- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-10
- Bylos Nr.
- N-62-929-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. spalio 3 d. nutarimu V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 ¹ straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas 3500 litų bauda. 2006 m. rugsėjo 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis tą dieną pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 62, 123, 160.1, 193.4, 193.10 punktų reikalavimus, sankryžoje vairuodamas automobilį pasuko į kairę ir sustojo ant pėsčiųjų perėjos, taip trukdydamas pėsčiųjų eismui, stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, apsisukęs pėsčiųjų perėjoje, nuvažiavo.
II.
V. K. kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti policijos nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnį, o tuo atveju, jei teismas manys, kad nuobauda pagal ATPK 130 straipsnį skirta pagrįstai ir teisėtai, taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtąją baudą, jos mokėjimą išdėstyti.
Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pripažino, kad skundas tenkintinas iš dalies. Nurodyta, kad iš administracinio teisės pažeidimų protokolo ir skundžiamo nutarimo matyti, jog V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal du savarankiškus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio l dalyje. ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui <...>. Pareiškėjas šio pažeidimo neneigia, o institucija surinko pakankamus kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Jo kaltė įrodyta.
ATPK 130 straipsnio l dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...>. Straipsnio pastaboje detalizuota, jog uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Pareiškėjas ginčija kaltę teigdamas, jog policijos pareigūnų nematęs. Liudytoju teisme apklaustas administracinio teisės pažeidimų protokolą surašęs pareigūnas O. S. paaiškino, jog iki įvykio pažeidėjo nepažinojo, todėl dėl to ir kitų motyvų melagingai liudyti neturi. Minėtas liudytojas teisme parodė, jog kiekvienais metais nuo rugsėjo l iki 10 dienos budima sankryžose ties mokyklomis, kad būtų užtikrintas mokinių saugumas. Įvykio dieną jis pagal atskirą planą budėjo prie mokyklos ties Daukšos - Aušros vartų gatvių sankryža. Tuo metu jis buvo vienas, nes porininkas tarnybiniu automobiliu buvo nuvažiavęs prie mokyklos Olandų gatvėje. Stovėjo ties pėsčiųjų perėja Aušros vartų gatvės pradžioje, prie pat važiuojamosios dalies, apsirengęs policijos uniforma ir ryškiai žalia liemene, jis pareiškėjui buvo iš kairės pusės. Pareiškėjas atvažiavo iš Daukšos gatvės ir sankryžoje suko į kairę. Kadangi gatvė jo važiavimo kryptimi buvo užkimšta automobilių, jis, užvažiavęs ant pačios pėsčiųjų perėjos, sustojo, ir, kai pėstiesiems užsidegė žalias šviesoforo signalas, trukdė jiems judėjimą, ką draudžia KET. Pažeidėjui taip stovint, jis priėjo prie jo automobilio priekio ir reguliuotojo lazdelės mostu parodė sustoti prie dešinio kelkraščio, jis tikrai matė ir jį patį, ir jo daromą mostą, tuomet jis, pasiekęs dešinio kelkraščio šaligatvį ir ant jo užlipęs, dar kartą lazdelės mostu pareiškėjui parodė važiuoti į dešinę pusę. Neįmanoma, kad jis galėjo jo nematyti, bet pareiškėjas pasižiūrėjo į jį, po to apsidairė ir, apsisukęs sankryžoje, nuvažiavo Daukšos gatve atgal. Visas šis procesas užtruko apie 10 - 15 sekundžių. Be pareiškėjo automobilyje dar buvo du ar trys keleiviai. Apie nepaklusimą sustoti pranešė per raciją, po kiek laiko jis grįžo su jį sulaikiusiais policijos pareigūnais. Pažeidėjas prisipažino, anot jo „pasišalindamas padaręs nesąmonę", mobiliu telefonu skambino kolegai iš EPT, prašydamas padėti.
Liudytojai D. B. ir D. V. , kurių pirmasis prisipažino esąs pareiškėjo draugas, o antrasis - pažįstantis pareiškėją kaip B. draugą, teisme patvirtino, kad dėl automobilių grūsties ir skubėjimo pareiškėjas Daukšos - Aušros vartų gatvių sankryžoje apsisuko ir nuvažiavo Daukšos gatve, kuria jie ir atvažiavo iki sankryžos, tačiau abu teigė nematę, kad ties ta sankryža kur nors būtų stovėjęs uniformuotas policininkas ir stabdęs vairuotoją, tačiau neneigė, kad taip galėjo atsitikti dėl to, kad jie abu tarpusavyje kalbėjosi, nekreipdami dėmesio į tai, kas dedasi aplinkui, o B. dar ir buvo susirūpinęs, kaip nepavėluoti į darbą. Dėl pasakyto teismas mano, kad nėra jokio pagrindo netikėti pareigūno paaiškinimais teisme, tuo labiau, kad nei pareiškėjas nurodė, nei teismas nustatė kokių nors aplinkybių, leidžiančių suabejoti šiais teiginiais, beje, neprieštaraujančiais ir kitiems bylos įrodymams.
Iš byloje esančių protokolo ir nutarimo matyti, jog juose nenurodyta konkreti ATPK 130 straipsnio dalis, už kurios padarymą V. K. skiriama administracinė nuobauda. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog protokole atskleista pažeidimo esmė, įvardinti pažeistų taisyklių punktai, kurių pagrindu formuluojamas administracinis kaltinimas, ir tai atitinka ATPK 260 straipsnio l ir 3 dalių reikalavimus, teismas, pasirėmęs ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, skundžiamą nutarimą panaikino ir tikslino pažeidimo kvalifikaciją.
Be to, teismas pažymėjo, kad mažesnės, nei numatyta sankcijos minimume, administracinės nuobaudos skyrimas reglamentuotas ATPK 30 ¹ straipsnyje, kurio taikymui įstatymas kelia tokias sąlygas: pirma, turi būti nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių; antra, neturi būti atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo kaltę lengvinančių aplinkybių jis pats skunde nenurodė, tokių nenustatyta ir teisme, o iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas, kas pagal ATPK 32 straipsnio l dalies 5 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl darytina išvada, jog institucija baudos dydį parinko teisingai, o teisme dėl nurodytų priežasčių ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatos netaikytinos, ir mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos skyrimas negalimas.
ATPK 313 straipsnio 4 dalis leidžia bylą nagrinėjančiam organui, atsižvelgus į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti laikotarpiui iki dvejų metų. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog V. K. mokosi, stipendijos negauna, taip pat nebuvo jokių duomenų apie asmens turtinę padėtį, kas teismui nesudarė pagrindo taikyti baudos išdėstymo institutą.
III.
V. K. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jo nubaudimo už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Nurodyta, kad su apygardos administracinio teismo nutarimu nesutinka, nes mano, jog teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus - nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūno O. S. parodymais, atmesdamas kitų liudytojų D. B. ir D. V. parodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės. Jis automobilį stabdančio policijos pareigūno nematė. Priimtas teismo nutarimas yra neteisingas bei nepagrįstas, prieštarauja protingumo principui, todėl naikintinas.
Abu įvykio liudytojai - D. B. ir D. V. , kurie buvo apklausti ir teisme, kaip ir jis, patvirtino, jog nematė policijos pareigūno, kuris atlikinėjo stabdymo veiksmą. Tai, kad jie važiavo su juo abejonių nėra - policijos pareigūnas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilyje "buvo du ar trys keleiviai". Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, detalizuoti, todėl apygardos administracinis teismas nepagrįstai nesirėmė šių asmenų parodymais. Tai, kad vienas iš jų vėlavo į darbą, nereiškia, kad jis buvo neatidus ir dėl to taip pat galėjo nematyti automobilį stabdančio pareigūno. Policijos pareigūnas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad stabdymo momentu automobiliui buvo iš kairės. Tokia jo užimta padėtis ne tik apsunkino galimybę pamatyti stabdymo veiksmą, išreikštą reguliuotojo lazdelės mostu, bet ir padarė ją negalimą. Teismas taip pat padarė neteisingą išvadą, kad jis pažeidimą padarė tiesiogine tyčia: ši išvada prieštarauja tuo metu susiklosčiusiai situacijai - per transporto priemonių grūstį policijos pareigūnas nebuvo matomas, kas eliminuoja jo kaltę.
Be to, nurodo, kad teismas, vertindamas paskirtos administracinės nuobaudos dydį, neatsižvelgė į tai, kad jo ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė realios žalos kitiems eismo dalyviams. Teismas įvertino tai, kad pažeidimo padarymo momentu jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas ir tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau jis turėjo vertinti ne galiojančių administracinių nuobaudų skaičių, o tai, kuriuo momentu buvo padaryti ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. ar neteisėtos veikos buvo įvykdytos pakartotinai per vienerius metus.
Skunde duodamas paaiškinimus dėl gana nelengvos finansinės padėties, nežinojo, kad reikės pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, elgdamasis pasyviai, nepadėjo jam įgyvendinti atitinkamų teisių, teisingumą vykdė labai formaliai.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti. Tvirtinama, kad administracinių teisės pažeidimų padarymas įrodytas tiriant ir nagrinėjant bylą surinktais įrodymais. Apygardos administracinio teismo padaryta išvada, kad apeliantas 2006 m. rugsėjo 8 d. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio l dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios. Byloje surinktų kaltinančių įrodymų pakanka pripažinti V. K. kaltu administracinių teisės pažeidimų padarymu. Apeliacinio skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių dėl šių įrodymų pakankamumo ir tikrumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administraciniam teisės pažeidimams, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, pažeidimo, sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia šioje byloje, sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tikslas su motyvu ir kaltė. Todėl apygardos administracinis teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš byloje surinktos įrodymų visumos padarė išvadą, kad patrauktasis administracinėn atsakomybėn asmuo padarė jam inkriminuotus pažeidimus, ir ją motyvavo. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu dėl teismo padarytųjų įrodymų vertinimo ir pateikiama sava incidento versija su kai kurių aplinkybių nutylėjimu ar neigimu, tačiau, reikia pripažinti, kad apeliaciniame skunde nepateikta tokių duomenų, kurie paneigtų teismo padarytųjų išvadų pagrįstumą ir byloje surinktųjų duomenų materialumą, nes nėra nereikalaujančių vertinimo materialių duomenų. Iš apeliacinio skundo teiginių negalima padaryti aiškios išvados, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą dokumentą. Bylos nagrinėjimo procesas ir teismo priimtas dokumentas atitinka teisės nuostatas.
Beje, nors apeliantas nurodė, jog nežinojo, kad reikia pateikti prašymą patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių dokumentų kaip apie materialiąją padėtį nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Šiuo atveju nebegalima pripažinti, kad jis nežinojo, kad reikia argumentuotai paneigti teismo išvadas.
Esant tokiai situacijai, apygardos administracinio teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.