Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-60-919/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
AN2-60-919/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00267-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Pažeidėjas
V. R.
Institucija
Kauno AVPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-60-919/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00267-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties V. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 140 eurų bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), iš savo (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte, pro langą tyčia pylė ant kieme dirbusių įmonės MB „Š.A.“ darbininkų R. K. ir V. U. vandenį, taip pat, išėjęs į kiemą, viešoje vietoje juos išplūdo necenzūriniais žodžiais.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi V. R. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą, V. R. administracinį nusižengimą perkvalifikavo į ANK 481 straipsnio 1 dalį ir sumažino V. R. paskirtą baudą iki 30 eurų. Iš administracinio nusižengimo nutarimo pašalino V. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai ir pašalinti aplinkybę, kad V. R. vandeniu apipylė ir V. U..

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Atnaujinti įrodymų tyrimą, išreikalauti duomenis iš Institucijos duomenų valdymo sistemos (DVS) apie tai kada Institucija gavo ir užregistravo V. U. ir R. K. paaiškinimus (pareiškimus) Institucijai, o taip pat duomenis apie užduotis, kurias pareigūnams per DVS suformavo Institucijos vadovybė ir/ar jos įgalioti pareigūnai dėl administracinio nusižengimo tyrimo bei duomenis, kaip buvo vykdoma šio administracinio nusižengimo tyrimo kontrolė. Iškelti baudžiamąją bylą liudytojui J. A. dėl melagingų parodymų teisme davimo ir jį patraukti atsakomybėn. Įvertinti Institucijos pareigūnų padarytus pažeidimus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir pasisakyti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių užtikrinimo administraciniame procese.

3.1. Skunde nurodoma, kad ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais. Teismas šiais principais nesivadovavo ir be jokių motyvų vienų asmenų žodžiu išsakytus abstrakčius teiginius laiko neabejotinais ir patikimais, o pareiškėjo teiginius bei pateiktus įrodymus (vietos, kurioje tariamai įvyko apipylimas fotonuotraukas, matavimus) atmeta, dėl jų net nepasisakydamas ir nenurodydamas visiškai jokių objektyvių motyvų ar argumentų, o vertindamas kaip gynybine versija. Teismas apskritai neanalizavo ir neįvertino ar yra įmanomumą iki tos vietos per langą iš stiklainio išpilti vandenį beveik 5 metrus į priekį. Teismas taip pat nevertino tikėtino išlieto vandens kritimo greičio ir tikimybės liudytojai I. M. per (duomenys neskelbtini) aukšto langą pastebėti krentantį iš (duomenys neskelbtini) aukšto išlietą vandenį. Šios liudytojos parodymų visuma prieštarauja R. K. parodymams, kad pro langą jam niekas nieko nesakė, tik išpylė vandenį. Dar daugiai I. M. teigė, kad neva išgirdusi balsus pro langą pamatė apačioje prie laiptinės buvusius darbininkus ir namo pirmininką, nors tiek R. K., tiek V. U. teigė, kad dirbo prie skirtingų laiptinių, tai yra buvo gerokai nutolę vienas nuo kito, o pirmininkas J. A. parodė, kad tą dieną prie (duomenys neskelbtini) namo nebuvo, nes iki 12 val. buvo teisme. Teismas šių liudytojos parodymų nevertino, o tik iš išsirinko inkriminuojamą pažeidimą pagrindžiantį teiginį, kad neva buvo pilamas vanduo, nors akivaizdu, kad yra mažai tikėtina, kad nesant jokio triukšmo lauke, būtų įmanoma pastebėti sekundės dalį trunkantį vandens iš viršaus kritimą žemyn. Pažymėtina ir tai, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad I. M. buvo skirta administracinė nuobauda už V. R. buto durų apgadinimą ir ji šioje byloje tik tada atsirado kaip liudytoja, todėl teismas tokius jos parodymo turėjo įvertinti kritiškai.

3.2. Skunde pažymima, kad liudytojas R. K. teisme parodė, kad V. U. yra jo uošvis, be to paminėjo, kad pirmininkas J. A. sakė, kad „reikia susitvarkyti su R.“, o V. U. teisme sakė, kad dėl V. R. skundų turėjo sumokėti 15 eurų baudą už automobilio netinkamą pastatymą. Teismas nesiekė nustatyti ar šių giminystės ryšį turinčių asmenų parodymuose yra prieštaravimų, priešingai teismas parodymų neatitikimus stengiasi pateisinti neva įvykio dviejų metų senumu ir todėl nėra įmanoma tiksliai atkurti konkrečią įvykių eigą. Teismo nutartis grindžiama prielaida, kad neva asmenys neturi tikslo meluoti ar apkalbėti ir jų parodymai yra teisingi.

3.3. Nurodoma, kad V. R. patiektą situacijos paaiškinimą, kad jis pametęs kieme dulkes prie laiptinių keliančius darbininkus juos pro langą nufilmavo, o po to išėjęs į kiemą padarė pastabą, tuomet V. U. atsukęs su lapų pūstuvu pūtė į V. R. veidą, bandant jam išsiaiškinti darbininkų pavardes, po ko V. U. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, teismas vertino kaip gynybinę versiją. Aplinkybę, kad pūstuvu buvo pučiama į V. R. patvirtino ir tai daręs V. U. teismo posėdyje pasakęs, kad „tau reikėjo smegenis išpūsti“. Taigi teismas be jokio pagrindo atmetęs pareiškėjo išdėstytą įvykių versiją, tiesiog preziumavo, kad yra teisingi akivaizdžiai priešiškai pareiškėjo atžvilgiu nusiteikusių asmenų žodiniai paaiškinimai, kurie nepagrįsti jokias objektyviais faktiniais įrodymais.

3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas niekaip nepasisakė dėl įvyko eigos ir nenustatė, kuriuo momentu būtų buvę apipilti darbininkai, kuomet filmuotoje medžiagoje matoma, jog jie pūstuvais kelia dulkias prie antros ir trečios laiptinių, o V. R. juos filmuoja pro savo (duomenys neskelbtini) buto langą (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Darbininkai tame vaizdo įraše neatrodo nei šlapi, nei purvini, o tiesiog užsiima jiems įprasta veikla. Be to, bylos medžiagoje yra vieno iš darbininkų nuotrauka prie automobilio, kuri daryta pareiškėjui V. R. jau išėjus į kiemą. Toje nuotraukoje darbininkas nufotografuotas iš nugaros, bet jokių jo sušlapimo žymių nematyti. Esant šiems akivaizdiems faktams, teismas nutartimi pašalino tik V. U. apipylimą, bet pagal neva nuketėjusiųjų parodymus konstatavo, kad V. R. vis tiek pylė vandenį, bet tik ant vieno R. K., o išėjęs į lauką V. R. išplūdo abu nukentėjusius, nors liudydamas teisme R. K. teigė neatsimenantis ar V. R. buvo išėję, o V. U. tik teismui sufleruojant pasakė apie necenzūrinius žodžius, nekalbant jau apie tai, kad jie nurodė buvę ir tvarkę prie skirtingų laiptinių, o ne kartu vienoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad neva vandeniu apipiltasis R. K. teigė apipylimo momentu buvęs „ant šaligatvio, kurį nuo namo skiria gėlynas“, o tai yra 4-5 metrai nuo namo, o tokį atstumą išpilti vandenį iš (duomenys neskelbtini) aukšto yra fiziškai beveik neįmanoma, kadangi iš „0,5 litro stiklainio“ (būtent tokį indą liudydamas nurodė R. K.) pilamas vanduo tiesiog pasklinda plačiai ir tesiekia apie 2-3 metrus. Pareiškėjas V. R. atliko tokį eksperimentą namuose ir siūlė jį pakartoti teismo teisėjui A. R. byloje Nr. 11-112-667/2020, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Akivaizdu, kad nevertindamas galimybės apipilti 4-5 metrų atstumu nuo namo stovintį žmogų teismas situacijos objektyviai neištyrė ir jos negalėjo tinkamai įvertinti, o kliovėsi vien žodiniais asmenų paaiškinimais, todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą bei priėmė neteisėtą nutarimą administracinėje byloje.

3.5. Skundo autorius nurodo, kad šioje byloje subjektyvūs asmenų paaiškinimai (žodiniai liudijimai) yra tarpusavyje prieštaraujantys ir netikslūs, jie pateikti pagal vieno asmens J. A. sugalvotą versiją, kai jis kartu su žmona S. L. A. sukurpė tų asmenų pareiškimus institucijai, todėl negali būti laikomi neginčijamai objektyviais, dėl ko tik jais grįsta teismo nutartis negali būti teisėta ir pagrįsta. Teismas dar kartą apklausdamas tuos pačius asmenis (R. K., V. U. ir J. A.) nesistengė pašalinti jų parodymų prieštaravimų ir neatitikimų, nesiekė nustatyti objektyvios realybės pagal faktinę įvykio vietą, nevertino aplinkybės, kad byloje Nr. II-182-408/2021 apklausta S. L. A. parodė, kad „paties įvykio nematė, tačiau matė abu darbininkus, jie buvo apipilti ir nešvarūs“, tai yra visi byloje apklausti asmenys yra įkalbėti atkartoti J. A. sukurtą įvykio versiją. Todėl visus šių liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, juo labiau, kad nėra surinkta visiškai jokių kitų faktinių apipylimo įrodymų, o tik žodžiai bei apkalbos, nors ne vienas liudytojas teigė, kad buvo kviesta policija, tačiau policijos iškvietimo ir policijos atvykimo į įvykio vietą aplinkybės teismas taip pat neišsiaiškino. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesiaiškino jokių papildomų aplinkybių, nevertino pareiškėjo V. R. pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašų, nemėgino sukonkretinti tikslios įvykio vietos, laiko ir atliktų veiksmų sekos, nenustatė kada galėjo (jei apskritai galėjo) vykti inkriminuojami veiksmai, lyginant su vaizdo įrašo ir nuotraukų padarymo momentais (atkuriant įvykių seką), o tai yra esminės aplinkybės, kurios galėtų būti paneigta pareiškėjo V. R. teismui pateikta šio įvykio versija, kad jis viso labo nufilmavo dulkes keliančius darbininkus ir išėjo juos sudrausminti, o jokių neteisėtų jam inkriminuojamų veiksmų nepadarė.

3.6. Skundo autoriaus nuomone, Institucija nesiekė išsiaiškinti aplinkybes, nors byloje yra pateiktas garso įrašas, padarytas atvykus pas institucijos pareigūną A. V., kuriame girdimas V. R. situacijos paaiškinimas, tačiau šis pareigūnas, pažeisdamas ANK 567 straipsnį, nesiėmė jokių priemonių įvykiui ištirti, net neapklausė pareiškimus neva parašiusių asmenų, o turėdamas išankstinę nuomonę, kurią matomai suformavo J. A., surašė protokolą bei pasirūpino, kad būtų priimtas nutarimas pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, sąmoningai pateikiant nutarimą priėmusiai pareigūnei žinomai neteisingą informaciją apie pareiškėjo ankstesnį baustumą. Tačiau teismas tokių institucijos veiksmų, kuomet sąmoningai ar dėl tarnybinio aplaidumo, nutarimas priimamas prieštaraujant ANK įtvirtintiems principams, niekaip neįvertino nors pareiškėjas tokį prašymą teismui buvo pateikęs. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad Institucija nesiėmė visų priemonių, jog būtų užtikrinta fundamentali ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam. Institucija protokolą dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo surašė 2019 m. gruodžio 13 d., o nutarimą dėl šio nusižengimo priėmė 2019 m. gruodžio 16 d., tačiau teismas tokių Institucijos ir jos pareigūnų veiksmų neįvertino kaip neteisėtų, nors pareiškėjas prašė teismo tai padaryti. Joks valstybės pareigūnas negali neteisėtai riboti asmens galimybės pasinaudoti visomis ANK 577 straipsnyje nustatytomis teisėmis, nepatirdamas teisnių pasekmių dėl tokių savo neteisėtų veiksmų. Nekalbant jau apie tai, kad ir protokolas dėl tokio inkriminuojamo nusižengimo turi būtų surašytas laikantis ANK 608 straipsnio - asmeniui dalyvaujant. Juo labiau, kad administracinius nusižengimus tiriantis pareigūnas turi pakankamai plačius įgaliojimus atlikti ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus. Visi šie institucijos pareigų veiksmai rodo nenorą atlikus objektyvų ir išsamų tyrimą, kad būtų įsitikinta tokio įvykio realumu ar jo būvimas paneigtas, tuo pačiu įsitikinant asmenų siekiu sumenkinti pareiškėjo reputaciją. V. R. negalėjo susipažinti su bylos medžiaga po protokolo surašymo iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, pateikti paaiškinimus, prašyti atlikti tyrimo veiksmus, akistatą, eksperimentą, kaip tai numato ANK 593 straipsnis. Taigi teismas ne tik netinkamai įvertino pareiškėjo teisės į gynybą nuo inkriminuojamo pažeidimo buvimą, bet ir pats nepagrįstai ėmėsi tirti administracinį susižengimą vietoj institucijos (tačiau apsiribodamas tik liudytojų apklausa, o ne visapusiška pilna įvykio vietos ir faktų analize), nors ANK 641 straipsnyje teismui nustatyta tik pareiga įvertinti „institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą“, tai yra ar institucijos surinktų įrodymų pagrindu galėjo būti priimtas teismui apskųstas nutarimas.

3.7. Pažymima, kad visa byla grįsta vieno asmens J. A. sukurta istorija apie tariamą bandymą atimti įrankius iš darbininkų, keiksmus ir piltą vandenį, kai realybėje darbininkai, gavę pastabą nuo V. R. dėl netinkamo tvarkymo, jį pasiuntė ant trijų raidžių ir išvažiavo nebaigę darbo. J. A. viską apvertė antraip, pats sukūrė ir kartu su žmona surašė asmenų pareiškimus, o teisme teigė, kad jam neva papasakojo. Jis net ir teismo posėdžio metu melavo, kad V. R. grasino I. M., kuri neva jam sakė, kad „ją pasigavęs V. R. sakė, kad jei ji liudys, tai nežino, ką padarys“, tačiau tame pačiame teismo posėdyje liudytoja I. M. net kelis kartus pakartojo, kad su V. R. nekalbėjo ir jis jai negrasino, tačiau teismas V. R. prašymu neiškėlė bylos J. A. už žinomai melagingus parodymus ir šmeižtą V. R. atžvilgiu viešame teismo posėdyje.

3.8. Be to, skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nieko nepasisakė apie institucijos pareigūnų padarytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimus ir procesinius pažeidimus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, taip teismas sudarė prielaidas ir ateityje institucijos pareigūnams be jokios teisinės atsakomybės priiminėti akivaizdžiai nepagrįstus nutarimus administracinio nusižengimo bylose, kurios pradedamos pagal akivaizdžiai neįrodytas išgalvotas istorijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Taip pat apeliaciniu skundu V. R. prašo liudytoją J. A. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismui nagrinėjant V. R. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

7. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Taigi, remiantis EŽTT praktika, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus. Tuo labiau, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai atsakė į visus V. R. skundo dėl Institucijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo, argumentus, kurie yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams.

8. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų - necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

9. Institucijos nutarime ir skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga – liudytojų R. K., V. U., I. M., J. A. parodymai, kurių turinys išsamiai išanalizuotas ir įvertintas pirmosios instancijos teismo nutartyje. Įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja I. M. patvirtino, jog matė, kaip iš savo buto V. R. pylė vandenį, kadangi ji gyvena vienu aukštu žemiau nei V. R.. Tiek V. U., tiek R. K. ne vieną kartą apklausiami nurodė, kad asmuo iš (duomenys neskelbtini) laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšto apipylė R. K. vandeniu. Nors minėti asmenys pareiškimuose nurodė, kad buvo pilamas vanduo ant abiejų jų galvų, tačiau iš apklausų protokolų matyti, kad vandeniu buvo apipiltas tik V. R.. Liudytojų V. U. ir J. A. teigimu, tai nebuvo vienkartinis V. R. veiksmas prieš V. U., todėl manytina, kad liudytojas V. U. galėjo supainioti įvykius rašant pareiškimą, kuris buvo surašytas ne įvykio dieną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno apylinkės teismas pagrįstai iš administracinio pažeidimo pašalino aplinkybę, jog V. R. apipylė du MB „Š.A.“ darbininkus.

10. Nagrinėjamu atveju, apie tai, kad V. R. necenzūrinių žodžių R. K. atžvilgiu nevartojo ir jo vandeniu neapipylė, patvirtina tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai. Tiek Kauno apylinkės teismas konstatavo, tiek ir aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tokius V. R. parodymus laikyti kaip teisingus ir pagrįstus nėra pagrindo, todėl tai laikytina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad V. U. ir R. K. jau pirminio paaiškinimo metu nurodė, kad V. R. vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu ir pylė vandenį ant darbininkų, apklausiami teisme jie šią aplinkybę dar kartą patvirtino.

11. Nors apeliaciniame skunde V. R. nurodo, jog jo nekaltumą pagrindžia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip darbininkai pučia lapus nuo kiemo ir juose jokių netinkamų V. R. veiksmu neužfiksuota. Tačiau pažymėtina, kad darbininkai, pūsdami lapus tik artėja prie V. R. laiptinės ir vietos, kur R. K. buvo apipiltas vandeniu. Tai, kad nukentėjusysis buvo apipiltas vandeniu po to, kai V. R. padarė vaizdo įrašą patvirtina ir liudytojo J. A. parodymai, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis artėja prie V. R. laiptinės, tačiau vaizdo įrašas pasibaigia nukentėjusiajam dar nepriėjus. Todėl V. R. pateiktas vaizdo įrašas savaime neįrodo, kad V. R. nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Jis tik patvirtina tai, kad darbininkai iš tiesų pūtė lapus su lapų pūtiku. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad kiemą tvarkę darbininkai nuolat kelia dulkes, kurios patenka į butus ir nusėda ant kieme stovinčių automobilių, tačiau šios aplinkybės neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl V. R. padaryto administracinio nusižengimo ir tai nepateisina pastarojo elgesio R. K. atžvilgiu.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. R. necenzūriniai žodžiai R. K. atžvilgiu, įžeidinėjimas viešoje vietoje ir vandens užpylimas vertintini kaip įžūlus elgesys, kuriuo buvo siekiama priešpastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį į savo darbą atliekantį asmenį, tai yra akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei. V. R. išsakytų frazių turinys, emocinė išraiška ir netinkamas poelgis nekelia abejonių, kad V. R. siekė pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti aplinkinių asmenų rimtį, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

13. V. R. apeliaciniame skunde, kaip ir skunde dėl Institucijos nutarimo nurodė, kad policijos pareigūnai, priėmę administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, padarė eilę jo procesinių teisių pažeidimu. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. R. buvo pakviestas atvykti į policijos komisariatą, jog duotų paaiškinimus apie nagrinėjamą įvykį, tačiau atvykęs nurodė, kad kiemą tvarkiusių darbininkų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo, taip pat, kad šiuo metu neturi laiko, atvykti galės tik kitais metais, todėl išėjo. Vėliau policijos pareigūnas siuntė V. R. du šaukimus, tačiau jam neatvykus ir neatsiėmus siųstų šaukimų administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo priimti jam nedalyvaujant. V. R. nurodo, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, tačiau pagrįstai Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administracinio nusižengimo nutarimo priėmimas savaime neužkerta kelio jį skųsti ir visas aplinkybes paaiškinti teisme, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, jis turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir įrodymus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl laikytina, kad jo procesinės teisės nebuvo pažeistos, kadangi jis tai įgyvendino teisme.

14. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų J. A., R. K., V. U. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir kad J. A. šią bylą iniciavo, tačiau minėtų liudytojų parodymus patvirtina byloje surinktų ir Kauno apylinkės teisme ištirtų įrodymų visumą. Byloje nenustatytos aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad liudytojai yra suinteresuoti apkalbėti V. R.. Todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo liudytojų parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesiremti, o J. A. traukti baudžiamojon atsakomybėn.

15. Apeliaciniu skundu V. R. prašo išreikalauti duomenis iš Institucijos duomenų valdymo sistemos (DVS) apie tai kada Institucija gavo ir užregistravo V. U. ir R. K. paaiškinimus (pareiškimus) Institucijai, o taip pat duomenis apie užduotis, kurias pareigūnams per DVS suformavo Institucijos vadovybė ir/ar jos įgalioti pareigūnai dėl administracinio nusižengimo tyrimo bei duomenis, kaip buvo vykdoma šio administracinio nusižengimo tyrimo kontrolė. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2021 m. liepos 9 d. buvo gautas analogiškas V. R. prašymas, kurio pagrindu 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismas kreipėsi į Instituciją dėl šių duomenų pateikimo (2 t. b. l. 20, 23). 2021 m. rugsėjo 21 d. Institucija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad 2019 m. spalio 25 d. buvo gautas J. A. pareiškimas, 2019 m. spalio 31 d. per dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo sukurta užduotis Nr. 79141705 vyresniajam tyrėjui A. V., kurioje buvo nurodyta tęsti administracinę teiseną pagal ANK 481 straipsnį. Administracinės teisenos kontrolė nebuvo vykdoma. Pareiškimo nagrinėjimo metu V. U. ir R. K. vyresniajam tyrėjui A. V. pateikė savo paaiškinimus (pareiškimus), kurie buvo įkelti į administracinių nusižengimų registrą, atskirai per dokumentų valdymo sistemą (DVS) jie registruojami nebuvo (2 t. b. l. 26). Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad atlikti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai nebuvo fiksuojami registre, todėl pateikti tokių duomenų Institucija ir neturėjo galimybės.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis