Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutarimu nubaustas administracine tvaka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 ¹ str. 8 d., 130² str. galutine 1200 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo, už tai, kad, būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 prom. girtumas), 2015 m. sausio 25 d. 4 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Alytuje, vairavo P. I. automobilį BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam atimta bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo.

Kaip matyti iš Institucijos apeliacinio skundo konteksto, nutarimas skundžiamas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo. Institucija savo apeliaciname skunde teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui ir savininkas praranda galimybę sugrąžinti jį natūra. Tačiau P. I. turi teisę išreikalauti iš G. V. atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.

Institucoja atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad su jam priklausančiu daiktu elgėsi taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Nors tiek G. V., tiek automobilio savininkas P. I., teigia, kad G. V. automobilį pasiėmė be P. I. žinios, tačiau pastarasis nesudarė jokių kliūčių, kad bet kuris kitas asmuo be didelių pastangų galėtų paimti automobilio užvedimo raktelius ir pasinaudoti automobiliu. Neatsakingumas ir lengvabūdiškas pasitikėjimas tikimybe, kad niekas nepaims, reiškia, kad savininko pastangos nebuvo pakankamos siekiant apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtiems tikslams. Apskritai, savininkas kartu su draugais (G. V.) vartojo alkoholinius gėrimus sužinojęs iš policijos pareigūnų, kad automobilis buvo paimtas kito asmens, nesikreipė su pareiškimu dėl jam priklausančios transporto priemonės vagystės, todėl skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir neskirti transporto priemonės - automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio P. I. konfiskavimo, nėra objektyvaus pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir 130² str. bei G. V. kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130² str. – automobilio konfiskavimo – klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra teismo kompetencija. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečioje ar ketvirtoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims - baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, - baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu, konfiskuojamas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teisė jis priklauso.

ATPK 130² str. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o neskirti privalomos sankcijoje numatytos nuobaudos galima tik vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, numatančiomis galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Nr. N575-3213/2010, N261-4264/2011, N261-4604/2011).

Kaip matyti iš nutarimo, pirmosios instancijos teismas neskyrė G. V. vairuoto automobilio „BMW530“ konfiskavimo motyvuodamas tuo, kad jis buvo paimtas be automobilio savininko P. I. žinios ir leidimo, t. y. savininkui miegant. Šias aplinkybes neginčytinai patvirtino ištirtų įrodymų visuma. P. I. paaiškino, kad leidimo naudotis šiuo automobiliu jis G. V. nedavė ir G. V. šį automobilį paėmė be jo žinios, kai šis miegojo. Nurodė, kad automobilio registravimo liudijimą jis turėjo savo kišenėje, o draudimo liudijimas buvo atomobilio dėtuvėje, tačiau šių aplinkybių G. V. nežinojo ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams draudimo liudijimo nepateikė. Be to, dėsninga ir logiška, kad jeigu P. I. būtų leidęs G. V. naudotis automobiliu, būtų nurodęs, kad draudimo dokumentas yra automobilio dėtuvėje ir padavęs registracijos liudijimą. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su įvertinta aplinkybe, kad G. V. pasiėmė P. I. automobilį be jo leidimo, kas įrodo ir tai, kad P. I., G. V. jam papasakojus apie įvykio aplinkybes, skambino į Alytaus VPK bendruoju telefonu ir aiškinosi dėl savo automobilio likimo. Tą įrodo P. I. naudoto telefono skambučių išklotinė ir kuri minėtas aplinkybes patvirtina.

Tiek apylinkės teismas, tiek aukštesnysis teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su tuo, kad P. I. netinkamai rūpinosi savo turtu ir sudarė sąlygas jo automobiliu pasinaudoti kitiems asmenims. Aplinkybių, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas, kad jo užvedimo rakteliai bei dokumentai buvo padėti viešai, visiems prieinamoje vietoje, nenustatyta. Priešingai, G. V. raktelius išsitraukė iš P. I. kišenės, dokumentų net neieškojo, leidžia teismui spręsti, kad automobilis buvo paimtas savavališkai be automobilio savininko P. I. žinios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarimo išvada, jog automobilio „BMW530“ savininkas P. I. nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą, padarant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tad, nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatos buvo pritaikytos ir automobilio „BMW530“, valst. Nr. ((duomenys neskelbtini)), konfiskavimas netaikytas pagrįstai.

Institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad P. I., sužinojęs iš policijos pareigūnų, kad automobilis buvo paimtas kito asmens, nesikreipė su pareiškimu dėl jam priklausančios transporto priemonės vagystės, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi P. I. sužinojus apie įvykį, jau buvo žinoma, kad automobiliu pasinadojo jo draugas, o ne pašalinis asmuo, ketinęs jo automobilį pagrobti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. V. pagrįstai neskirtas vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasaro 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.