Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. V., jo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, institucijos priėmusios nutarimą atstovei Alvydai Jatulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Administravimo skyriaus Personalo ir teisės poskyrio vedėja 2010-12-13 J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-62 už tai, kad jis, būdamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, 2010-02-17 su UAB ,,Izobara“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Ukmergės miesto sąvartyno priežiūros paslaugų, pakeisdamas mokesčio dydį iki 200 Lt, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 34 str. 7 d. ir 18 str. 8 d., taip pat už tai, kad jis, būdamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, 2010-03-01 su UAB ,,Izobara“ sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009-04-30 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisdamas sutarties priedo Nr. 4 lentelės ,,Sąšlavų, šakų, sniego išvežimo iš Ukmergės miesto gatvių apimtys“ 1 punkte nustatytą įkainį iš 21,35 Lt su PVM už m³ į 67,92 Lt su PVM už m³, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. Atsakomybė už šiuos pažeidimus nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ str. 1 d. (b. l. 12-13).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja 2010-12-28 nutarimu Nr. 2P/62-62 J. V. pripažino kaltu pagal ATPK 171³ str. 1 d. ir jam paskyrė 1500 Lt baudą (b. l. 10-11).

J. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-12-28 nutarimą Nr. 2P/62-62 ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 1-5).

Skunde nurodė, kad skiriant jam administracinę nuobaudą buvo praleistas ATPK 35 str. nustatytas 6 mėnesių terminas, nes protokolas surašytas 2010-12-13, o pažeidimo nustatymo diena laikytina 2010-04-23. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai, o paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų. Vykdant skundžiamame nutarime nurodytus pirkimus, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Nutarime nenurodyti J. V. veiksmai, neįrodyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo faktai, nenurodyta kaltės forma. Nebuvo vertinamos J. V. 2010-12-28 paaiškinime nurodytos aplinkybės, o nutarime nurodyta tik Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-10-05 ataskaitoje, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Nemotyvuotas paskirtos baudos dydis. Sudarant 2010-03-01 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2001-10-02 įsakymu Nr.490 patvirtintomis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis, J. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl, pagal ATPK 250 str. 4 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta. Ukmergės rajono savivaldybei nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl skundžiamame nutarime nurodytų pirkimų organizavimo ir sutarties sudarymo, žala valstybei ar fiziniams bei juridiniams asmenims nepadaryta. Nebuvo pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė tenkinti skundą. Pripažino, kad formaliai Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pažeistas, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo nustatymui reikšmingas aplinkybes, turėjo atsižvelgti į tai, kad J. V. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Papildomi susitarimai buvo sudaromi siekiant užtikrinti sąvartyno priežiūrą ir šiukšlių surinkimą iki paslaugų pirkimo atviro konkurso paskelbimo, t. y. iki 2012-05-18.

Skundas tenkintinas iš dalies.

J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas perkančiosios organizacijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, 2010-02-17 su UAB ,,Izobara“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Ukmergės miesto sąvartyno priežiūros paslaugų, pakeisdamas mokesčio dydį iki 200 Lt, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 34 str. 7 d. ir 18 str. 8 d., taip pat už tai, kad būdamas perkančiosios organizacijos – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, 2010-03-01 su UAB ,,Izobara“ sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009-04-30 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisdamas sutarties priedo Nr. 4 lentelės ,,Sąšlavų, šakų, sniego išvežimo iš Ukmergės miesto gatvių apimtys“ 1 punkte nustatytą įkainį iš 21,35 Lt su PVM už m³ į 67,92 Lt su PVM už m³, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. (b. l. 12–13).

Už nurodytus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, J. V. pagal ATPK 171³ str. 1 d., nustatančią, kad Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų, ginčijamu Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-12-28 nutarimu Nr. 2P/62-62 paskirta administracinė nuobauda – 1500 Lt bauda (b. l. 10-11).

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. V., būdamas perkančiosios organizacijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius, 2010-02-17 su UAB ,,Izobara“ pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-01 su UAB ,,Izobara“ sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009-04-30 sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pakeitė sutarties sąlygas, neturėdamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. J. V. nurodytų aplinkybių neneigia, tačiau mano, kad jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2 p. nuostatos leidžia keisti jos sąlygas, be to Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė, kad buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 dalyje nustatyti principai ir tikslai, t. y. nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės išvadai, kad jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d.

Pil. J. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl dviejų savarankiškų veiksmų, kuriais buvo pažeistos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, t. y. dėl 2010-02-17 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl 2010-03-01 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009-04-30 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką dėl 2010-02-17 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, nurodyta, kad pakeisdamas mokesčio dydį iki 200 Lt J. V. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 34 str. 7 d. ir 18 str. 8 d. nuostatas, nes sutarties sąlygas pakeitė negavęs Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo (b. l. 10-11).

Ginčui aktualiu metu, t. y. 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu, galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 34 str. 7 d. buvo nustatyta, kad draudžiama didinti pirkimo kainą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti privalomas konkurso metu nustatytas sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai pirkimo kainai įtaką daro pasikeitę mokesčiai arba kai prekių ir paslaugų rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 procentų ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį. Šiais atvejais perkančioji organizacija privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

Papildomo susitarimo sudarymo metu galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

J. V. teigia, kad nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, nes pagal 2002-11-25 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2 p., buvo galima keisti jos sąlygas, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nebuvo būtinas.

Teismo vertinimu, šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai yra nepagrįsti. Kaip nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009-05-05 įsakymu Nr. 1S-43 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų 6 punkte, atskirų pirkimo sutarties vykdymo sąlygų koregavimas nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo, jei pirkimo sutartyje yra numatyta galimybė pirkimo sutarties vykdymo metu koreguoti tam tikras pirkimo pradžioje nustatytas sąlygas bei nurodyti pagrindai, kuriems esant turi būti vykdomos atitinkamos korekcijos. Kainos koregavimas pirkimo sutarties vykdymo metu nelaikytinas sutarties keitimu, t. y. nebūtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, jei kaina bus keičiama remiantis pirkimo sutartyje nustatytomis kainodaros taisyklėmis. Aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sutartyje nesant nustatytų kainodaros taisyklių kainos perskaičiavimai yra galimi tik tokiu atveju, jei laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nuostatų, t. y. nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų bei tikslų ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, pakeistų viešojo pirkimo sutartį, joje įtvirtindami sąlygas, kaip bus perskaičiuojama sutarties kaina. Jeigu šalys nesiektų tokio viešojo pirkimo sutarties pakeitimo ar jam negautų Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimo (sutarties pakeitimas besąlygiškai priklauso nuo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, jam nesant, bet kokie sąlygų pakeitimai, reikalaujantys jai pritarti, niekiniai) sutarties kaina negalėtų būti keičiama (2012-03-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-132/2012).

Darytina išvada, kad sutarties sąlygų, t. y. ir kainos, koregavimas nebūtų laikomas viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimu ir nebūtų būtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, jeigu pirkimo sutartyje turi būti numatyta galimybė pirkimo sutarties vykdymo metu koreguoti tam tikras pirkimo pradžioje nustatytas sąlygas bei nurodyti pagrindai, kuriais remiantis turi būti vykdomos atitinkamos korekcijos, nustatytos kainodaros taisyklės. Šiuo atveju, 2002-11-25 sudarytoje pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sutarties kaina gali būti koreguojama dėl infliacijos du kartus per metus (sausio 1 d. ir liepos 1 d.) (sutarties 4.2. p., b. l. 17–18), kitų pagrindų, kuriems esant sutarties kaina gali būti koreguojama nėra nustatyta. Atsižvelgiant į papildomo susitarimo turinį (b. l. 19), UAB „Izobara“ 2010-02-01 raštą Nr. 17 (b. l. 37), darytina išvada, kad sutarties sąlygų – kainos, keitimas nebuvo susijęs su kainos keitimu dėl infliacijos, todėl sutartyje nesant nustatytų kitų pagrindų, sutarties kainos keitimas pripažintinas sutarties sąlygų keitimu, kuriam buvo būtina gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis negali būti pripažintas pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nuostatas, nes nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslai. Nors ginčijamame nutarime nurodoma, kad sudarydamas papildomus susitarimus, kuriais buvo keičiamos sutarties sąlygos ir didinamos paslaugų kainos, J. V. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą ir 3 str. 2 d. nustatytą viešųjų pirkimų tikslą, teismo vertinimu, šiame ginče nėra būtina nustatyti, ar viešųjų pirkimų principai ir tikslai realiai buvo pažeisti. Pagal 18 str. 8 d. gali būti keičiamos tik tokios sutarties sąlygos, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kainos, kaip sutarties sąlygos keitimas, nebūtų laikomas pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus ir tikslus, tačiau pirkimo sutartyje turėtų būti numatytas kainos keitimo pagrindas ir kainodaros taisyklės, o jų nesant gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas keisti sutartį ir joje nustatyti kainodaros taisykles. Nei 2002-11-25 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nei 2009-04-30 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyti pagrindai ir kainodaros taisyklės dėl paslaugų kainos pakeitimo. Darytina išvada, kad neturėdamas teisinio pagrindo ir keisdamas paslaugų pirkimo kainas, t. y. jas padidindamas, negavęs Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, J. V. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. nuostatas. Kaip nurodė J. V. atstovas būtinybė sudaryti sutarčių papildymus kilo, nes dėl uždarytų Ukmergės rajono sąvartynų, pakilo sąvartynų priežiūros bei šiukšlių surinkimo įkainiai. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad sutartys galėjo būti keičiamos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, nes administracijos direktorius galėjo ne tik kreiptis sutikimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, bet skelbti naują viešąjį konkursą, ką padarė jau po sutarčių papildymo. Kita vertus, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgta individualizuojant jam skiriamą administracinę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodo, kad jis veikė esant būtinajam reikalingumui, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu negalėjo būti pradėta.

Vadovaujantis ATPK 250 str. 4 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju. ATPK 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas a. b. Nr. N63-884/2010).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė dėl būtinojo reikalingumo. Nėra aišku, koks kilo pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, kodėl, kilęs galimas pavojus negalėjo būti išspręstas kitomis priemonėmis, t. y. kreipiantis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo keisti sutarčių sąlygas, skelbiant viešąjį konkursą.

J. V. argumentai, kad yra praliestas ATPK 35 str. nustatytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti, buvo atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-22 nutartyje (b. l. 81–83), todėl papildomai nevertintini.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. V. faktiniai veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuoti tinkamai, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d., sudėtis atskleista, aplinkybių šalinančių J. V. atsakomybę nenustatyta, todėl teisinio pagrindo naikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-12-28 nutarimą Nr. 2P/62-62 ir bylą J. V. atžvilgiu nutraukti nėra.

Pagal ATPK 8 str. 2 d., aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Ginčijamo Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 171³ str. 1 d. buvo nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Bylos nagrinėjimo teisme metu galiojančioje ATPK 171³ str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Šiuo metu galiojančiame akte nustatyta švelnesnė atsakomybė už viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimus, t. y. įvesta alternatyvi administracinė nuobauda – įspėjimas. J. V. paskirta administracinė nuobauda nėra įvykdyta, todėl galima taikyti bylos nagrinėjimo metu galiojančio ATPK 171³ str. 1 d. nuostatas.

Vadovaudamasis ATPK 8 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad J. V. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą padarė pirmą kartą, padarytas pažeidimas buvo trumpalaikis, t. y. 2010-05-18 buvo paskelbtas viešasis konkursas paslaugų įsigijimui, įvertinęs aplinkybes, kuriomis J. V. veikė, t. y. kad jis siekė užtikrinti šiukšlių surinkimą ir išvežimą, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nekilo reikšmingų neigiamų padarinių, teismas sprendžia, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. V. už ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimą paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad J. V. skundas tenkintinas iš dalies. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-12-28 nutarimas Nr. 2P/62-62 keistinas ir J. V. už ATPK 171³ str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 3 ir 4 d., 128 str., 129 str. teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-12-28 nutarimą Nr. 2P/62-62 ir J. V. už ATPK 171³ str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.