- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- II-366-576/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02205-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovui N. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-110050319-17 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė E. J. surašė D. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANPAN-101575318-17 dėl to, kad D. K. 2017 m. balandžio 12 d. 15.46 val. vairuodamas transporto priemonę „Scoda Octavia“, valst. Nr. T06105, Gedimino pr. 16, Vilniuje, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui, nes tarp sustojusios transporto priemonės ir bortelio mažesnis nei 3 metrų atstumas, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.10 ir 150.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas N. M. 2017 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-110050319-17 D. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ATPK 417 straipsnio 2 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 60 eurų baudą.
Šalies argumentai
D. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-110050319-17. Skunde nurodo, kad jis nesutinka, jog jo vairuojama transporto priemonė sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje stovėti vietoje, nes byloje nėra įrodymų, kad nuotraukoje užfiksuotas automobilis būtent „sustojo ir stovėjo“. Byloje nebuvo išreikalautas ir nagrinėtas gatvės, kurioje užfiksuotas automobilis, planas. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad tarp važiuojančio automobilio krašto ir „bortelio“ yra minimalus atstumas, kuris nepakankamas pravažiuoti dviem automobiliams, judantiems skirtingomis kryptimis. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad „Kelias arba važiuojamoji dalis, kur transporto priemonių eismas per visą plotį vyksta viena kryptimi" yra laikomas vienpusio eismo gatve. Iš nuotraukos matyti, kad nurodytoje vietoje nėra kelio ženklų, informuojančių apie judėjimą viena kryptimi. Vadinasi, darytina išvada, kad nutarimo teiginys, jog nuotraukoje užfiksuota „sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui, nes tarp sustojusios transporto priemonės ir bortelio mažesnis kaip 3 m atstumas" neatitinka tikrovės, nes nėra ženklų informuojančių apie vienpusio judėjimo gatvę ir atstumas nuo automobilio krašto iki „bortelio" neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ XIII dalies 107 punkto reikalavimų, kuriame nurodyta: „Statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų. įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele". Be to, reglamento XIII dalies 117 punktas numato, kad prie visuomeninių pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. Laiko, kad policijos pareigūnai neįrodė jo administracinio nusižengimo, ir visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į reglamento 117 punktą, draudžiantį ekploatuoti pastatus be numatytų vietų automobiliams sustoti, žmonėms išlipti ar įlipti, kroviniams pakrauti ar iškrauti ir įvertinus nuotrauką, mano, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pažeidėjo skundą, kuriame prašo netenkinti D. K. skundo, atsakydama į skundo argumentus nurodė, kad pažeidimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: automobilio SKODA OCTAVIA, valst. Nr. T06105 pastatymo vieta (Gedimino pr. 16, Vilnius); pažeidimo užfiksavimo laikas – 2017 m. balandžio 12 d. 15:46 val.; nuotraukose užfiksuotas pažeidimo faktas - automobilis SKODA OCTAVIA, valst. Nr. T06105, stovi Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, nes tarp sustojusios transporto priemonės ir bortelio mažesnis kaip 3 metrai atstumas. Administracinio nusižengimo faktą dėl minėto įvykio aplinkybių patvirtina liudytojas E. K., Konstitucijos pr. 3, Vilnius, nuotraukos, surinkta medžiaga. Pareigūnas, atsižvelgdamas į surinktus įrodymus, taip pat, kad papildomų įrodymų, lengvinančių ar sunkinančių D. K. atsakomybę, byloje nėra; kitų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė D. K. administracinę 60 (šešiasdešimt) EUR nuobaudą. Kelių eismo taisyklėse ir jos naujoje redakcijoje XVII-to skyriaus 150.5 punktas numato ir draudžia sustoti ir stovėti: 150.7. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas; 150.10. ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms. Įrodymams surinkti buvo daromos nuotraukos, atliekami kelio pločio matavimo darbai, užklausti ir gauti teritorijos planai, schemos, surinkta medžiaga. Darytina išvada, kad teisėto ir tinkamo automobilio SKODA OCTAVIA, valst. Nr. T06105, stovėjimo (laikymo) KET leistinoje vietoje D. K. neužtikrino (nepasirinko) ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje D. K. minėti skunde teiginiai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir negali būti vertinami kaip pagrindas, kuriuo vadovaujantis asmuo neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu, nuotraukomis, surinkta medžiaga, jį liudija E. K..
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą jame išdėstytais motyvais. Jis vykdo individualią veiklą – teikia taksi paslaugas. Nėra konkrečių įrodymų, kad jo automobilis stovėjo. Jis žino, kad 2017 m. balandžio 12 d. nuo 8.15 val. iki 18.00 val. dirbo, vairavo automobilį „Scoda Octavia“, valst. Nr. T06105, tai patvirtina jo individualios veiklos žurnalas, kelionės lapas, bet neatsimena, ar ten stovėjo. Jo pagrindinis darbas yra centre, jis galėjo būti nutarime nurodytoje vietoje, galėjo būti sustojęs išleisti žmogaus, galėjo būti nuėjęs į tualetą, galėjo pravažiuoti. Toje vietoje nėra legalios stotelės, kurioje galėtų išleisti žmogų. Gedimino prospekte eismas iš viso negalimas. Antra, ten yra dvipusis eismas, automobilis nėra pastatytas kampu, kaip ten negali prasilenkti automobiliai. Normose parašyta, jog bortelis turi būti trylikos centimetrų aukščio. Čia bortelio aukštis kaip gulinčio žiebtuvėlio. Todėl jis suprato, kad ten dvipusis eismas ir aplenkti galima. Iš vienos pusės yra sudėti akmeniniai rutuliai, šiuo metu jie yra sudėti ir iš kito krašto – atskirtas bortelis jais ir iš kito krašto. Vairuoja nuo 1981 m. Anksčiau dėl tokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų baustas nebuvo.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje palaikė savo atsiliepimą į skundą, prašė vadovautis jame nurodytais argumentais. D. K. dalyvavo bylos nagrinėjime 2017 m. liepos 24 d. ir sakė, kad nieko neprisimena, tą patvirtino ir šiandien. Papildė, kad tiriant nusižengimą buvo vykdomi matavimo darbai ir nustatyta, jog įvažiavimo visas plotis buvo 3,40 metrų. Jei automobilis stovi, šimtu procentu pravažiuoti neįmanoma nei iš pastatyto automobilio priekio, nei iš galo. Aiškiai matoma, kad automobilis yra sustojęs, nes E. K. atsiuntė septynių automobilių stovėjimo faktų nuotraukas ir aprašė aplinkybes. Darydamas tas septynias nuotraukas iš visų krypčių, jis užgaišo nemažai laiko ir patvirtins, kad automobilis tikrai buvo pastatytas. 2016 m. birželio 2 d. pranešime D. K. nurodė, kad jis automobilio nevairavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad į visus klausimus atsakys jis. Šiame pranešime jis nurodė, kad negali įvykdyti administracinio nurodymo, nes jis nesutinka, kad ten yra gatvė, kad buvo likę mažiau nei trys metrai, kad sklypo savininkas neuždraudė ten stovėti. Reaguojant į jo reikalavimus, buvo gauti teritorijos planai, schemos, darytos papildomos fotografijos. Pastato eksploatacijos klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo esmė. KET nustato eismo keliais tvarką visoje Respublikos teritorijoje. Kiti įstatymai, teisės aktai negali prieštarauti šioms taisyklėms. Kelių taisyklės turi viršenybę, buvo pažeisti jų 150.7 ir 150.10 punktai. Byla buvo pradėta gauto elektroninio pranešimo pagrindu. E. K. pateikė vieną nuotrauką, bet paskui buvo renkama įrodyminė bazė: padarytos nuotraukos, surinktos schemos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai surinko nuotraukas, medžiagą ir persiuntė ją nagrinėti Administracinės veiklos skyriui. Paties pareiškėjo neapklausė, su juo bendravo viešosios tvarkos skyrius. Kelių eismo ženklinimas matyti iš nuotraukos, tačiau nusižengimas kvalifikuojamas ne dėl kelio ženklų pažeidimo, bet dėl pravažiavimo dalies pločio ir kliudymo kitoms eismo priemonėms prasilenkti ir pravažiuoti. Dėl dvipusio eismo, kelių eismo taisyklės numato, kad jei yra kliūtis, įvažiuoti ten negalima. Žmonės tai ignoruoja. Jei siaura gatvelė ir aiškiai matoma, kad ten neįvažiuosi, paprasčiausiai ten yra nevažiuoti, tai tiesiog žmogiškas supratimas, žmogus turi pats priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
D. K. skundžiamu nutarimu nubaustas už Kelių eismo taisyklių 150.7 ir 150.10 punktų, reglamentuojančių automobilių sustojimo ir stovėjimo taisykles, nuostatų pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių 150.7 punktas draudžia transporto priemonių vairuotojams sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas, 150.10 punktas draudžia sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
D. K. padarytas nusižengimas grindžiamas E. K. 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui pateiktu elektroniniu pranešimu ir jo pateiktomis nuotraukomis (b.l. 11-12, 15-16), kuriuose fiksuota, jog 2017 m. balandžio 12 d. 15.46 val. šalia pastato Gedimino pr. 16, Vilniuje, esančio stovi automobilių eilė, kurių paskutinis yra taksi automobilis, valst. Nr. T06105. Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, neva šios nuotraukos nepatvirtina, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis stovėjo, o ne pvz. važiavo šia gatve. Nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad prieš taksi automobilį „Skoda“ stovi kiti automobiliai, todėl judėti jis į priekį negali, automobilio galinės lempos nedega, todėl jis nejuda ir atgal. Iš abiejų nuotraukų padarymo laiko 15.46 val. 40 sek, 15.46 val. 49 sek., jose užfiksuotų skirtingų žmonių, matyti, kad jų padarymo laikas skiriasi 9 sekundėmis, tuo tarpu automobilis, valst. Nr. T06105, fiksuotas abiejose nuotraukose lygiai toje pačioje padėtyje, kas patvirtina, jog jis stovėjo. Jei nuotraukoje būtų fiksuojami šia gatvele judantys automobiliai, per 9 sekundes automobilis „Skoda“ jau būtų pasitraukęs ne tik iš šio kadro, bet ir iš įvažiavimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentą, kad neįrodyta, jog minėtas automobilis užfiksuotas stovintis, o ne judantis.
Teismo posėdyje D. K. patvirtino, jog minėtą 2017 m. balandžio 12 d. nuo 8 iki 18.00 val. jis dirbo, šiuo automobiliu teikė taksi paslaugas, važinėjo po miesto centrą. Automobilis „Scoda Octavia“, valst. Nr. T06105, pagal VĮ Regitra duomenis priklauso jam, todėl teismas neabejoja, kad pažeidimo padarymo metu šią transporto priemonę valdė D. K., o ne kitas asmuo. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad neatsimena, ar buvo pastatęs toje vietoje automobilį, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo tai padaryti, pvz. paimdamas ar išleisdamas klientą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 150.7 ir 150.10 punktai vienodai draudžia esant šiuose punktuose nustatytoms sąlygos tiek transporto priemonės stovėjimą, tiek trumpalaikį sustojimą, pvz. išleisti keleivio.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ten yra vienpusio eismo gatvė, tuo tarpu teismo posėdyje nusižengimo nebuvimą argumentuoja tuo, kad ten pagal kelio ženklų nebuvimą yra dvipusio eismo gatvė, todėl stovėdamas jos vienoje pusėje, jis negalėjo kliudyti eismo, fiziškai jį galima buvo aplenkti ir pro jį pravažiuoti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ numato daug gatvių ir kelių kategorijų, tame tarpe pagal reglamento 22 punktą, motorizuoto eismo gatvės gali būti ir D kategorijos - pagalbinės gatvės: lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys, srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.
Iš nuotraukų ir pateiktos teritorijos schemos akivaizdu, kad vieta, kurioje stovi pareiškėjo automobilis, yra pagalbinė gatvė – iš esmės privažiavimas prie pastato, esančio Gedimino pr. 16, ar Gedimino pr. 18. Pagal reglamento STR 2.06.04:2014 33 punkto 3 dalį, vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose plotis – 3,50 m (3,00 m siaurose vietose). Kaip matyti iš nusižengimą tyrusių Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų nuotraukų, byloje užfiksuota, kad šiuo atveju pravažiavimo plotis 3,40 metrų, t.y, atitinkantis reglamento reikalavimus. Akivaizdu, kad šalia vieno pravažiavimo bortelio atsistojus lengvajai transporto priemonei, iki priešingo važiuojamosios dalies bortelio trijų metrų nelieka, kaip reikalauja KET 150.7 punktas, ir kita transporto priemonė aplenkti stovinčio automobilio ar pro jį pravažiuoti pravažiavimo ribose nebegali. Nors pareiškėjas teismo posėdyje teigia, kad fiziškai kita transporto priemonė pravažiuoti galėjo, tačiau ji tai būtų dariusi užvažiuodama ratais ant bortelio, žyminčio važiuojamosios dalies kraštą, už kurios kaip matyti iš nuotraukos (b.l. 19) jau yra pėsčiųjų zona. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad bortelių aukštis labai nežymus, tačiau jis akivaizdžiai išreikštas, ir jų paskirtis yra ne sudaryti fizinę kliūtį vairuotojui išvažiuoti iš važiuojamosios dalies, tačiau pažymėti važiuojamosios dalies ribas.
Pareiškėjas nusižengimo fakto nebuvimą argumentuoja tuo, kad buvo pažeistos statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 107 bei 117 punktų nuostatos, nes šalia statinio neįrengtos automobilių stovėjimo vietos ir išėjimo ir įėjimo nenumatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms išlipti ir įlipti.
Teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad statinių įrengimo ir jų eksploatavimo aplinkybės niekaip negali pateisinti ar pašalinti daromo Kelių eismo taisyklių pažeidimo kelyje, kurio paskirtis motorinių transporto priemonių judėjimas, ir kuriame eismo taisykles nustato Kelių eismo taisyklės. Minėto reglamento ir Kelių eismo taisyklių teisinio reguliavimo sritys yra skirtingos. Be to pareiškėjo skunde minimas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 107 punktas numato stovėjimo vietų įrengimo išimtį, nurodančią į Reglamento 112 punktą, kuriame nustatyta, jog privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų: įvairios paskirties statiniams miesto senamiestyje ne toliau kaip 300 m nuo senamiesčio zonos ribų, skirtingose 108.1 papunktyje nurodytose zonose (t.,y Senamiestyje ar miesto centre) visuomeninės paskirties pastatams, gyvenamosios paskirties daugiabučiams pastatams – ne toliau kaip 500 m nuo įėjimų į šiuos statinius. Iš šio reglamentavimo matyti, kad automobilių stovėjimo vietos nebūtinai turi būti įrengtos prie pat patstato įėjimo. Kita vertus, nei vienoje iš pateiktų nuotraukų nematyti, kad stovinčio taksi automobilio durelės būtų atidarytos, kad iš jo įlipinėtų ar išlipinėtų žmonės, būtų kraunami daiktai, kas patvirtintų trumpalaikį šio automobilio sistojimą fiksuotoje vietoje.
Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad D. K. sustojęs ar palikęs stovėti transporto priemonę siaurame pravažiavime link visuomeninės paskirties statinių, sudarė kliūtis kitoms transporto priemonėms pasinaudoti šiuo pravažiavimu, tuo pažeidė KET 150.7 150.10 punktų nuostatas, jis pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą pagal LR ANK 417 straipsnio 2 dalį.
LR ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
Veikų, numatytų LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Nutarime nurodyta, kad D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. K. anksčiau būtų baustas administracine tvarka, todėl laikytina, kad jis padarė nurodytą nusižengimą pirmą kartą. Šį faktą patvirtina ir tai, kad D. K. buvo administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos -15 eurų. Ši aplinkybė turėjo būti įvertinta nuobaudą skiriančio pareigūno, o ne tik atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas, atsižvelgtina ir į tai, kad D. K. turi neįgalumą – jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, todėl skirtina ne vidurkį atitinkanti bauda, o minimali. Teismas negali mažinti administracinės baudos iki nurodytosios administraciniame nurodyme, kadangi ANK 610 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti pusę minimalios baudos tik tuo atveju, jei asmuo vykdo administracinį nurodymą. Šiuo atveju D. K. jo neįvykdė per nustatytą terminą, todėl jis nustojo galioti ir nuobauda skiriama sankcijos ribose.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, tačiau paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. SAVAD-13ANN-110050319-17 keistinas, skiriant pažeidėjui mažesnę baudą
Rezoliucinė dalis
nutarė:
tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-110050319-17, - D. K. už LR ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) eurų baudą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.