- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- TS-8-1183/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47335-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Nuteistasis
- E. B.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jis nubaustas laisvės atėmimu dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. birželio 16 d. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. birželio 16 d.
Bausmės vykdymo pradžia - 2017 m. birželio 16 d., pabaiga – 2028 m. lapkričio 22 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (2/3 bausmės) - 2024 m. lapkričio 22 d. (2024 m. vasario 15 d. likusi neatlikta bausmės dalis 4 m. 9 mėn. 8 d.). Lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra galimas nuo 2024 m. vasario 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį, netaikyti. Nutarime nurodyta, jog nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. problemų sprendimų įgūdžių stoka; alkoholio vartojimas bei smurtinio elgesio rizika jo pavartojus; mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai. Nuteistajam nustatyta žema rizika. Pirminio vertinimo 2017-07-28 metu, rizika vidutinė (pokyčiai stebimi gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse). Nors ir stebimas rizikos sumažėjimas, kriminogeniniai veiksniai išlieka aktualūs ir reikalauja tęstinių intervencijų. Bausmės atlikimo metu du karus pažeidė vidaus tvarkos taisykles: 2020-11-17 - nesaugojo ir perleido savo skambinimosi T+ kortelę kitam nuteistajam (nuobauda nebuvo skirta) ir 2024-01-15 drausminė nuobauda skirta už tai, kad 2023-12-03 grįžus iš trumpalaikės išvykos į namus, patikrinus nuteistojo blaivumą, buvo nustatytas 0,19 promilių girtumas (antru kartu - 0,13 prom.) (drausminė nuobauda galiojanti).
Komisija, atsižvelgusi į visus ankščiau išvardintus veiksnius ir aplinkybes, kurios neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
Lygtinio paleidimo komisija rekomendavo nuteistajam E. B. dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis); nedaryti teisės aktų pažeidimų; tęsti darbinę veiklą; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; dengti įsiskolinimus. Papildomai nutarė nuteistojo lygtinį paleidimą pakartotinai svarstyti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo, tai yra iki 2024 m. rugpjūčio 14 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, jog pagal Kalėjimų tarnybos nustatytą tvarką bei kriterijus buvo atliktas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta žema rizika, t. y. žemiausias lygis pagal nustatytus standartus. Tačiau Komisija nurodė, jog ir toliau yra kriminogeninių veiksnių. Šie du teiginiai prieštarauja vienas kitam. Taip pat nutarime nurodoma, jog 2020-11-17 pažeidė Vidaus tvarkos taisykles, tačiau nuobauda nebuvo skirta, nes, kol buvo darbe buvo apvogtas, o įstaigos darbuotojai neužtikrino jo daiktų saugumo. Jei būtų padaręs nusižengimą, nuobauda būtų buvusi skirta. Šis įvykis pateikiamas, kaip neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė. Dėl 2023-12-03 nuobaudos pripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau yra ir visą gyvenimą bus sveikstantis alkoholikas, lanko anoniminių alkoholikų grupę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau rimtesnį gydymą, tokį kaip „Minesotos programa“, gali gauti tik paleistas lygtinai. Nutarime nurodytas Komisijos rekomendacijas vykdo jau 7 metus, ir nors pagal Komisiją jam to neužtenka, tačiau per kelis ateinančius mėnesius gali užtekti. Mano, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo, buvo priimtas tiesiog tam, kad netaikyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką pakito iš vidutinės (pirminis vertinimas – 2017-07-28) į žemą, kas iš esmės patvirtina, jog yra stebimos akivaizdžios nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvavo 3 mėn. trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje. Adaptacija adekvati. 2017 m. - 2018 m. dalyvavo Nuteistųjų fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo programoje ir Nuteistųjų kultūrinio ir meninio ugdymo programoje (dramos terapijos ir pynimo grupėse). 2018 m. dalyvavo Šiaulių universiteto Botanikos sodo organizuotame mokymų cikle „Želdinių parinkimas, naudojimas ir priežiūra“ bei 2018-06-28 - 2018-12-05 dalyvavo Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Nuo 2018-02-09 iki 2018-04-06 nuteistasis dalyvavo VŠĮ žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuro „Inforex“ mokymų programoje ir sėkmingai baigė 369 val. mokymus darbo vietoje. 2019 m. birželio - liepos mėn. dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. 2019 m. sausio - rugpjūčio mėn. ir 2023 m. gegužės - spalio mėn. dalyvavo programoje „Intervencinė programa smurtautojams šeimoje“. 2019 m. liepos - gruodžio mėn. dalyvavo ir sėkmingai baigė „Pozityvaus mąstymo skatinimo“ programą. 2021 m. rugpjūčio - spalio mėn. dalyvavo užsiėmimų teminiame cikle „Bendruomeniškumas“. 2022 m. liepos - spalio mėn. dalyvavo dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“, kurios pagrindinis tikslas - skatinti pozityvius pokyčius mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės srityse. 2022 m. dalyvavo VšĮ „Ugdymo akademija“ organizuotose „Savęs formavimo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose“. 2022 m. dalyvavo Alkoholio vartojimo intervencijos užsiėmimuose, kurių metu buvo siekiama išmokti emocinės savireguliacijos, kuri padėtų išvengti alkoholio vartojimo atkryčio tiek bausmės atlikimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje (nuo 2023-01-01 - Šiaulių kalėjimas), tiek perkeltas į pusiaukelės namus, nuteistasis aktyviai dalyvauja užimtumo veiklose ir diskusijoje. Nuo 2023-12-11 lankosi Anoniminių alkoholikų susitikimuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuosekliai dirbo ūkio aptarnavimo būryje (virtuvės darbininku, pagalbiniu darbininku, sandėlininko padėjėju bei darbininku bibliotekoje). Perkeltas tęsti bausmės atlikimo į Pusiaukelės namus, nuo 2023-02-14 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba operatoriumi. Taip pat 4 kartus skatintas už stropų darbą, nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį E. B. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti net 3 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo E. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką: problemų sprendimų įgūdžių stoka; alkoholio vartojimas bei smurtinio elgesio rizika jo pavartojus; mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai, bei du apsauginiai veiksniai – motyvacija keistis ir alkoholio problemos pripažinimas bei pastangos ją įveikti.
Pažymėtina, jog nuteistasis E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nors šis teistumas jam yra vienintelis, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog dar būdamas nepilnametis, 2014-12-09 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnį 2 dalį (atvira vagystė) ir buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant asmenį elgesio apribojimo metu tęsti mokslą bei mokslo metų laiku (nuo rugsėjo pirmos dienos iki liepos pirmos dienos) darbo dienomis būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Pastebėtina, jog nuteistasis pripažįsta, kad būdamas nepilnamečiu buvo pažeidęs teismo paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Be to, tiek nusikaltimas dėl kurio E. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tiek nusikaltimas dėl kurio buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat, iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, jog nuteistasis praeityje taip pat buvo pažeidęs viešąją tvarką, t. y. administracine tvarka baustas už alkoholinių gėrimų nešiojimąsi būnant nepilnamečiu; chuliganišką elgesį; būvimą neblaiviu viešoje vietoje; karo prievolininkų pareigų nevykdymą. Pats nuteistasis pripažįsta, jog stokoja saiko vartodamas alkoholį, žino, kad alkoholio vartoti išvis negali, bet tuo pačiu nėra užtikrintas ar paleidimo atveju gebėtų visiškai tam atsispirti. Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistajam vos prieš daugiau nei du mėnesius, t. y. 2024-01-15, buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad 2023-12-03 grįžus iš trumpalaikės išvykos į namus, patikrinus nuteistojo blaivumą, buvo nustatytas 0,19 promilių girtumas (antru kartu - 0,13 prom.), drausminė nuobauda galiojanti. Dar daugiau, nuteistasis taip pat pripažino, jog rugsėjo ir spalio mėnesiais išvykų metu taip pat yra vartojęs alkoholio, tačiau grįžus į Pusiaukelės namus „pavyko neįkliūti“, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog mažiau struktūruotoje aplinkoje E. B. vis dar sunku laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti reikalavimų. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada, jog alkoholio vartojimas vis dar lieka nuteistojo problema, kuri, be kita ko, didina smurtinio elgesio riziką pavartojus alkoholio.
Taip pat abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir tai, jog iki patenkant į įkalinimo įstaigą visas laisvalaikis buvo leidžiamas su draugais ir dažniausiai vartojant alkoholį. Ir nors atsiribojimas nuo buvusios aplinkos bei augantis/didėjantis sąmoningumas savo gyvenimo būdo atžvilgiu vertinamas kaip teigiamas veiksnys, tačiau teismo vertinimu mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis pasiduoti kitų asmenų įtakai vis dar išlieka ir gali skatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Ir nors nuteistasis teismui pateiktame skunde nurodo, jog jau 7 metus vykdo Komisijos nutarime nurodytas vykdytinas rekomendacijas, tačiau teismas pastebi, jog pirmiau aptarti duomenys patvirtina, jog, nors nuteistojo rizika mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius yra sumažėjusi, tačiau vis tik nuteistajam būtina toliau dalyvauti resocializacijos priemonėse, gilinant suvokimą apie priklausomybę alkoholiui ir jos dinamiką, tęsiant gydymą.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji E. B. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 22 d.), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog E. B. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.
Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis E. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas.
Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo E. B. skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.