėti baudai (2 t. 100-102 b. l.);

nukentėjusiojo A. T. parodymais, kad laikotarpiu nuo 2018 metų vasaros, maždaug liepos mėnesio, iki 2018 metų rugsėjo mėnesio, su pusbroliu E. S. dirbo (duomenys neskelbtini), prie baldų, įrenginėdavo baldų parduotuves. Garažuose, kuriuose įmonė laikė įvairią buitinę techniką, baldus, dirbdami su pusbroliu pastebėjo keletą televizorių. Vieni iš jų buvo „Samsung“ firmos, todėl su pusbroliu E. S. darbdavio paklausė, ar gali šiuos televizorius nusipirkti pigiau, kadangi jie buvo su defektais. Darbdavys pardavė jo pusbroliui E. S. du televizorius „Samsung“, jis vieną televizorių iš E. S.perpirko už 200 eurų. Televizorius buvo be jokių dokumentų, pirkimo čekių prie jo taip pat nebuvo. Televizorius parsivežė į Lietuvą, jį prijungė. Televizorius turėjo išskirtinių požymių - televizoriaus laikiklio viena pusė buvo nupjauta, ekrano šonuose iš abiejų pusių buvo nedidelės dėmės, kurios matosi tik įjungus televizorių. 2019 vasarą su savo pusbroliu E. S. dirbo (duomenys neskelbtini), įrenginėdavo baldų parduotuves, todėl paprašius darbdavio jis jam ir jo pusbroliui davė naują televizorių, kad vakarais būtų ką pasižiūrėti. Kai jo pusbrolis E. S. išėjo iš minėto darbo ir ruošėsi grįžti į Lietuvą, jam pasakė, kad televizorių, kurį davė darbdavys, vešis į Lietuvą, tačiau jis į Lietuvą išvažiavo be televizoriaus, o prieš išvažiuodamas jam liepė, kad kai jis važiuos namo į Lietuvą, minėtą televizorių parsivežtų. Po savaitės ar dviejų, jis išvažiavo namo į Lietuvą ir televizoriaus neparvežė, kadangi jis priklauso ne jam, paliko jį (duomenys neskelbtini). Grįžę į Lietuvą susitiko. E. S. jam priekaištaudavo, kodėl neparvežė televizoriaus, sakydavo, kad duotų jam pinigų už televizorių. Jis E. S. nieko nedavė, kadangi televizorius nepriklausė nei E. S., nei jam. A. T. parodė, kad kai, jam būnant (duomenys neskelbtini), jam paskambino M. M. ir pasakė, kad namuose televizoriaus nebėra, jis iškart suprato, kad jam priklausantį televizorių pavogė jo pusbrolis E. S.. Kai grįžo į namus 2020 m. vasario 24 d. ar 25 d., su E. S. susitiko, šis jam pasakė, kad jis paėmė iš namų jo televizorių. Apie tai, kur E. S. galėjo padėti televizorių, jam nieko nepasakė. A. T. parodė, kad televizoriaus vertė 150 eurų. Daugiau niekas iš jo namų nebuvo pavogta ar sugadinta. Į namus buvo patekta išėmus prieangio langą, bet langas nesudaužytas, nesugadintas. Televizorius jam buvo grąžintas, civilinio ieškinio byloje jis nebereiškia (2 t. 3–5, 15–16 b. l.);

liudytojo E. R. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra du gyvenamieji namai. Jis gyvena didesniajame gyvenamajame name. Mažesniajame gyvenamajame name gyvena jo brolis A. T.. Brolis į (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti 2020 m. sausio 2 d. E. R. parodė, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 16 val. jis buvo užėjęs pas brolį į namus, į jo kambarį. Jo namas buvo tvarkoje, jo televizorius kabėjo savo vietoje kambaryje ant sienos. Išeidamas iš brolio namo jis užrakino namo duris ir išsitraukė iš durų širdelę, nes durys užrakinamos su širdele. 2020 m. sausio 21 d. apie 10.30 val., jis su patėviu E. M. pastebėjo, kad yra iškritęs brolio namo verandos langas. Pamanė, kad jį išstūmė stiprus vėjas, bet paskui atsirakinęs jo namo duris ir užėjęs į vidų pamatė, kad kambaryje ant sienos nebėra brolio televizoriaus „Samsung“. Apžiūrėjęs pamatė, kad iš brolio namo yra pavogtas tik broliui priklausantis televizorius. Apie televizoriaus vagystę telefonu informavo savo brolį. Jo brolis iš karto pasakė, kad dėl televizoriaus vagyste įtaria savo pusbrolį E. S.. E. R.mano, kad brolio televizorių E. galėjo pavogti 2020 m. sausio 18 d. dienos metu, kuomet jis su savo patėviu E. M. buvo išvažiavęs malkauti į mišką. Dirbant miške jo patėviui į telefoną paskambino E., kuris paklausė, ką daro. E. jam pasakė, kad jie abu yra miške. E. turėjo informaciją, kad jie yra miške ir, kad namuose daugiau nieko nėra. Jis tuo metu ir galėjo įsibrauti į brolio namą ir pavogti jo televizorių (2 t. 20–22 b. l.);

liudytojo E. M. parodymais, kad jis gyvena kartu su posūniu E. R., adresu (duomenys neskelbtini). Jis su posūniu gyvena didžiajame vienkiemio name, o kitas posūnis A. T. gyvena mažesniame sodybos name. 2020 m. sausio 17 d. apie 16 val. posūnio A. namas buvo tvarkoje. 2020 m. sausio 21 d. apie 10.30 val. pastebėjo, kad jo minėto namo verandoje yra iškritęs langas. Iš pradžių pamanė, kad jį išvertė stiprus vėjas, bet paskui E. atsirakino A. namo duris ir įėjęs į vidų pamatė, kad ant sienos nebėra A. televizoriaus. Apie pavogtą televizorių pranešė telefonu A., kuris buvo (duomenys neskelbtini). A. pasakė, kad jo televizorių galėjo pavogti jo pusbrolis E. S., su kuriuo A. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). E. M. parodė, kad 2020 m. sausio 18 d. apie pietus, jam su E. dirbant miške, paskambino E., kuris jo paklausė, kur jie yra. Jis jam pasakė, kad su E. dirba miške. Po to jis pasakė „davai“ ir padėjo ragelį. Jam pasirodė keista, kad jis daugiau nieko nekalbėjo, o tik norėjo sužinoti, kur yra. Iš karto vagystės nepastebėjo, nes į sodybą grįždavo vakarais. Kai pastebėjo vagystę, suprato, kad E. galėjo pavogti televizorių tuo metu, kai jie šeštadienį buvo miške. Jis įtaria E., nes jis konfliktavo dėl kito televizoriaus su A.. E. žinojo, kurioje vietoje yra A. televizorius (2 t. 26–28 b. l.);

liudytojos A. T. parodymais, kad ji yra A. T. motina, o E. S. jos sūnėnas. Jai žinoma, kad iš jos sūnaus A. T. gyvenamojo namo buvo pavogtas jam priklausantis televizorius „Samsung“. 2020 m. kovo 1 d. apie 10.40 val. jai telefonu paskambino jos pusbrolis I. D. ir pasakė, kad 2020 m. vasario 29 d. jis bendravo su E. S., kuris jam pripažino, kad jis pavogė A. T. priklausantį televizorių ir jį pardavė už 100 eurų savo sesei E. J. ir jos vyrui G. J. (2 t. 32–34 b. l.);

liudytojo G. J. parodymais, kad tiksliai laiko nepamena, bet buvo maždaug 2020 metų sausio pabaiga ar vasario mėnesio pradžia, į telefoną paskambino žmonos brolis E. S. ir paklausė, ar nereikia televizoriaus, nes turi parduoti. Pasakė, kad reikėtų, iš karto po skambučio nuvyko pas jį į namus. Buvo gal apie vidurdienį, tačiau tiksliai taip pat nepamena. E. S. jam parodė televizorių „Samsung“ su laikikliu ir pulteliu. Patikrinęs televizorių, jis jam pardavė už 200 eurų. Iš kur gavo televizorių, E. S. jam nepasakė, nors to ir klausė. Kai pirko televizorių, jis namuose buvo vienas. Jau po kurio laiko išgirdo, kad iš T. yra pavogtas televizorius, tačiau, kad galėtų būti tas televizorius, tikrai neįtarė ir nepagalvojo (2 t. 40–41 b. l.);

liudytojo I. D. parodymais, kad E. S. yra jo pusseserės sūnus. Su juo bendrauja, nesipyksta. 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepasakys, jis iš savo giminių sužinojo, kad E. pavogė A. T. televizorių ir jį pardavė savo sesers vyrui J.. Kaip tik tuo metu jam paskambino A. T., su kuria kalbėjosi bendromis temomis bei ji užsiminė apie televizoriaus vagystę iš jos sūnaus A. T. namų. Jis, manydamas, kad ji žino, kas pavogė televizorių, užsiminė, kad televizorių pavogė E. S., nes tai žinojo iš savo giminių. Pasirodo, A. nežinojo, kad televizorių, priklausantį jos sūnui, pavogė būtent E. S.. Jis jai papasakojo tai, ką pats buvo išgirdęs, tai yra, pasakė jai, kad televizorių pavogė E. S. ir televizorių pardavė J. ar už 100 eurų, ar už 200 eurų, tiksliai neprisimena. Su pačiu E. S. apie šią vagystę niekada nėra kalbėjęs. Kiek žino, pats E. S. buvo prisipažinęs tiek A. T., tiek A. T., kad pavogė televizorių, bet juokėsi iš jų, kad jie dėl to nieko nepadarys (2 t. 46–48 b. l.);

2020 m. vasario 21 d. - 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), name. Iš įvykio vietos buvo paimta įleidžiamoji spyna ir rakinimo mechanizmas su galimai laužimo pėdsakais, nuo grindų, prie žurnalo staliuko, buvo paimtos trys plokštelės su avalynės pėdsakais ir buvo paimta gipsinė išlieja su avalynės pėdsaku, ji buvo išlieta suartoje dirvoje, esančioje darže už sodo (1 t. 13–23 b. l.);

2020 m. kovo 2 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame P. J., buvo rastas ir paimtas televizorius „Samsung“ su pulteliu (1 t. 35–39 b. l.);

2020 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas televizorius „Samsung“ ir televizoriaus pultelis. Apžiūros metu nustatyta, kad įjungus televizorių kairėje ir dešinėje ekrano pusėse matosi tamsios spalvos dėmės (1 t. 42–51 b. l.);

2020 m. kovo 20 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus kratą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), E. S. pateikė rudos spalvos batus (1 t. 82–84 b. l.);

2020 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-513659-20, iš kurios matyti, kad nustatyti, ar gipsinėje išliejoje užfiksuotas avalynės pėdsakas tinkamas konkrečiai avalynei identifikuoti ar avalynės rūšinei (grupinei) priklausomybei, bus galima tik tada, kai bus pateiktas lyginamasis pavyzdys (konkreti avalynė) (1 t. 91–94 b. l.);

2020 m. vasario 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-478437-20, iš kurios matyti, kad avalynės pėdsakų fragmentai nukopijuoti tirti pateiktose plokštelėse „Nr. 1“ ir „Nr. 3“, 2020 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu po vagystės iš namo, (duomenys neskelbtini), yra tinkami avalynės rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti. Atsakyti, ar avalynės pėdsakų fragmentai tinkami konkrečiai avalynei identifikuoti bus galima tada, kai bus pateiktas lyginamasis pavyzdys (konkreti avalynė). Avalynės pėdsakų fragmentai yra palikti dviejų rūšių avalyne (1 t. 99–103 b. l.);

2020 m. balandžio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-841700-20, iš kurios matyti, kad:?1. Avalynės pėdsakas (žr. nuotr. Nr. 1 taip pat žr. 2020 m. vasario 26 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-513659-20, nuotr. Nr. 1), užfiksuotas gipsinėje išliejoje, yra paliktas ne tirti pateikta (žr. nuotr. Nr. 4) avalyne, kuri paimta kratos metu iš E. S. namų. 2. Avalynės pėdsako fragmentas (žr. nuotr. Nr. 2 taip pat žr. 2020 m. vasario 21 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-478437-20, nuotr. Nr. 1), nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje, galėjo būti paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir pateikti batai (žr. nuotr. Nr. 4), kurie paimti kratos metu iš E. S. namų. Avalynės pėdsako fragmentas (žr. nuotr. Nr. 3 taip pat žr. 2020 m. vasario 21 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-478437-20, nuotr. Nr. 2), nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje, yra paliktas ne tirti pateikta (žr. nuotr. Nr. 4) avalyne, kuri paimta kratos metu iš E. S. namų (1 t. 118–124 b. l.).

Kaltinamojo E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis, išėmęs prieangio medinį langą, įsibrovė į A. T. priklausančio namo vidų bei pagrobė A. T. priklausantį televizorių „Samsung“, 150 eurų vertės, taip nukentėjusiajam A. T. padarydamas 150 eurų turtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. S. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais, nes darbo dienomis dirba pas žmones, kad užsidirbtų pinigų vaikų išlaikymui ir baudos sumokėjimui (2 t. 112–114 b. l.).

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį E. S. siūlė nubausti 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 19 MGL (2470 litų, tai yra 715,36 eurų) bauda ir galutinę bausmę skirti 40 parų arešto ir 715,36 eurų baudą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsniu.

Kaltinamasis E. S. yra teistas, teistumas neišnykęs (2 t. 54–70 b. l.), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) neatlikęs 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (baudos) (2 t. 71–79 b. l.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t. 80–84 b. l.), niekur nedirba (2 t. 90 b. l.), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. 89 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (2 t. 87 b. l.), gyvena su sugyventine, su kuria augina tris nepilnamečius vaikus (2 t. 88 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 60 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis prašė leisti jam atlikti arešto bausmę poilsio dienomis (savaitgaliais). Toks kaltinamojo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šiuo metu galiojantys įstatymai tokios galimybės nenumato - nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalies, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio nuostatos, leidusios arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, E. S. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (bauda), prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, t.y. 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą.

Kadangi 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nebuvo sumokėta savanoriškai per teismo nustatytą terminą ir šiuo metu nesumokėta bauda yra išieškoma priverstinai (2 t. 71–79 b. l.), todėl nenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nenukreiptina priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, jo nuorašas išsiųstinas baudos išieškojimą vykdančiai antstolės V. Š. kontorai. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 104–106 b. l.) ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t. 107–109 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- televizorius „Samsung“ ir jo pultelis, grąžinti nukentėjusiajam A. T. (1 t. 52–56 b. l.), paliktini jam neribotam disponavimui;

- batai (1 pora), grąžinti E. S. (1 t. 128–130 b. l.), paliktini jam neribotam disponavimui;

- gipsinė išlieja su avalynės pėdsaku, 3 (trys) plokštelės su avalynės pėdsakais, durų įleidžiamoji spyna su rakinimo mechanizmu, perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (1 t. 125–126 b. l.), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant visą 2014 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą, ir E. S. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto ir 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

E. S. nenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėtos baudos pakartotinai nenukreipti priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolės V. Š. kontorai. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- televizorių „Samsung“ ir jo pultelį, grąžintus nukentėjusiajam A. T., palikti A. T. neribotam disponavimui;

- batus (1 porą), grąžintus E. S., palikti E. S. neribotam disponavimui;

- gipsinę išlieją su avalynės pėdsaku, 3 (tris) plokšteles su avalynės pėdsakais, durų įleidžiamąją spyną su rakinimo mechanizmu, perduotus saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam E. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.