- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-37-366-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00703-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. D.
- Kategorijos
- 2.4.9Kiti apeliacinio proceso klausimai
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-12-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
R. D. nuteistas už tai, kad 2009-07-11, apie 22 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusios V. Z. buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, atvirai, iš rankų ištraukęs, pagrobė 350 Lt bendros vertės du mobiliojo ryšio telefonus Nokia 2610 ir Nokia 2230, priklausančius V. Z. .
R. D. skundžia 2009-10-29 apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad telefono iš nukentėjusios rankų neplėšė, jo nevogė ir net neketino to daryti. Neneigia susiginčijęs su nukentėjusiąja, tačiau smurto nenaudojo. Be to, mano, kad teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes jokių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti grąžintas į pataisos namus jis nepadarė.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apelianto skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog jis V. Z. telefonų nepavogė, tik susiginčijo su nukentėjusiąja ir kuri yra analogiška tai, kurios jis laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nors nuteistasis nepripažino atvirai pagrobęs V. Z. turtą, jo kaltę patvirtina nukentėjusios V. Z. , liudytojų J. A. , V. A. parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad jos bute susiginčijo su atėjusiu apeliantu, norėdama jį pagąsdinti pasakė, kad skambins į policiją, tuomet jis supyko, parvertė nukentėjusiąją ant lovos, viena ranka pirštais spaudė akis ir iš rankų išplėšė jos abu laikytus mobilaus ryšio telefonus, kad ji negalėtų paskambinti į policiją. Tuomet užėjusi nukentėjusios motina J. A. bandė apeliantą atitraukti nuo nukentėjusios, pagrasino iškviesti policiją. R. D. išėjo iš buto, tačiau telefonų negrąžino. Šiuos nukentėjusios parodymus iš dalies patvirtino liudytoja J. A. , kuri nurodė, kad jos dukra V. Z. apie pusę metų draugavo su apeliantu. Įvykio dieną matė jį belaukiantį dukros kieme, ant suoliuko, vėliau miegantį prie dukros buto durų. Dukrai grįžus namo, po kurio laiko nuėjo į jos butą. Įėjusi pamatė, kad apeliantas ant lovos užgulęs dukterį, pamanė, kad ją smaugia, todėl pagrasino iškviesti policiją. Vėliau matė, kad dukters akys paraudusios, dukra sakė, kad R. D. išsinešė du jos mobilaus ryšio telefonus. Liudytojas V. A. nurodė pažįstąs apeliantą kaip buvusį dukros draugą, įvykio dieną matęs jį sėdintį priešais namą ant suoliuko ir geriantį alų. Apie 22 val. atbėgo žmona pasakė, kad „ dukrą muša“, todėl jis pasiėmęs medinį kočėlą ir išbėgo į laiptinę. R. D. jau leidosi laiptais žemyn, dukra jį vijosi. R. D. paspruko. Po to dukra aiškino, kad jis paėmė du jos mobilaus ryšio telefonus, žino, kad dukra juos tikrai turėjo. Dukters viena akis buvo raudona, joje buvo didelė kraujosruva.
Šiuos nukentėjusios ir liudytojų parodymus patvirtino ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota V. Z. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, sveikatos sutrikdymo mastas. Taigi, R. D. kaltė yra visiškai įrodyta apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Liudytojai V. A. , J. A. ir nukentėjusioji V. Z. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę. Esant visoms šioms aplinkybėms, jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu R. D. parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir R. D. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo R. D. veiką, teismas vadovaudamasis BK 54 str. nuostatomis paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmė R. D. parinkta tinkamai, savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo, su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
Už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Teismas R. D. už padarytą vagystę skyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme daugiau artima minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas vienuoliktą kartą, ši bausmė nėra per griežta.
Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2006-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Nors R. D. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-07-04 nutartimi (kurios pagrindu jis buvo paleista iš pataisos namų lygtinai neatlikus 2 metų, 2 mėnesių 1 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės) nustatytas pareigas vykdė, tačiau padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Pagal BK 64 str. 1 d., jei nuteistasis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, po to paskirtą bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Apylinkės teismas skirdamas R. D. galutinę subendrintą bausmę vadovavosi BK 64 str. 1 d., 3 d., ir prie 2006-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, pridėjęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Galutinės bausmė subendrinta tinkamai, todėl apelianto skundo argumentai dėl bausmių bendrinimo atmetami.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.