- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-850-623/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-08125-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- L. M., S. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. M. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M. ir S. M. ieškinį atsakovui A. T. , tretysis asmuo R. M. , dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-6) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 42-45) prašydami atidalinti negyvenamosios patalpos – pagalbinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 14/1000 dalių natūra, t.y. 2,36 kv.m. iš 168,17 kv.m., esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ją ieškovams L. M. ir S. M. , o atsakovui A. T. priteisiant 3 171,55 Lt piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią 2,36 kv.m. negyvenamųjų patalpų – pagalbinių patalpų dalį; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jie yra bendraturčiai negyvenamosios patalpos - pagalbinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčių 168,17 kv.m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jiems nuosavybės teise priklauso 810/1000 dalių minėtų patalpų, t.y. 136,21 kv.m. iš 168,17 kv.m. Trečiajam asmeniui R. M. nuosavybės teise priklauso 176/1000 dalys minėtų patalpų, t.y. 29,59 kv.m. iš 168,17 kv.m. Atsakovui A. T. nuosavybės teise priklauso 14/1000 dalių minėtų patalpų, t.y. 2,36 kv.m. iš 168,17 kv.m. Savo norą atidalinti patalpas natūra ieškovai grindžia tuo, kad ketina pradėti vykdyti ūkinę veiklą ir šią teisę jie įgyvendinti galės tik atsidalinę natūra negyvenamųjų patalpų dalį. Šiam tikslui pasiekti ieškovai paruošė patalpų atidalinimo planą, su kuriuo tretysis asmuo R. M. sutinka, tačiau nesutinka atsakovas A. T. . Atsakovas, turėdamas bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcingai kitiems bendraturčiams itin mažą dalį – tik 2,36 kv.m. iš 168,17 kv.m., visiškai atsisakydamas bendrauti su kitais bendraturčiais, neįregistruodamas jam priklausančios patalpų dalies Nekilnojamojo turto registre, iš esmės piktnaudžiauja teise, toks atsakovo elgesys prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Interesų konfliktas, pastovūs nesutarimai dėl bendro daikto gali būti išspręsti realizuojant kiekvieno bendraturčio teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovui priklausančios patalpos dalies fiziškai atidalinti nepadarant visai patalpai ir jos paskirčiai žalos yra neįmanoma, kadangi šiose negyvenamosiose patalpose nėra tokios mažos ir atskiros patalpos. Ši patalpa negali būti atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, kadangi ši dalis negali būti savarankišku nekilnojamojo turto objektu. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, kadangi CK 4.80. str. 2 d. numatyta galimybė atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, atidalijamam bendraturčiui paskiriant piniginę kompensaciją. Pagal 2008-05-29 VĮ „Registrų centras“ išduotą Nekilnojamojo turto registro išrašą negyvenamųjų patalpų – pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidutinė rinkos vertė yra 226 000 Lt, t.y. 1 kv.m. vidutinė rinkos vertė yra 1 343,88 Lt, vadinasi, atsakovui priklausančių pagalbinių patalpų vidutinė rinkos vertė yra 3 171,55 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 83-84, 163-164) prašė atmesti ieškovų patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą bei solidariai iš ieškovų priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (b.l. 163-164). Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi atsakovas nėra ginčo objekto – pagalbinių patalpų bendrasavininkis. Tai, kad atsakovas po savo motinos mirties paveldėjo kitą jos turtą, dar nepatvirtina aplinkybės, kad jis kartu paveldėjo ir bent dalį nurodomo objekto – pagalbinės patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki kol atsakovas nevaldo bent dalies ginčo patalpos, prieš jį negali būti nukreiptas joks ieškinys dėl neturimos bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ar atitinkamos piniginės kompensacijos priteisimo. Taipogi į bylą nepagrįstai patrauktas tretysis asmuo R. M. , kadangi ji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Prašomos priteisti kompensacijos dydis yra apskaičiuotas netinkamai ir neatitinka Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, kurie yra taikomi vertinant nekilnojamąjį turtą. Ieškovai turėjo paruošti bei teismui pateikti išsamią turto vertinimo ataskaitą, kur būtų nurodytos sąlygos ir aplinkybės, įtakojančios turto vertinimą, duomenys apie vertinamą turtą. Vertinimo metodika, vertės skaičiavimas bei pati ataskaita turi būti pasirašoma turto vertintojo. Ieškovai neįrodė nurodomo turto nusavinimo poreikio ir būtinybės bei esamų patalpų nedalumo fakto. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra šildomas kietu kuru, anglimis ir malkomis, todėl, atsakovui, susitvarkius atitinkamą negyvenamosios patalpos teisinę registraciją, bus būtina turėti sandėliuką savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodo, kad ieškovų pateiktas bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimo projektas paruoštas prieš penkerius metus ir yra pasenęs bei neatitinka patalpų faktinės padėties, dėl to negali būti vertinamas kaip tinkamas rašytinis įrodymas.
Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutiko (b.l. 35, 64).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu (b.l. 183-187) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų L. M. ir S. M. lygiomis dalimis 57 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentas, kad jis nėra ginčo patalpų savininkas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. T. palikimą priėmė ir nuo palikimo įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė. Aplinkybė, kad atsakovas nėra įsiregistravęs ginčo patalpų savo vardu nėra pagrindas teismui atsisakyti atidalinti bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsakovas yra kreipęsis į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti 2004-03-24 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atliktą ir registruotą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimą ir jo teisinę registraciją (civilinė byla Nr. 2-10904-845/09, Proceso Nr. 2-03-3-08125-2009-5), todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidalyti ginčo patalpas pagal ieškovų pateiktą projektą, nes galimai panaikinus minėtą paskaičiavimą ir jo teisinę registraciją, pasikeistų atsakovui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys. Neišsprendus ginčo dėl kiekvienam patalpų bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje, nepasiekus kiekvieno bendraturčio teisių apsaugos, negalima spręsti klausimo dėl bendraturčio dalies tam tikros dalies atidalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nėra įrodytas ginčo patalpų nedalumo faktas, t.y. aplinkybė, kad negalima atidalinti natūra atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklausančių patalpų ir suformuoti atskirą patalpą, nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti patalpų atidalijimo natūra galimumą net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai, be to, ieškovai taipogi neįrodė ginčo patalpų nusavinimo poreikio ir būtinybės.
Teismas konstatavo, kad atidalijus ginčo turtą ieškovų pasiūlytu būdu, t.y. jiems priteisiant atsakovui priklausančią turto dalį natūra, o atsakovui išmokant kompensaciją, būtų pažeistas vienas esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo principų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 189-196) ieškovai L. M. ir S. M. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi prielaidomis, nors bylos nagrinėjimo metu pats teismas pasisakė, jog bylos pagal atsakovo A. T. ieškinį dėl 2004-03-24 VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo atlikto ir registruoto bendro naudojimo patalpų sandėlių, dalių paskaičiavimo ir jo teisinės registracijos negaliojimo nėra ir įsipareigojo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas remiantis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis yra neteisėtas, neatitinka civilinio proceso tikslų ir keliamų reikalavimų teismo sprendimui, nepagrįstai apriboja ieškovų teisę į teisminę gynybą.
Ieškovai nurodo, kad patalpų nedalumo faktą atidalijant turtą natūra jie visiškai įrodė. Ieškovai pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovui A. T. nuosavybės teise priklauso 14/1000 dalių negyvenamųjų patalpų - pagalbinių patalpų, tik 2,36 kv. m iš 168,17 kv.m. Kartu ieškovai pateikė argumentus, patvirtinančius, jog neįmanoma techniškai atidalinti natūra atsakovui priklausančios dalies ir jam suformuoti atskirą patalpą bei yra visi pagrindai atidalinti natūra ginčo objektą priteisiant atsakovui kompensaciją.
Apeliantai nurodo, kad nepaisant to, jog įvyko aštuoni posėdžiai, atsakovas pirmosios instancijos teisme nepateikė nei vieno galimo patalpos atidalijimo varianto, jokių įrodymų patvirtinančių, jog atidalijimas apskritai yra įmanomas, nors tokią pareigą turėjo.
Pirmosios instancijos teisme šalys nekėlė klausimo apie patalpų dalumą ar nedalumą, tad toks teismo argumentas skundžiamame sprendime yra neteisėtas, kadangi nėra paremtas byloje esančia medžiaga ir vertintinas kaip išėjimas už ieškinio ribų.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinus ieškinį būtų pažeisti atsakovo interesai ir nuosavybės teisė. Atsakovas nepasinaudojo įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažinta teise teikti jam priimtinus atidalijimo variantus, juo labiau nepateikė įrodymų, kad jo pasirinktas atidalijimo būdas yra tinkamiausias ir nepažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, kuri yra net 71 kartą mažesnė už ieškovams priklausančią nuosavybės dalį vertina kaip mažesnę dalį, kas yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą atidalyti patalpas natūra atsakovui priteisiant kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 206-208) atsakovas A. T. prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad ieškovai į bylą pateikė ,,bendro naudojimo patalpų dalių paskaičiavimo projektą“ kuriam jau virš penkerių metų. Mano, kad šiuo projektu, kaip neatitinkančio patalpų faktinės padėties, negali būti vadovaujamasi kaip rašytiniu įrodymu, o prie apeliacinio skundo papildomai pridėtas dokumentas neturėtų būti prijungtas prie bylos, nes galėjo būti pateiktas į ją dar pirmosios instancijos teisme.
Atsakovas nurodo, jog teikia į bylą atsidalijimo planą, kuriuo yra numatoma galimybė atidalinti jo bendrasavininkystės dalį be žalos likusiajai ieškovų nuosavybei.
Atsakovas pažymi, kad atsakovui prašomos priteisti kompensacijos dydis buvo apskaičiuota netinkamai ir neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad negyvenamosios patalpos – pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 168,17 kv. m. bendro ploto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams S. M. ir L. M. (810/1000 dalys), t.y. 136,21 kv.m. iš 168,17 kv.m., bei trečiajam asmeniui R. M. (176/1000 dalys), t.y. 29,59 kv.m. iš 168,17 kv.m. (b.l. 7-8, 13, 99-118). 2008-05-29 Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 punkte nurodyta, kad į 14/1000 dalis pagalbinių patalpų nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b.l. 7-8). Minėtame pažymėjime nurodyta, kad pagalbinių patalpų vidutinė rinkos vertė 226 000 Lt (nustatymo data 2008-05-10) (b.l. 7).
Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų (patalpų) savininkų sąraše nurodyta, kad buto Nr. 9 su rūsiu (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke įregistruota V. T. (b.l. 11). 2004-03-24 buvo sudarytas bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalių paskaičiavimo projektas, kuriame nurodyta, kad butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tenka 14/1000 dalių 168,17 kv.m. bendro ploto pagalbinių patalpų dalis, t.y. 2,36 kv.m. (b.l. 15). Bendro naudojimo patalpų savininkams priklausoma dalis paskaičiuota vadovaujantis CK 4.82 str. 5 d.
Gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtina, kad V. T. mirė 2006-06-23 (b.l. 39). Į bylą ieškovai pateikė Vilniaus 3 notarų biuro notarės R. R. pažymą, kurioje nurodyta, kad palikimą pagal V. T. testamentą priėmė mirusiosios sūnus A. T. , 2006-10-18 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l. 46).
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodoma atsakovas pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, 2006-10-18 Nr.4770, nuo 2010-09-07 yra įrašytas 14/1000 dalių pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku. Taigi, tarp šalių iš esmės neliko ginčo, kad A. T. yra ginčo patalpų bendraturtis, o tuo pačiu ir tinkamas atsakovas šioje byloje.
Apeliantai iš esmės skundžia tik pirmos instancijos teismo argumentus dėl atidalijimo išmokant atsakovui A. T. kompensaciją pinigais negalimumo.
Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės teisės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių.
Šiuolaikinės teisės sampratos turinį atskleidžia subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, kiek galima tenkinti teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas civilinėje teisėje nustato būdus ir priemones, kaip įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Šiuo institutu civilinėje teisėje įtvirtintos materialiosios teisės normos veikia, juo yra ginamos. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai išplėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba per teismą pagal vieno iš bendraturčio ieškinį, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo; antra, prioritetas teikiamas atidalijimui natūra; trečia, tik negalint bendraturčio nuosavybės teisės objekto atidalyti natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Minėta, kad atidalijimo natūra būdas vertintinas kaip prioritetinis, tačiau pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį jis parenkamas visais atvejais, jeigu galima daryti išvadą, kad tokia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrins tolesnį racionalų tokio turto naudojimą ir nepadarys neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
Teismų praktikoje išimtinė galimybė priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo pripažįstama pagrįsta, kai yra šios sąlygos: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija dažniausiai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006).
Bendroji taisyklė yra ta, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Tačiau šį principą būtina taikyti atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos materialinį teisinį pobūdį. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai.
Taigi, ieškovai šioje byloje privalėjo įrodyti, kad išnaudotos visos galimybės padalinti pagalbines patalpas natūra, o pagalbinių patalpų atidalinimas yra negalimas be neproporcingos žalos turtui.
Kolegija konstatuoja, kad ieškovai patalpų nedalumo fakto neįrodė, o apeliantai klaidingai aiškina įrodinėjimo pareigą šioje byloje. Kolegija pažymi, kad atsakovas nesiekė ir nesiekia atsidalinti jam priklausančias 14/1000 dalių pagalbinių patalpų iš bendro turto, atsakovas turi pagrįstą interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe, todėl visas aplinkybes, kad apeliantų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas (priteisiant atsakovui kompensaciją) yra priimtiniausias ir nepažeis atsakovo kaip bendraturčio teisių ir teisėtų interesų turėjo įrodyti ieškovai, aptardami ir pateikdami įrodymus dėl visų pagalbinių patalpų, bendrai sudarančios 168, 17 kv.m. ploto patalpas, atidalijimo negalimumo.
Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad jie yra bendraturčiai negyvenamosios patalpos - pagalbinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčių 168,17 kv.m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jiems nuosavybės teise priklauso 810/1000 dalių minėtų patalpų, t.y. 136, 21 kv.m. iš 168,17 kv.m. Tačiau iš pačių ieškovų pateikto 168,17 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų - pagalbinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje plano (b.l.16) matyti, kad pagalbinių patalpų 168,17 kv.m. plotą sudaro virš dvidešimt atskirų patalpų, kurių plotas nuo 0,9 kv. m. iki 15, 26 kv.m. Naudojimosi tvarka tarp šių pagalbinių patalpų bendrasavininkių nėra nustatyta, kiti bendrasavininkiai nesiekia jų atsidalinti.
Taigi, tiek bendrasavininkiams priklausančių negyvenamųjų patalpų paskirtis – pagalbinės patalpos, tiek minėtų patalpų, t.y. 168, 17 kv.m. išsidėstymas skirtingo dydžio atskirose patalpose, paneigia šių patalpų atidalinimo natūra ar bendro naudojimo negalimumą.
Atsakovas A. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis šiuo metu faktiškai naudojasi 12, 15 kv. m. bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 33-2 anglims laikyti, kurios yra skirtos buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr.9, Vilniuje kūrenimui, nes jokio kito šildymo šiose gyvenamosiose patalpose nėra.
Tiek iš ieškovų pateikto pagalbinių patalpų plano (b.l.16), tiek iš atsakovo pateikto šių patalpų atidalinimo projekto (b.l.211) matyti, kad 12, 15 kv.m. patalpa, plane pažymėta indeksu 33-2, kuria ieškovo butui buvo priskirta pagal kaimynų susitarimą ir atsakovo faktiškai naudojama turi du atskirus įėjimus bei gali būti atidalinta natūra. Lygiai taip pat gali būti svarstoma dėl bet kurios kitos 168,17 kv.m. plotą sudarančios pagalbinės patalpos atidalinimo natūra, vienam iš bendrasavininkių atidalinant kad ir didesnę nei idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje patalpą, tačiau atsidalinti siekiančiam bendraturčiui priteisiant kompensaciją.
Apelianto pateiktame UAB „Elvora“ rašte išdėstytą nuomonę apie atidalinimo negalimumą paneigia atsakovo pridėtas atidalinimo projektas ir aiškinamasis raštas iš kurio matyti, kad bent trijose iš 168, 17 kv.m. plotą sudarančių pagalbinių patalpų galima įrengti 2,36 kv.m. dydžio patalpą ir taip atidalinti atsakovui tenkančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybė.
Kolegijos nuomone, ieškovams neįrodžius patalpų nedalumo, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginės kompensacijos priteisimas atsakovui prieš jo valią būtų nesuderinamas su jo teise disponuoti savo dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų L. M. ir S. M. po 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. T. .
Priteisti iš ieškovų L. M. ir S. M. po 4 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.