Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 7 kartus:

1) 1994-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 105 straipsnio 5 punktą ir 225 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. 2003-01-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą likus 3 metams 2 mėnesiams 10 dienų, 2003-01-14 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų sustiprinto režimo pataisos namų. 2004-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti neatliktos bausmės;

2) 2004-12-01 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį ir 286 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio dalimi, subendrinus paskirtą bausmę su 1994-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo teismo paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. 2007-11-23 paleistas iš Pravieniškių 2 –ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos.

3) 2013-02-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį, galutinė bausmė – bauda 13 MGL, tai yra 1690 litų dydžio bauda, įskaičius sulaikymo laiką, neatlikta bausmė - 9 MGL, tai yra1170 litų dydžio bauda.

4) 2014-04-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 227 straipsnį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui su 9 MGL, tai yra 1170 litų dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 200 litų turto konfiskavimas. Kauno apylinkės teismo 2015-04-30 nutartimi atleistas nuo Kauno apylinkės teismo 2014-04-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, atlikimo, galutinės bausmės dydis, paskirtas šiuo nuosprendžiu, nusikalstamų veikų kvalifikacija ir bausmių dydis, paskirti šiuo nuosprendžiu, nepakeisti. 2015-08-14 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę;

5) 2016-03-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – areštas 87 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė - areštas 58 paroms, įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką laikyta, kad paskirta bausmė atlikta.

6) 2016-11-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta bausmė – areštas 20 parų. 2017-01-06 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo atlikęs bausmę;

7) 2018-02-12 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. G. sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo motiną J. G., o būtent:

jis, 217 m. spalio 12 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu – motina J. G. metu, tyčia, užsimojęs kumščiu grasino jai sakydamas: „užmušiu vienu smūgiu.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, spardė, trankė kambario duris, elgėsi agresyviai, grasino nužudyti, susidoroti su mama, dėl ko kaimynas V. E. iškvietė policijos pareigūnus.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 23 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilių girtimas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, pakeltais rankų kumščiais artinosi prie mamos sakydamas, kad nužudys, dėl ko ji pajuto realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai ir iškvietė policijos pareigūnus.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 6 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.07 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, būdamas agresyviai nusiteikęs grasino ją nužudyti, užmušti mamą, dėl ko pastaroji iškvietė policijos pareigūnus.

Kaltinamasis K. G. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis su savo mama J. G. gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, parodė, kad jis dažnai išgeria, tada pradeda pyktis su mama, jis naktimis darosi valgyti, triukšmauja, kivirčijasi su mama, be to pripažino, kad jis vartoja narkotikus – marihuaną. Tiksliai datų neprisimena, tačiau tvirtina, kad jis savo motinai negrasino.

Kaltinamasis nurodė, kad jis gyvena kartu su savo mama J. G., kai jis išgeria, jis vaikšto, išberia maistą, triukšmauja, pykstasi su mama, bet jis jai negrasina, nei nusikaltimų padarymo laiko nei aplinkybių jis neatsimena, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis K. G. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutiko, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo pat gimimo gyvena kartu su mama J. G., mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune. Gana dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, mamai tai nepatinka, o kai būdamas neblaivus pradeda šnekėti visokias nesąmones, mama skambina policijai ir sako, kad jis jai grasina. Jis tikrai negrasina mamą užmušti ir net minties tokios neturi, gal jai taip atrodo. 2017-10-12 taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, o gėrimams pinigų prašo mamos ir žmonių. Kai susirenka kelis litus, tai už juos perka alų. Apie 17.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grįžo į namus, nors žino, kad jam yra uždrausta būti namuose bei bendrauti su mama, kadangi iš anksčiau yra jam paskirti tokie apribojimai. Pamačiusi mama, kad jis ir vėl apsvaigęs nuo alkoholio, iškvietė policiją. Užsimojęs rankos kumščiu nebuvo ir nesakė jai: "užmušiu tave vienu smūgiu". Mama taip sakydama nori, kad jį išblaivintų, nes ji nežino, kaip jį kitokiu būdu išblaivinti (1 t., b. l. 56-57, 65). Parodė, kad 2017-11-04, apie 23. 00 val., namuose tarp jo ir mamos kilo konfliktas dėl to, kad jis į namus grįžo neblaivus. Su mama tik apsižodžiavo, prieš ją jokio smurto nenaudojo, jai negrasino. Apie grasinimus ji pati galėjo išsigalvoti. Ji ne pirmą kartą išsigalvoja, kad jis jai grasina, tai vyksta, kai jis išgėrinėja, būna neblaivus (1 t., b. l. 101-102, 111). Kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-11-23, kaip ir beveik kiekvieną dieną, jis vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Nors pinigų alui įsigyti neturi, tačiau jų paprašo pas žmones, kurie geranoriškai duoda po kelis centus, kol susidaro suma, už kurią jis gali nusipirkti alus. Apie 17.30 val. grįžo į namus būdamas jau gerai apsvaigęs nuo alkoholio, nors žino, kad dėl ankstesnių baudžiamųjų bylų uždrausta lankytis namuose, tačiau į juos vis tiek pareina, nes daugiau neturi kur eiti. Kas įvyko namuose, nelabai pamena, tačiau mama J. G., mano, vėl be tam didelio reikalo iškvietė policiją. Mamai jokių grasinimų nesakė, kad būtų ėjęs prie mamos pakeltais kumščiais sakydamas, kad nužudys ją, nepamena, mano, kad tai mamos išsigalvojimai. O jei taip ir buvo, ko labai abejoja, tai realaus pagrindo jos nužudyti neturėjo ir to net nesiekė daryti. Žino, kad reikia nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, mano, su šia savo bėda susitvarkys pats. Neatmeta galimybės, kad mama matydama jį girtą labai pergyvena ir gali baimintis dėl jo elgesio (1 t., b. l. 152-153). Kaltinamasis su įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutiko, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-12-06, apie 13.00 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kaune, nors žino, kad į namus grįžti negali. Į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, nes gėrė alų. Namuose buvo savo kambaryje. Būdamas kambaryje bei virtuvėje rūkė, mamai tai nepatiko, ji įspėjo, kad jis nerūkytų kambaryje ir virtuvėje, nes, nutekėjus dujoms, gali susprogdinti namus. Apie 21.00 val. būdamas virtuvėje darėsi valgyti bei rūkė. Mama būdama savo kambaryje dar kartą liepė nerūkyti. Taip žodis po žodžio, susiginčijo, nesakė, kad mamą nužudys, užmuš. Mamai tai nepatiko ir eilinį kartą iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė (2 t., b. l. 7, 20). Kaltinamasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, pripažino, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, tvirtina, kad jis savo motinai J. G. negrasino.

Nors kaltinamasis K. G. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodoma nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ištirtais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. G. nurodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi K. G., parodė, kad sūnus dažnai išgėrinėja, išgėręs kelia triukšmą, tada ji kviečia policijos pareigūnus, kad jį išvežtų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2017-10-12 apie 17.00 val. sūnus K. G. eilinį kartą parėjo į namus apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikščiojo po butą ir šnekėjo visokias nesąmones. Mojuodamas kumščiais minėjo, kad kažką užmuš, tačiau jai tiesiogiai grasinimų nesakė. Bijodama jo neprognozuojamo elgesio paskambino policijai. Ji žino, kad sūnui uždrausta bendrauti su ja ir būti namuose, o kadangi jai jo gaila, todėl ir įsileidžia į namus (1 t., b. l. 26-27). parodė, kad 2017-11-04, apie 23.00 val., sūnus K. G. būdamas namuose eilinį kartą apsvaigęs nuo alkoholio trankė duris, garsiai rėkavo, tačiau jai negrasino ir fizinio smurto nenaudojo. Ji policijos nekvietė ir nori tik, kad sūnus nustotų vartoti alkoholinius gėrimus ir leistų jai ramiai gyventi, nes ji yra ligota ir sunkiai vaikšto, o kai sūnus būna neblaivus, ji jaučia įtampą, nuovargį (1 t., b. l. 82-83). Nurodė, kad pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise ji parodymų neduos ir prašo vadovautis 2017-11-23 ir 2017-12-06 duotais parodymais, kuriuos tvirtina. Pagrindinė sūnaus Kęstučio problema yra besaikis alkoholio vartojimas. Minėtų įvykių metu fizinis smurtas naudotas nebuvo, ji patyrė tik psichologinius nepatogumus (1 t., b. l. 176-177). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad jos sūnus K. G. tik vieną kartą prieš ją buvo pakėlęs ranką, kai buvo apsvaigęs nuo marihuanos, parodė, kad jos sūnus K. G. dažnai būna išgėręs ir namuose kelia triukšmą, todėl ji kviečia policijos pareigūnus, kad jį išvežtų. Nurodė, kad ji sūnaus nebijo, ikiteisminio tyrimo metu ji pasirašė apklausos protokolus neskaičiusi, kad sūnus ją mušė ji nesakė. Tvirtina, kad jos sūnus jai negrasino, ji kvietė policijos pareigūnus tik dėl to, kad sūnų išvežtų, jai gaila sūnaus, ji nenori, kad jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Liudytojas V. E. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, šis butas yra po J. G. butu, parodė, kad kai jis su šeima atsikraustė į šį butą, name buvo ramu, o kai iš įkalinimo įstaigos grįžo pas J. G. gyventi jos sūnus K. G., jis nuolat triukšmaujama, kaip mano dėl to, kad nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Jis daugybę kartų kvietė policijos pareigūnus, parašė policijai 25 pareiškimus dėl nuolatinio triukšmo iš jų buto, ne kartą kalbėjo su pačiu K. G., jis būdamas neblaivus būna neadekvatus, kai jam reikia pinigų svaigalams, jis kabinėjasi prie žmonių prašo pinigų. Jis grįžta namo spardydamas kaimynų duris, po to namuose mėto baldus, po to pradeda mušti savo motiną, kuri šaukiasi pagalbos, yra šaukusi „Vaidai, gelbėk“, bet jį žmona sulaikė ir neleido jam eiti į jų butą. Liudytojas pareiškė, kad įvykių buvo daug, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyvena kartu su invalide žmona L. R.-Elksne nuomotame bute. Žmona turi visišką negalę. Jie gyvena pirmame aukšte, o antrame aukšte virš jų bute Nr. 16 gyvena K. G. su mama J. G.. K. G. turi problemų su alkoholiniais gėrimais, nes, kiek mato, pastoviai būna apsvaigęs nuo alkoholio, o būdamas neblaivus namuose kelia triukšmą, kuris jiems trukdo ilsėtis, veikia psichologiškai. Taip pat daro prielaidą, kad K. G. galimai smurtauja prieš mamą. 2017-11-04, apie 23.30 val., eilinį kartą K. G. triukšmavo, buvo girdimi trenksmai, K. G. klyksmas, tai tęsėsi apie 25 minutes. Išgirdus J. G. klyksmą, paskambino Nr. 112. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė K. G.. Tiek jis, tiek žmona tokiu K. G. elgesiu yra išsekinti psichologiškai (1 t., b. l. 79-80). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad teko kalbėti su J. G., buvo smurto protrūkis, pareigūnai sakė, kad ji buvo sumušta, ją sumušė sūnus K. G., jis padėjo medikams nunešti ją į greitosios pagalbos automobilį, ji jam dėkojo už pagalbą.

Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, nuolat susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, todėl tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017-12-06 jam dirbant kartu su vyr. patruliu M. R., apie 21.09 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina susidoroti. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė J. G.. Ji paaiškino, kad būdamas namuose neblaivus sūnus K. G. grasino ją užmušti, susidoroti, kambaryje bei virtuvėje rūkė, bijo, kad įjungęs dujas gali susprogdinti butą. Taip pat J. G. minėjo, kad jau pavargo nuo sūnaus tokio gyvenimo būdo, bijo jo neblaivaus, jaučiasi emociškai pavargusi (1 t., b. l. 168). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, savo darbe nuolat susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, todėl tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017-10-12, apie 17.21 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus agresyvus. Atvykus į įvykio vietą su Panemunės PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja J. J., buvo nustatyta, kad policiją kvietė J. G.. Ji nurodė, kad apie 17.00 val. į namus sugrįžo neblaivus sūnus K. G., kuris koliojosi necenzūriniais žodžiais, mojavo kumščiais prie nosies, grasino nužudyti, dėl to ji kvietė policiją. Moteris buvo sutrikusi, išsigandusi, drebėjo. Taip pat matėsi ant grindų primėtyto maisto. J. G. minėjo, kad sūnus pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to ji bijo jo, nes sūnus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tampa neprognozuojamas, dėl to ji patyria didelį stresą, negali pailsėti. Virtuvėje buvęs K. G., jam girdint, vadino mamą necenzūriniais žodžiais: „žertva, dusk, greičiau tu numirtum padla". Sulaikant K. G., jis elgėsi ramiai. Paklausus K. G. apie įvykį, jis pasakė, kad mama viską įsigalvoja (1 t., b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jiems, tai yra atvykusiems policijos pareigūnams, girdint, K. G. grasino savo motinai, kad ją užmuš.

Liudytojas J. G. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, savo darbe nuolat susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, todėl tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dirbant kartu su Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyresniąja tyrėja K. M. 2017-11-23, apie 17.55 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, sūnus grasina susidorojimu, nužudymu. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. G., kuri paaiškino, kad sūnus K. G. apie 17.40 val. namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgėsi agresyviai, grasino nužudyti, ištaškyti smegenis, prašė sūnų išvežti. Fizinis smurtas naudotas nebuvo. Kambaryje buvęs K. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sakė, kad mama viską išsigalvoja, jis jai negrasina, o ji ne taip viską supranta. Jiems būnant, K. G. pakeltu tonu pradėjo kalbėtis su mama, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Vedant jį iš buto, K. G. spjovė į mamos pusę (1 t., b. l. 124). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jiems, tai yra atvykusiems policijos pareigūnams, atvykus, K. G. buvo labai agresyvus, keikėsi, jo mama sakė, kad jis grasino ištaškyti jai smegenis, jiems girdint, K. G. grasino savo motinai, spjovė jai į veidą, kėlė grėsmę, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, savo darbe nuolat susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, todėl tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017-11-04 dirbant kartu su vyr. patrule G. S. apie 23.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė kaimynas V. E.. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą, jame rado kambaryje gulintį ant grindų jau žinomą iš anksčiau K. G., o kitame kambaryje sėdinčią ant lovos jo mamą J. G.. Matėsi, kad K. G. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Sulaikomas K. G. nesipriešino. Paklausus J. G. kas atsitiko, ji paaiškino, kad sūnus daužė kambario duris, spjaudė, kiek suprato, ant jos ir ant durų, bei grasino, kad ją užmuš, ir koliojosi necenzūriniais žodžiais. Taip pat K. G. mamą necenzūriniais žodžiais koliojo ir jiems girdint. Taip pat J. G. minėjo, kad ji jau pavargo nuo sūnaus ir tokio jo gyvenimo būdo (1 t., b. l. 74). Parodė, kad 2017-12-06 dirbant kartu su vyr. patruliu A. B., apie 21.09 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina susidoroti. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė J. G., kuri paaiškino, kad būdamas namuose neblaivus sūnus K. G. grasino užmušti, susidoroti, kambaryje bei virtuvėje rūkė, bijo, kad įjungęs dujas gali susprogdinti butą. Taip pat J. G. minėjo, kad ji jau pavargo nuo sūnaus tokio gyvenimo būdo, bijosi jo neblaivaus, jaučiasi emociškai pavargusi. Butas buvo pilnas dūmų, nuėjus į virtuvę pasižiūrėti, pamatė, kad atsuktos dujos, degė dujinė ir ant ugnies buvo padėta tuščia keptuvė, kuri jau buvo pradėjusi svilti. Paklausus K. G., ką jis daro, paaiškinti nieko negalėjo. Sulaikant Kęstutį prieš jį specialiosios priemonės nenaudotos, į jų reikalavimus reagavo ramiai ir su jais sutiko. Sulaikius Kęstutį jis buvo pristatytas į policijos įstaigą (1 t., b. l. 173). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jiems, tai yra policijos pareigūnams, atvykus, K. G. miegojo, buvo pilna virtuvė dūmų nuo keptuvės, jis išjungė dujas, galėjo kilti gaisras ir sprogti dujos, be to, jiems girdint, K. G. grasino savo motinai užmušti. Parodė, kad J. G. visada keičia parodymus, kai jie atvažiuoja, ji prašo jį išvežti, sako, kad sūnus jai grasina, po to ji keičia parodymus ir sako, kad sūnus jai negrasino.

2016-10-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad J. G. nurodė, jog ji gyvena kartu su sūnumi K. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, parodė, kad 2017-10-12, apie 17.00 val., sūnus, būdamas neblaivus, namuose pradėjo mėtyti daiktus, supykęs, kad ji neduoda jam pinigų, užsimojęs kumščiu grasino jai sakydamas: „užmušiu tave vienu smūgiu", o kadangi jis taip elgiasi ne pirmą kartą, jo grasinimus ji suprato kaip realius ir pranešė policijai, apžiūrėta įvykio vieta, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 16-18).

2017-10-12 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-10-12, apie 17.21 val., iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, agresyvus sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G., kuri pareiškė, kad neblaivus sūnus K. G. ją išplūdo, ne kartą sūnus buvo ją sumušęs, , mėtė į jos kambarį įvairius daiktus, lėkštes, sugniaužęs kumščius prikišęs prie jos veido jai grumojo, grasino ją užmušti, mėtė jos kambaryje daiktus, sugniaužęs kumščius grūmojo prie veido, elgėsi agresyviai, ji buvo išsigandusi, drebėjo, pergyveno dėl savo gyvybės, verkė, nurodė, kad paskutinį kartą smurto atvejis buvo prieš savaitę (1 t., b. l. 19-20).

2017-11-07 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro 2017-10-12, 17.17 val., informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas J. G. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija laikoma baudžiamojoje byloje voke (1 t., b. l. 35, 39).

2017-11-08 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė garso įrašo kopija, užfiksuota, kad J. G. kviečia policiją ir praneša, kad girtutėlis jos sūnus ruošiasi ją užmušti, nori ją mušti, mėto viską (1 t., b. l. 36-37).

2017-10-12 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7577 nurodyta, kad 2017-10-12, 17.56 val., K. G. nustatytas 2,27 promilių girtumas (1 t., b. l. 41).

2017-11-04 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-11-04, apie 17.21 val., iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, J. G. paaiškino, kad sūnus K. G. trankė jos duris, elgėsi agresyviai, spjaudė ant jos, koliojo, naudojo psichologinį smurtą, grasino ją nužudyti ir su ja susidoroti (1 t., b. l. 68-71, 84).

2017-11-04 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 7877 nurodyta, kad 2017-11-04, 23.31 val., K. G. nustatytas 1,86 promilių girtumas (1 t., b. l. 85).

2017-11-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad J. G. pareiškime parodė, jog 2017-11-23, apie 17.30 val., į namus, (duomenys neskelbtini), Kaune, grįžo neblaivus jos sūnus K. G., kuris anksčiau prieš ją naudojo smurtą, jis pradėjo ją įžeidinėti, jai kažką pasakius jis tapo agresyvus, ėjo link jos pakeltais kumščiais, sakydamas, kad ją nužudys, dėl ko ji pajuto realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, paskambino Nr. 112, aprašyta įvykio vieta, pateikta fotolentelė su namo, buto ir nukentėjusiosios nuotraukomis (1 t., b. l. 116-119).

2017-11-23 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-11-23, apie 17.55 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, sūnus grasina susidorojimu, grasina nužudyti. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G., kuri buvo išsigandusi, prašė sūnų išvežti, pareigūnų akivaizdoje K. G. apspjovė mamą. J. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinant ištaškyti jos smegenis, iškirsti ją vienu smūgiu, ją nužudyti (1 t., b. l. 120-121, 132).

2017-12-05 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro 2017-11-23, 17.50 val., informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas J. G. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija laikoma baudžiamojoje byloje voke (1 t., b. l. 136, 140).

2017-11-08 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė garso įrašo kopija, užfiksuota, kad J. G. kviečia policiją ir praneša, kad girtutėlis sūnus grasina ją užmušti, ištaškyti jai smegenis (1 t., b. l. 137).

2017-11-23 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8105 nurodyta, kad 2017-11-23, 18.19 val., K. G. nustatytas 2,75 promilių girtumas (1 t., b. l. 141).

2017-02-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad priimtas J. G. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2017-12-06, apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus jos sūnus K. G. sukėlė konfliktą, kurio metu būdamas agresyvus koliojo ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti teigdamas, kad ją užmuš. Tokie jo grasinimai sukėlė jai realią grėsmę, todėl ji iškvietė policiją, apžiūrėta įvykio vieta, pateikta fotolentelė su buto ir nukentėjusiosios fotonuotraukomis (1 t., b. l. 158-161).

2017-12-06 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-12-06, apie 21.09 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina susidoroti. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G.. Ji parodė, kad neblaivus jos sūnus K. G. naudojo prieš ją psichologinį smurtą, grasino ją užmušti, susidoroti, plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Atvykus policijos pareigūnams, butas buvo pilnas dūmų (1 t., b. l. 162-165, 184).

2017-12-15 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro 2017-12-06, 21.04 val., informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas J. G. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija laikoma baudžiamojoje byloje voke (1 t., b. l. 190, 194).

2017-12-19 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė garso įrašo kopija, užfiksuota, kad J. G. kviečia policiją ir praneša, kad jos sūnus geria, išėjo iš proto, gąsdina, daužosi, degina dujas, pilna dūmų, uždegs namus (1 t., b. l. 191-192).

2017-12-06 Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8259 nurodyta, kad 2017-12-06, 21.28 val., K. G. nustatytas 2,07 promilių girtumas (1 t., b. l. 195).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1070/2017 surašyta išvada, kad K. G. nustatyta diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 31 ).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Sistemingas asmens bauginimas (terorizavimas) yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas siekė įbauginti nukentėjusįjį ir norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Kaltinamasis K. G. savo kaltės, kad jis sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo motiną J. G. nepripažino, parodė, kad jis savo motinai J. G. negrasino, jos sužaloti neketino, jo motina galėjo tuos grasinimus išsigalvoti, ji kvietė policijos pareigūnus, kadangi jis būdavo girtas ir triukšmavo. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Nukentėjusioji J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus K. G. dažnai išgeria, būdamas girtas jis namuose triukšmauja, todėl ji kviečia policijos pareigūnus. Tvirtina, kad ji kviečia policijos pareigūnus ir jiems atvažiavus nurodo, kad sūnus jai grasino tik dėl to, kad pareigūnai jos sūnų išvežtų. Nurodė, kad ji sūnaus nebijo, jis jai negrasina, jai sūnaus gaila.

Nustatyta, kad nukentėjusioji J. G., kada jos sūnus K. G. naudojo prieš ją psichinę prievartą ir ją baugino, skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad jos sūnus yra girtas, ją baugina ir naudoja psichinę prievartą. Tai patvirtina bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinėje sistemoje užfiksuoti J. G. pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, pateiktos skambučio skaitmeninės garso įrašo kopijos. 2017-11-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad J. G. kviečia policiją ir praneša, kad girtutėlis jos sūnus ruošiasi ją užmušti, nori ją mušti, mėto viską (1 t., b. l. 36-37). 2017-11-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad J. G. kviečia policiją ir praneša, kad girtutėlis sūnus grasina ją užmušti, ištaškyti jai smegenis (1 t., b. l. 137). 2017-12-19 apžiūros protokole užfiksuota, kad J. G. kviečia policiją ir praneša, kad jos sūnus geria, išėjo iš proto, gąsdina, daužosi, degina dujas, pilna dūmų, uždegs namus (1 t., b. l. 191-192).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti J. G. parodymai: 2016-10-22 nukentėjusioji nurodė, kad 2017-10-12, apie 17.00 val., sūnus, būdamas neblaivus, namuose pradėjo mėtyti daiktus, supykęs, kad ji neduoda jam pinigų, užsimojęs kumščiu grasino jai sakydamas: „užmušiu tave vienu smūgiu", o kadangi jis taip elgiasi ne pirmą kartą, jo grasinimus ji suprato kaip realius ir pranešė policijai (1 t., b. l. 16-18), 2017-11-23 pareiškime nurodė, kad 2017-11-23, apie 17.30 val., į namus, (duomenys neskelbtini) Kaune, grįžo neblaivus jos sūnus K. G., kuris anksčiau prieš ją naudojo smurtą, jis pradėjo ją įžeidinėti, jai kažką pasakius jis tapo agresyvus, ėjo link jos pakeltais kumščiais, sakydamas, kad ją nužudys, dėl ko ji pajuto realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, paskambino Nr. 112 (1 t., b. l. 116-119), 2017-11-23 pareiškime nurodė, kad 2017-11-23, apie 17.30 val., į namus, (duomenys neskelbtini), Kaune, grįžo neblaivus jos sūnus K. G., kuris anksčiau prieš ją naudojo smurtą, jis pradėjo ją įžeidinėti, jai kažką pasakius jis tapo agresyvus, ėjo link jos pakeltais kumščiais, sakydamas, kad ją nužudys, dėl ko ji pajuto realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, paskambino Nr. 112 (1 t., b. l. 116-119), 2017-02-14 pareiškime parodė, kad 2017-12-06, apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, neblaivus jos sūnus K. G. sukėlė konfliktą, kurio metu būdamas agresyvus koliojo ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją nužudyti teigdamas, kad ją užmuš. Tokie jo grasinimai sukėlė jai realią grėsmę, todėl ji iškvietė policiją (1 t., b. l. 158-161).

Pagal nukentėjusiosios J. G. kvietimą atvykę policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuose užfiksuota, kad: 2017-10-12 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-10-12, apie 17.21 val., iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, agresyvus sūnus. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G., kuri pareiškė, kad neblaivus sūnus K. G. ją išplūdo, ne kartą sūnus buvo ją sumušęs, , mėtė į jos kambarį įvairius daiktus, lėkštes, sugniaužęs kumščius prikišęs prie jos veido jai grumojo, grasino ją užmušti, mėtė jos kambaryje daiktus, sugniaužęs kumščius grūmojo prie veido, elgėsi agresyviai, ji buvo išsigandusi, drebėjo, pergyveno dėl savo gyvybės, verkė, nurodė, kad paskutinį kartą smurto atvejis buvo prieš savaitę (1 t., b. l. 19-20), 2017-11-04 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-11-04, apie 17.21 val., iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, J. G. paaiškino, kad sūnus K. G. trankė jos duris, elgėsi agresyviai, spjaudė ant jos, koliojo, naudojo psichologinį smurtą, grasino ją nužudyti ir su ja susidoroti (1 t., b. l. 68-71, 84), 2017-11-23 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-11-23, apie 17.55 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, sūnus grasina susidorojimu, grasina nužudyti. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G., kuri buvo išsigandusi, prašė sūnų išvežti, pareigūnų akivaizdoje K. G. apspjovė mamą. J. G. paaiškino, kad smurtas pasireiškė grasinant ištaškyti jos smegenis, iškirsti ją vienu smūgiu, ją nužudyti (1 t., b. l. 120-121, 132), 2017-12-06 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017-12-06, apie 21.09 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina susidoroti. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. G.. Ji parodė, kad neblaivus jos sūnus K. G. naudojo prieš ją psichologinį smurtą, grasino ją užmušti, susidoroti, plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Atvykus policijos pareigūnams, butas buvo pilnas dūmų (1 t., b. l. 162-165, 184).

Apklausti liudytojai patvirtino, kad J. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuolat kelia triukšmą jos sūnus K. G., kuris smurtauja prieš savo motiną. Liudytojas V. E. parodė, kad jis yra J. G. kaimynas, dėl nuolatinio triukšmo iš jų buto, ne kartą kalbėjo su pačiu K. G., kuris, būdamas neblaivus, būna neadekvatus, namuose kelia triukšmą, 2017-11-04, apie 23.30 val., eilinį kartą K. G. triukšmavo, buvo girdimi trenksmai, K. G. klyksmas, tai tęsėsi apie 25 minutes. Išgirdus J. G. klyksmą, jis paskambino Nr. 112. Liudytojas A. B. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, 2017-12-06 jam dirbant kartu su vyr. patruliu M. R., apie 21.09 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina susidoroti. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė J. G.. Ji paaiškino, kad būdamas namuose neblaivus sūnus K. G. grasino ją užmušti, susidoroti, kambaryje bei virtuvėje rūkė, bijo, kad įjungęs dujas gali susprogdinti butą, nurodė, kad jau pavargo nuo sūnaus tokio gyvenimo būdo, bijo jo neblaivaus, jaučiasi emociškai pavargusi (1 t., b. l. 168). Liudytojas A. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, 2017-10-12, apie 17.21 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus agresyvus. Atvykus į įvykio vietą su Panemunės PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja J. J., buvo nustatyta, kad policiją kvietė J. G.. Ji nurodė, kad apie 17.00 val. į namus sugrįžo neblaivus sūnus K. G., kuris koliojosi necenzūriniais žodžiais, mojavo kumščiais prie nosies, grasino nužudyti, dėl to ji kvietė policiją. Moteris buvo sutrikusi, išsigandusi, drebėjo. Taip pat matėsi ant grindų primėtyto maisto. J. G. minėjo, kad sūnus pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to ji bijo jo, nes sūnus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tampa neprognozuojamas, dėl to ji patyria didelį stresą, negali pailsėti. Virtuvėje buvęs K. G., jam girdint, vadino mamą necenzūriniais žodžiais: „žertva, dusk, greičiau tu numirtum padla". Sulaikant K. G., jis elgėsi ramiai. Paklausus K. G. apie įvykį, jis pasakė, kad mama viską įsigalvoja (1 t., b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jiems, tai yra atvykusiems policijos pareigūnams, girdint, K. G. grasino savo motinai, kad ją užmuš. Liudytojas J. G. parodė, kad 2017-11-23, apie 17.55 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , Kaune, sūnus grasina susidorojimu, nužudymu. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė J. G., kuri paaiškino, kad sūnus K. G. apie 17.40 val. namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgėsi agresyviai, grasino nužudyti, ištaškyti smegenis, prašė sūnų išvežti. Fizinis smurtas naudotas nebuvo. Kambaryje buvęs K. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sakė, kad mama viską išsigalvoja, jis jai negrasina, o ji ne taip viską supranta. Jiems būnant, K. G. pakeltu tonu pradėjo kalbėtis su mama, todėl jam buvo uždėti antrankiai, vedant jį iš buto, K. G. spjovė į mamos pusę (1 t., b. l. 124). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jiems, tai yra atvykusiems policijos pareigūnams, atvykus, K. G. buvo labai agresyvus, keikėsi, jo mama sakė, kad jis grasino ištaškyti jai smegenis, jiems girdint, K. G. grasino savo motinai, spjovė jai į veidą, kėlė grėsmę, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Liudytojas M. R. parodė, kad 2017-11-04 dirbant kartu su vyr. patrule G. S. apie 23.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, bute rado kambaryje gulintį ant grindų jau žinomą iš anksčiau K. G., o kitame kambaryje sėdinčią ant lovos jo mamą J. G.. Matėsi, kad K. G. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Sulaikomas K. G. nesipriešino. Paklausus J. G. kas atsitiko, ji paaiškino, kad sūnus daužė kambario duris, spjaudė, kiek suprato, ant jos ir ant durų, bei grasino, kad ją užmuš, ir koliojosi necenzūriniais žodžiais. Taip pat K. G. mamą necenzūriniais žodžiais koliojo ir jiems girdint. Taip pat J. G. minėjo, kad ji jau pavargo nuo sūnaus ir tokio jo gyvenimo būdo (1 t., b. l. 74). Parodė, kad 2017-12-06 21.09 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina susidoroti. Atvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė J. G., kuri paaiškino, kad būdamas namuose neblaivus sūnus K. G. grasino užmušti, susidoroti, kambaryje bei virtuvėje rūkė, bijo, kad įjungęs dujas gali susprogdinti butą. Taip pat J. G. minėjo, kad ji jau pavargo nuo sūnaus tokio gyvenimo būdo, bijosi jo neblaivaus, jaučiasi emociškai pavargusi. Butas buvo pilnas dūmų, nuėjus į virtuvę pasižiūrėti, pamatė, kad atsuktos dujos, degė dujinė ir ant ugnies buvo padėta tuščia keptuvė, kuri jau buvo pradėjusi svilti. Paklausus K. G., ką jis daro, paaiškinti nieko negalėjo. (1 t., b. l. 173). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jiems, tai yra policijos pareigūnams, atvykus, K. G. miegojo, buvo pilna virtuvė dūmų nuo keptuvės, jis išjungė dujas, galėjo kilti gaisras ir sprogti dujos, be to, jiems girdint, K. G. grasino savo motinai ją užmušti. Liudytojas M. R. parodė, kad J. G. visada keičia parodymus, kai jie atvažiuoja, ji prašo jį išvežti, sako, kad sūnus jai grasina, po to ji keičia parodymus ir sako, kad sūnus jai negrasino.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios J. G. parodymai, užfiksuoti iš karto po įvykių jos liudytojo apklausos protokoluose, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo neabejotinai patvirtina, kad jos sūnus K. G. sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugina savo motiną J. G.. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios kaimyno liudytojo V. E. parodymai ir policijos pareigūnų, atvykusių pagal J. G. iškvietimą, A. S., M. R., J. G., A. B. liudijimai apie tai, kad atvykus į J. G. butą, pastaroji būna išsigandusi, pasakoja, kaip ją jos sūnus baugina ir kaip jai grasina, parodė, kad K. G. grasina savo motinai ir girdint policijos pareigūnams. Liudytojas M. R. parodė, kad J. G. visada keičia parodymus, kai jie atvažiuoja, ji prašo jį išvežti, sako, kad sūnus jai grasina, po to ji keičia parodymus ir sako, kad sūnus jai negrasino.

Nors nukentėjusioji J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus K. G. jai negrasino, ji jo nebijo, apie smurtą pranešdavo tik dėl to, kad policijos pareigūnai išvežtų triukšmaujantį sūnų, tačiau tokie nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Toks siekis gali būti pagrįstas motinos meile sūnui, o taip pat ir baime, kad sūnus atlikęs bausmę, gali jai keršyti, kadangi jis jau teistas iš sistemingą savo motinos J. G. bauginimą naudojant psichinę prievartą, be to, jis teistas už žmogžudystę, nuolat girtauja, vartoja narkotines medžiagas ir elgiasi neadekvačiai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duotais parodymais, liudytojų A. S., M. R., V. E., J. G. duotais ir aptartais parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, garso įrašų apžiūros protokolais, kitais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. G. sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino savo motiną J. G., o būtent:jis 217 m. spalio 12 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu – motina J. G. metu, tyčia, užsimojęs kumščiu grasino jai sakydamas: „užmušiu vienu smūgiu“. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) . Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, spardė, trankė kambario duris, elgėsi agresyviai, grasino nužudyti, susidoroti su mama, dėl ko kaimynas V. E. iškvietė policijos pareigūnus. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 23 d., apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,75 promilių girtimas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, pakeltais rankų kumščiais artinosi prie mamos sakydamas, kad nužudys, dėl ko ji pajuto realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai ir iškvietė policijos pareigūnus. Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 6 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, sistemingai baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą prieš savo motiną J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.07 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina J. G. metu, būdamas agresyviai nusiteikęs grasino ją nužudyti, užmušti mamą, dėl ko pastaroji iškvietė policijos pareigūnus.

Kaltinamojo K. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybes, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį tęstinį apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas kaltinamajam K. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis išsituokęs, niekur nedirba, nėra susaistytas jokiais socialiniais ryšiais, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą į tai, kad jis teisiamas aštuntą kartą, neišnykus teistumui, tame tarpe vieną kartą teistas už savo motinos J. G. sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą, už tai jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas už nužudymą, pasipriešinimą policijos pareigūnams, smurtą artimoje aplinkoje, viešosios tvarkos pažeidimą, visi nusikaltimai susiję su smurtu, kas rodo, kad kaltinamasis nesiskaito su visuomenei priimtinomis gero elgesio normomis, į tai, kad kaltinamasis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje III mišrios patalogijos skyriuje gydytas nuo 2017-07-05 iki 2017-07-13, diagnozė: F61 mišrūs asmenybės sutrikimai, F19.1 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (2 t., b. l. 33-34), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1070/2017 konstatuota, kad K. G. nustatyta diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas, nustatyta, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (2 t., b. l. 31), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl darytina išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. G. teisiamas aštuntą kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą, nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir narkotines medžiagas, dėl ko jo elgesys yra neadekvatus, jis kelia grėsmę ne tik savo motinai, kaimynams, bet ir kitiems visuomenės nariams, nedirba, nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, netaikytinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti, dokumento paėmimas – Kauno apylinkės teismo 2018-03-15 nutartimi panaikinta, kaip nereikalinga, kadangi K. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktos kompaktinės plokštelės su skaitmeninėmis garso įrašų kopijomis, laikomos baudžiamojoje byloje vokuose (1 t., b. l. 39, 140, 194), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2018 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 2 (dviem) metams 10 (dešimčiai) mėnesių bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2016-10-22, 05.20 val. iki 2016-10-23, 11.25 val. (dvi paras), nuo 2017-02-09, 23.05 val., iki 2017-02-10, 11.25 val., (vieną parą), nuo 2017-02-11, 18.30 val., iki 2017-02-13, 15.27 val. (dvi paras), nuo 2017-02-14, 21.35 val., iki 2017-02-15, 13.55 val., (vieną parą), nuo 2017-02-18, 22.15 val., iki 2017-02-20, 12.40 val., (dvi paras), nuo 2017-02-24, 01.20 val., iki 2017-02-24, 13.25 val., (vieną parą), 2017-07-04, 21.20 val., iki 2017-07-05, 12.59 val., (vieną parą), nuo 2017-11-04, 23.10 val., iki 2017-11-06, 15.58 val., (dvi paras), nuo 2017-11-23, 18.05 val., iki 2017-11-24, 10.10 val. (vieną parą ir nuo 2017-12-06, 21.15 val., iki 2017-12-08, 12.10 val. (dvi paras) iš viso 15 (penkiolika) parų, bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017-12-14 iki 2018 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o taip pat bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2018 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - tris Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktines plokšteles su skaitmeninėmis garso įrašų kopijomis, laikomas baudžiamojoje byloje vokuose (1 t., b. l. 39, 140, 194), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.