- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- N1-1778-517/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:
R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomens neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamais R. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 11 val. 40 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė savo nepilnamečiui broliui E. P., gimusiam 2005 m., į pilvo sritį, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nukentėjusiajam E. P. negausias taškines kraujosruvas po krūtinkauliu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su mama S., seserimi K. M., broliu E. ir patėviu V. P.. Jis su savo patėviu V. P. labai nesutaria. 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 10-11 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo jų, t.y. E., jo ir K. kambaryje. Jis sėdėjo ant lovos, kojas nuleidęs ant grindų ir susirašinėjo mobiliojo ryšio telefonu su draugais. Prie jo ant lovos gulėjo sesė K. E. atėjęs į kambarį praeidamas tyčia užmynė treptelėdamas jam į kairę koją. Jis susinervino dėl tokio E. elgesio ir tada atsistojęs trinktelėjo dešine ranka E. kažkur į dešinįjį šoną. Tikrai nestipriai sudavė, bet tik dėl to, kad jis skaudžiai užmynė ant kojos. Po suduoto smūgio E. apsiverkė. Gailisi taip pasielgęs, su broliu susitaikė, jo ir brolio santykiai jau yra geri (b.l. 104, 105).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23, 24), liudytojų S. P. ir K. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 47, 47), specialisto išvada (b. l. 53), kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su motina S. ir tėvu V. Jie gyvena šiuo metu trise. Anksčiau gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Ten gyveno su močiute, broliu R., seserimi K., močiute ir tėvais. Su broliu gan dažnai pykdavosi. Su močiute kartais pasipykdavo, su sese ir tėvais nesipyksta. R. visada nori rodyti savo valdžią, dėl to jie pykstasi. Jis visaip provokuoja, vadina įžeidžiančiais žodžiais. 2019 m. rugpjūčio 15 d., maždaug nuo 10⁰⁰ val. iki 12⁰⁰ val., jam tik atėjus į namus, įžengus pro kambario, kuriame gyveno jis, močiutė ir sesuo, duris, R. pasakė: „ ką čia darai, ko čia parėjai ". Jis nekreipė dėmesio ir atsigulė į lovą. Tada R. prišoko prie jo ir ranka sudavė į pilvą. Dar praeinat pro R., sėdintį ant sofos, šalia jo sėdėjo sesuo, jis kažką pasakė, bet liudytojas neišgirdo. Kai jam sudavė, nieko net nesakė. Jis (E. P.) tik atsigulė, norėjo paimti telefoną pažaisti. R. prišoko ir dešinės rankos kumščiu sudavė į pilvą. Jis pajuto skausmą, iš karto nubėgo į virtuvę ir paskambino į policiją. Brolis tuo metu pabėgo. Jis nesuprato, už ką brolis trenkė. Jis patyrė šoką, bijojo, kad gali dar suduoti. Tuo metu sesuo buvo gal truputį išgėrusi alkoholio, o gal ir blaivi, negali tvirtinti, nes tą naktį namie nenakvojo, o brolis buvo blaivus. Sesuo, kai brolis sudavė, sėdėjo, matė viską ir nieko nedarė. Dėl ko taip sutiko jis nežino. Po to įvykio jis su broliu nebendrauja, jis neatsiprašė. Jų santykiai buvo blogi ir liko blogi. Tai ne pirmas kartas, bet jis niekada neskambino. Negalėjo būti, kad kambaryje, kuriame nėra daug vietos, jis praeidamas nuo brolio 30-40 cm. atstumu, jį užkliudė. Po įvykio buvo šoke, verkė, suduota vieta buvo paraudusi (b. l. 23, 24).
Kaip matyti iš liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 11⁴⁰ val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kitame kambaryje buvo jos sūnūs R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji išgirdo, kad jie abudu kažko susiginčijo ir E. pradėjo verkti. Jie abudu šiandien nuo pat ryto kažko pykosi ir vienas su kitu ginčijosi. Ji nuėjo į vaikų kambarį ir pamatė, kad E. guli ant lovos ir verkia. E. paėmė telefoną ir paskambino pagalbos telefonu 112, o tai pamatęs R. išėjo iš namų. Kur jis išėjo, nežino. Dėl ko jie susipyko paaiškinti negali, kaip minėjo, jau nuo pat ryto jie pykosi. Kelias paskutines dienas jie abudu dažnai pykstasi ir konfliktuoja. Būdavo ir anksčiau, kad jie apsistumdo, apsimuša, bet ne taip stipriai, kaip šį kartą. Šio įvykio metu R. buvo blaivus, jokiomis psichinėmis ar kitokiomis ligomis neserga (b. l. 37).
Kaip matyti iš liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji yra R. ir E. sesuo. Jie visi yra vienos motinos, bet skirtingų tėvų vaikai. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji buvo viename kambaryje su broliu R. Jie sėdėjo ant vienos lovos, kai pro juos link savo lovos praėjo E. Praeidamas jis kažkuria savo koja užmynė ant R. kojos. Kai užmynė ant kojos, jis nieko nesakė. Jis tik praeidamas užmynė ir nuėjo link savo lovos, o R. iš karto šoko, atsistojo nuo lovos, ant kurios sėdėjo ir priėjęs prie E., kuris atrodo stovėjo prie savo lovos, savo kažkurios rankos kumščiu, vieną kartą trenkė E. į berods dešinę pusę, į dešinį šonkaulį. Po R. smūgio E. iškarto pargriuvo ant nugaros ant lovos, susiėmė už savo dešinio šono rankomis, apsiverkė tada ir išbėgo iš kambario ir iškvietė policiją. Ji mano, kad E. po R. smūgio tikrai skaudėjo, nes jis juk iš karto apsiverkė. Šiuo metu nei vieno iš brolių ji nepaliko, jų abiejų gaila. Niekada E. ir R. santykiai nebuvo geri, tarp jų nuolat vykdavo konfliktai, kuriuos dažniausiai išprovokuodavo E. Dėl kokios būtent priežasties E. neįtinka būtent R., nežino, nemano, kad dėl to, kad yra kelios bylos pradėtos E. tėčiui dėl smurto prieš ją ir R. E. ir R. konfliktai jau tęsiasi daug metų (b. l. 47, 48).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L. susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir E. P. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad E. P. padarytos negausios taškinės kraujosruvos po krūtinkauliu, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2019 m. rugpjūčio 15 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir nusikaltimą padariusio asmens brolis (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis R. P. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo brolį E. P., ko pasėkoje pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas prieš jį smurtaujant (kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamasis R. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir bausmės dydžiu (b. l. 122-124).
Sankcijoje už kaltinamajam R. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo R. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Administracine tvarka baustas vieną kartą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu padarytą turtinę žalą atlygino. Yra nedirbantis. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo R. P. asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R. P. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 str.) bei paskyrus tokius baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. P. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).
Šalies argumentai
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pateikęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 15,26 Eur žalai, atsiradusiai dėl nukentėjusiojo E. P. gydymo, atlyginti (b. l. 122-125). Byloje esantys įrodymai (b. l. 70) patvirtina, kad E. P. šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis). Nukentėjusysis E. P. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 05 val. 00 min. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
BK 64¹ straipsnio pagrindu kaltinamajam R. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) nuo 22 val. 00 min. iki 05 val. 00 min. būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu; 2) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu kaltinamajam R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamais šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.