- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-908-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11525-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Minėtu nuosprendžiu A. K. nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 12 (dvylika) mėnesių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. spalio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K., kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamą elgesį, nuteistasis turi savikontrolės problemų, menkina savo smurtinį elgesį, minimizuoja savo netinkamą elgesį.
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi, tačiau nuteistojo skundą išnagrinėjęs apylinkės teismas sprendė, kad teismo išanalizuotos aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleido palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklų, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, t. y. kad nuteistąjį toliau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, 2020 m. spalio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba grąžinti nuteistojo A. K. bylą iš naujo svarstyti Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus Komisijai.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie de facto neatitinka nuteistojo A. K. asmens byloje surinktų duomenų bei teismui pateiktų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Nuteistojo teigimu apylinkės teismo nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik abstrakčiomis frazėmis. Nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu.
4.2. Anot nuteistojo, pagal mokslinę „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė (99 balai) nusikalstamo elgesio rizika. Ženkliai didesnę jų dalį – 54 balus sudaro balai už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis savo pastangomis ir nepriekaištingu elgesiu gali sumažinti iki minimumo ar net visai panaikinti ir šiuo metu nuteistasis sumažino 4 balais (nuo 103 iki 99). Teigia, jog toks nuteistojo vertinimas parodo jo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis.
4.3. Nuteistojo A. K. skunde nurodoma, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo yra svarbu atsižvelgti į nuteistojo amžių, t. y. šiuo metu A. K. yra 20 metų, todėl būtent dabar tenkinus nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis turėtų objektyvių galimybių integruotis į visuomenę, rasti darbą, užsiimti naudinga veikla, o priežiūra leistų probacijos tarnybai kontroliuoti nuteistojo elgesį. Pasak nuteistojo, kuo vėliau jis bus paleistas iš pataisos namų, tu sudėtingiau jam bus integruotis į visuomenę ir daro rinką bei socializuotis.
4.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo veikla – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: lankė pozityvaus užimtumo programą „Pilietiškumo ugdymo kelias“, su nuteistuoju pravesti individualūs pokalbiai aptariant nuteistojo elgesį, tarpusavio santykius, teigiamą įtaką darančių socialinių ryšių stiprinimo svarbą bei kaip išvengti neigiamos netinkamos aplinkos įtakos jo elgesiui ir veiksmams, taip pat konfliktų sprendimo būdus, bei to, kad pataisos įstaigoje nuteistasis mokosi Kybartų suaugusiųjų mokykloje 12-oje klasėje.
4.5. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl jo asmenybės, gyvenimo tikslų, alkoholio vartojimo ir nurodo, kad teismo išvados yra deklaratyvios bei prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Teigia, kad tenkinus nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo nuteistasis būtų motyvuotas tinkamai elgtis, integruotis į visuomenę, nepažeisti elgesio normų ir nenusikalsti, o jo elgesys būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos. A. K. manymu pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, jog jis turėtų ir galėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Pasak nuteistojo, Marijampolės apylinkės teismas vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis pažeidė baudžiamojo proceso principus ir todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
4.6. Nuteistasis pabrėžia ir tai, kad lygtinai paleistas asmuo toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, darbas, bendruomeninė veikla, dalyvavimas socialinėse programose, teigiamos nuostatos į priežiūrą bei gebėjimas suvokti savo problemas, identifikuoti veiksnius, nulemiančius nusikalstamą elgesį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme turi esminę vertę. Pasak nuteistojo, visos išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu i nuteistojo A. K. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
7. Įvertinus byloje esančius nuteistąjį A. K. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tai yra, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo, pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 99 balai. Šiuo atveju A. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (41-99), tačiau yra artima aukštai. Todėl nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. O vertinti, kad nuteistasis jau padarė pakankamą pažangą, kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 103 balų sumažėjo iki 99 balų, pagrindo nėra.
8. Nagrinėjamu atveju pastebimi tam tikri teigiami A. K. elgesio pokyčiai, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o būtent: dalyvavo pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“, tačiau jos nebaigė dėl ne nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių, nuteistajam buvo pravesti individualūs pokalbiai aptariant jo elgesį, tarpusavio santykius, teigiamą įtaką darančių socialinių ryšių stiprinimo svarbą bei kaip išvengti neigiamos netinkamos aplinkos jo elgesiui ir veiksmams, taip pat konfliktų sprendimo būdus, pataisos įstaigoje nuteistasis mokosi Kybartų suaugusiųjų mokykloje 12-oje klasėje. Iš pažymos „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“ matyti, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistasis baustas nebuvo, vieną kartą skatintas pareiškiant padėką už gerą elgesį ir stropų mokymąsi. Tačiau kolegijos vertinimu šie pokyčiai dar nėra tokie reikšmingi, kad leistų vienareikšmiškai nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
9. A. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo padarymą, kurį padarė dėl chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas teistas keturis kartus, teistumai nebuvo išnykę. Pirmą kartą A. K. nusikalto būdamas nepilnametis, jo atžvilgiu buvo taikytos BK 92 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtu nuosprendžiu nuteistajam A. K. buvo paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojat bausmės vykdymo atidėjimo metu kasdien būti namuose nuo 20.30 val. iki 6 val., jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su mokslu ar darbu bei tęsti mokslą, dalyvauti probacijos tarnybos parinktose valstybinės ar nevalstybinės organizacijos rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose. Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirtų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų jis nesilaikė, t. y. nebuvo naktimis namuose, nesimokė, darė administracinius nusižengimus, nuo 2019 m. kovo mėnesio pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, darė su alkoholio vartojimu susijusius nusižengimus. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartimi A. K. buvo paskirta papildoma auklėjamo poveikio priemonė – uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje bei nustatytas vienerių metų laikotarpis ir nustatytas įpareigojimas būti namuose nuo 20.30 val. iki 6.00 val. kontrolės būdą užtikrinant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau ir šių auklėjamojo poveikio priemonių nuteistasis A. K. nevykdė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo ne kartą atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, jis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti neleistinas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Tačiau, nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek kiek jos atskleidžia A. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, negali būti sumenkinamos.
10. Socialinio tyrimo išvadoje gausu ir kitų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Nurodoma, kad nuteistojo praeities aplinka, į kurią be kita ko jis planuoja grįžti lygtinio paleidimo instituto taikymo atveju, mokyklos nelankymas, netinkami draugai, ankstyvas alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui atsirasti. Nuteistojo nusikaltimuose vyrauja smurtiniai nusikaltimai – chuliganizmas, kūno sužalojimai, nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Asmens santykiai paviršutiniški, apsiribojantys formalumu, sunkiai sekasi pereiti į aukštesnį lygį. Savivertė itin žema, kompensuojama asocialiu elgesiu, alkoholio vartojimu. Žemos savivertės kompensavimas asocialiu elgesiu yra pagrindinis veiksnys, didinantis nuteistojo kriminalinio elgesio riziką. Itin svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis geba elgtis disciplinuotai, tačiau nuteistojo elgsena laisvėje – kuomet jis tampa maksimaliai atsakingu už savo elgesį bei neturi išorinės kontrolės, bei tikėtina – nėra baimės patirti jam nepageidaujamą poveikį – gali pasižymėti impulsyviu bei rizikingu smurtiniu elgesiu. Visos šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir verčia abejoti, ar nuteistasis išėjęs į laisvę, paisys visuomenėje priimtų elgesio normų, vėl nevartos smurto kitų atžvilgiu ir gebės susitvardyti konfliktinėse situacijose.
11. Be to, bylos duomenimis, A. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kelis kartus gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau vėl atkrito. Nors nuteistasis ir suvokia, kad alkoholio vartojimas yra jo probleminio elgesio priežastis, bet negeba su jomis susidoroti. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje savo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nesprendžia, jokių pataisos programų, susijusių su alkoholio daromos žalos suvokimu, jis nelankė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo gyvenimiški tikslai ateičiai labai abstraktūs, stokoja planavimo, į ką konkrečiai reikia orientuotis norint įgyvendinti savo planus. Toks nuteistojo mąstymas ir jokių pokyčių jame nebuvimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad asmens pažanga vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Abejotina, ar žmogus, nesugebantis apibūdinti savo ateities planų, negebėdamas iš savo neteisėto elgesio pasimokyti ir padaryti atitinkamų išvadų, sugebės tinkamai integruotis į visuomenę laisvėje ir laikytis nustatytos tvarkos.
12. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo A. K. atžvilgiu įvertintina ir tai, kad būdamas laisvėje nuteistasis dirbo pavienius, laikinus, neoficialius darbus. Nors yra jauno amžiaus, tačiau tiek šiuo metu, tiek būnant laisvėje, buvo priklausomas nuo artimųjų paramos. Visgi, nepaisydamas šio fakto nuteistasis šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, jokių pajamų negauna. Tai rodo menką A. K. darbinę motyvaciją, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama. Nors savo skunde aukštesniajam teismui nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje jis turėtų objektyvias galimybes integruotis į visuomenę ir rasti darbą, tačiau duomenų apie tai, kad jog asmuo ieško darbo laisvėje, nepateikė.
13. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti net 7 kriminogeniniai rizikos veiksniai, iš kurių 2 nekintantys – ankstesni teistumai ir nusikalstamo elgesio modelis, bei 5 kintantys – gyvenimo būdas, draugų įtaka; alkoholio vartojimo problemos; prognostinių įgūdžių stoka; savivertės problemos; sunkumai sprendžiant savo elgesio problemas. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Juo labiau, kad iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu metu nustatyto 99 balų rezultato net 54 balai yra kintantys, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.
14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, t. y. A. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Lygtinį paleidimą taikyti asmeniu galima įvertinus visumą jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ir nustačius, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.