Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-07 · Byla Nr. A2.2.-2361-506/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
A2.2.-2361-506/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01681-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
D. R.
Advokatai
Greta Paskačimienė
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A2.2.-2361-506/2014
Proceso Nr. 4-68-3-01681-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 41.4, 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., jo atstovei advokatei Gretai Paskačimienei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, – atstovei Vaidai Klimaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-09-17, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., iškeltą pagal VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-02-13 gavus VMI prie LR Finansų ministerijos pareiškimą D. R. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d., kadangi pareiškime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir akcininkas yra D. R., pagal 2014-02-05 mokestinės nepriemokos balansą turi 68235,28 Lt mokestinę nepriemoką, kuri susidarė 2010-2013 metų laikotarpyje. Bendrovės mokestinės nepriemokos išieškojimui VMI prie FM priėmė sprendimus: 2011-05-10 Nr. 14-19-6783, 2012-02-08 Nr. (23.17-08)-320-7852, 2012-06-04 Nr. (23.17-08)-320-29345, 2012-10-08 Nr. (23.17-08)-320-47936 ir 2012-11-30 Nr. (23.17-08)-320-59519 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Minėti sprendimai iki šiol nėra įvykdyti. Bendrovė LR juridinių asmenų registrui pateikė balansą už 2009 metus, iš kurio matyti, kad viso bendrovės turto vertė yra 742 432 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 609 162 Lt, 2013-09-27 išregistruota iš PVM mokėtojų, gaunamų pajamų nebedeklaruoja nuo 2013 metų vasario mėnesio. Tai patvirtina, kad Bendrovė nemoki, nes jos būsena atitinka LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. įtvirtintą įmonės nemokumo sąvoką. LR ĮBĮ 8 str. 1 d. reglamentuoja, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi duomenų, kad D. R., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus, būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad jis padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ str. 1 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjo VMI prie LR Finansų ministerijos atstovė Vaida Klimaitė paaiškino, kad susipažinus su posėdyje pateiktu dokumentu, būtent – vienintelio akcininko 2014-02-07 sprendimu, kuriuo nutarta atšaukti iš direktoriaus pareigų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir direktoriumi paskirti naują asmenį, mano, kad nėra pagrindo paskirti baudą D. R., kadangi direktoriumi tapo kitas asmuo. Rašė pareiškimą remdamiesi duomenimis, pateiktais viešame registre, ir tų duomenų 2014-02-07 dar neturėjo. Pateiktais duomenimis įmonės direktorius buvo D. R., ir dėl to kreipėsi dėl nuobaudos jam paskyrimo. Mano, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, byla nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įmonė turėjo 418000 Lt vertės turtą, buvo moki. Įmonės adresas – Geležinkelio g. 1-1, Vilniuje, tai butas, kuris buvo įrengtas kaip ofisas. Tai ilgalaikis turtas, 418000 Lt vertės, bet tai tik įsigijimo kaina. Jie atliko remontą ir turtą žymiai pagerino. Turtas 2013 m. rugpjūtį buvo parduotas iš varžytinių. Po nekilnojamojo turto pardavimo įmonė tapo nemoki. Kreipėsi į vienintelį akcininką prašydamas didinti įstatinį kapitalą, tačiau akcininkas įstatinio kapitalo nepadidino, o vėliau jį atleido iš direktoriaus pareigų. Akcininkas turėjo ketinimų ilgalaikį turtą išlaikyti, siuntė klientus, kuriems teikė įmonės steigimo, vizos, leidimo gyventi paslaugas. Už tai su juo nebuvo atsiskaityta. Kai buvo paskelbta, kad nekilnojamas turtas bus parduodamas iš varžytinių, jo vertė buvo nustatyta neteisingai, mažesnė už realią pagal padarytos ekspertizės duomenis. Tuomet jo iniciatyva ir jo lėšomis buvo nuginčijamos ekspertizės išvados, iš savo lėšų apmokėjo pakartotinės ekspertizės darymą, turto vertė žymiai padidėjo. Taip siekė apsaugoti ne tik įmonės, bet ir kreditorių interesus. Mokesčių nuo kada nemokėjo, tiksliai nepamena, atrodo, nuo 2010 metų. Įmonė planavo parduoti turtą ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Įmonė turėjo daug skolininkų, debitorių skaičius augo, bet įmonė neturėjo lėšų išieškoti skoloms.

LR ATPK 50⁶ str. 1 d. yra numatyta įmonių ir įstaigų administracijų vadovų ar administratorių atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais).

LR įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviems sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš IBĮ 8 str. 1 d. normos matyti, kad turi būti nustatytos abi paminėtos sąlygos.

ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kad „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš į bylą pateiktų duomenų ir atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų nustatyta, kad iki 2013 m. rugpjūčio esant įmonės balanse 418000 Lt vertės nekilnojamajam turtui, o mokesčių inspekcijos reikalavimui sudarant 68235,27 Lt, kitų kreditorių reikalavimams sudarant 13580 Lt, šios sumos nesiekė pusės į balansą įrašyto turto vertės ir nesudarė pagrindo įmonę laikyti nemokia. Išvadą, kad bendrovė nemoki, pareiškėjas daro iš to, kad skolų išieškoti nepavyksta, bendrovė pajamų nebedeklaruoja, veiklos nevykdo, darbuotojai atleisti. Pažymėtina, kad toks vertinimas yra formalus. D. R. nuo 2013 metų rugpjūčio ėmėsi visų priemonių, kad akcininkas investuotų į įmonę, bet buvo atleistas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuojamu laikotarpiu buvo nemoki.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra numatyta ne tik vadovui, bet ir savininkui (akcininkui). Nagrinėjamu atveju vienintelis akcininkas žadėjo investuoti į įmonę, D. R., būdamas vadovas, dėjo pastangas, kad turtas būtų įvertintas kuo didesne suma, dėl jo pastangų parduodamo turto kaina buvo padidinta. 2013 metų rugpjūtį pardavus turtą iš varžytinių ir įmonės balansui pasikeitus, D. R., veikdamas apdairiai ir rūpestingai, kreipėsi į akcininką ir pažymėjo, kad būtina didinti įstatinį kapitalą ar imtis kitų atitinkamų priemonių, bet priemonių imtasi nebuvo. Kadangi iki pardavimo balanse buvo įrašytas didelės vertės nekilnojamas turtas ir kreditoriai apie tai žinojo, D. R. tuo metu pagrįstai negalėjo manyti, kad įmonė nemoki ir nepavyks padengti skolų.

Be to, LR ATPK 50⁶ str. numatyto pažeidimo sudėtis reikalauja specialaus subjekto – atsakomybėn gali būti patrauktas tik įmonės ar įstaigos administracijos vadovas arba administratorius.

Byloje yra 2013-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutartis, kuria D. R. pardavė savo turimas bendrovės akcijas A. K., taigi nuo 2013-03-31 jis nebebuvo įmonės savininkas ir akcininkas. Taip pat į bylą pateiktas 2014-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas nuo 2014-02-07 atleisti iš bendrovės direktoriaus pareigų D. R. ir skirti įmonės vadovu kitą asmenį. Tokiu būdu nustatyta, jog D. R. iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio neturėjo prielaidų ir pagrindo manyti, kad įmonė yra nemoki ir reikia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vėliau jokių veiksmų, nors ir buvo raginamas, nesiėmė vienintelis įmonės akcininkas, o nuo 2014-02-07 atsakomybėn traukiamas asmuo nebeeina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų, todėl nebeturi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog D. R. nuo 2014-02-07 nebėra tinkamas teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ str. 1 d., subjektas, o iki 2014-02-07 jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50⁶ str. 1 d, įvykio, byla jo atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teisėja

nutarė:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. 1 d. iškeltą D. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-09-17, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja(parašas yra)