Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2‑ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė; nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bausmė paskirta atlikti kalėjime. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2005 m. spalio 28 d.

2. Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 13 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde R. B. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį, iš naujo išnagrinėti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jį tenkinti ir paskirti jam minimalią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas nepakankamai įsigilino į jo padarytą pažangą bausmės atlikimo metu. Pažymi, kad beveik visi jo drausmės pažeidimai buvo padaryti iki 2011 m., kas rodo, jog nuo bausmės vykdymo pradžios jo elgesys keitėsi teigiama linkme. Nuteistasis pripažįsta 2023 m. padaręs pažeidimą, už kurį buvo griežtai nubaustas, tačiau dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailėjosi, lankė jam skirtą reabilitacijos programą, todėl daugiau problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi. R. B. įsitikinimu ši atsitiktinė po ilgo laikotarpio gauta nuobauda neturėtų turėti didelės įtakos bendram jo elgesio vertinimui. Todėl R. B. prašo iš naujo įvertinti jo elgesį, atsižvelgti į tai, kad jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos programas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, susituokė, charakterizuojamas teigiamai, savanoriškai kas mėnesį moka po 30 Eur nukentėjusiajai, padeda finansiškai ir savo tėvams.

5. Atsiliepimų į skundą aukštesniajame teisme negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

5. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų (bausmę atlieka nuo 2004 m. balandžio 8 d.). Tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, jeigu tokia išvada būtų padaryta. Pažymėtina, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti, jog nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

6. Žemesnysis teismas įvertino teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius – 2024 m. balandžio 30 d. Nr. RV-23-3923 socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. B. atlikdamas bausmę 2010 m. mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Be to, nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėjimą, patvirtinantį, kad 2021 m. jis baigė Sandėlio operatoriaus kvalifikaciją. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo. Nuo 2008 m. birželio 28 d. R. B. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo iki 2019 m. birželio 27 d. perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Nuo 2019 m. spalio 10 d. R. B. buvo įdarbintas Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio (duomenys neskelbtini) darbininku. Bylos duomenimis, nuteistasis 15 kartų skatintas už gerą ir sąžiningą darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra gavęs padėkų. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo požiūris į mokymąsi ir darbą yra teigiamas.

7. Žemesnysis teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, (duomenys neskelbtini) susituokė, jo teigimu, būdamas laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistasis taip pat nurodė savanoriškai kas mėnesį periodinėmis 30 Eur išmokomis atlyginantis nukentėjusiajai padarytą žalą. Iš 2024 m. balandžio 30 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024 m. vasario 13 d. R. B. buvo sudarytas naujas Individualaus socialinės reabilitacijos planas, šiuo metu nėra duomenų, kad jis dalyvautų užsiėmimuose ir pokalbiuose, orientuotuose į kriminalinio mąstymo ir elgesio korekciją, į motyvacijos didinimą taisyklių laikymosi atžvilgiu, į alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją ir kt., tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šių priemonių įgyvendinimas numatomas iki 2024 m. IV ketvirčio. R. B. nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 6 d. baigė 8 užsiėmimus „Bendravimo įgūdžių lavinimo grupė“, 2024 m. sausio 11 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 14 d. dalyvavo 32 pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose. Nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios buvo skatintas 21 kartą, dažniausiai už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, paskutinį kartą 2023 m. kovo 21 d. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad R. B. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.

8. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina atsižvelgti ne vien į nuteistojo elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais. Turi būti įvertinamas nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu. 2024 m. balandžio 30 d. vertinimo metu fiksuota, jog bausmės atlikimo metu R. B. ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. R. B. 15 kartų pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigų tvarką, 12 kartų jam buvo skirtos drausminėmis nuobaudomis. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad 14 iš šių pažeidimų buvo padaryti 2004–2011 m. laikotarpiu, t. y. bausmės atlikimo pradžioje, be to, visos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau paskutinį kartą drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta pakankamai neseniai – 2023 m. gruodžio 4 d. Šiuo atveju itin svarbu ir paties R. B. padaryto pažeidimo pobūdis. Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 27 d. 15 val., prevenciškai patikrinus, buvo nustatytas R. B. girtumas, už šį pažeidimą jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 7 paroms. Sutiktina su žemesniojo teismo teiginiais, kad tokio pobūdžio pažeidimas yra itin šiurkštus įkalinimo įstaigose nustatytų elgesio taisyklių pažeidimas, ką patvirtina ir paskirtos nuobaudos griežtumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už analogišką drausmės pažeidimą R. B. nuobauda buvo paskirta ne pirmą kartą – 2011 m. rugpjūčio 9 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą jam buvo paskirta 15 parų baudos izoliatoriuje. Be to, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme asmuo yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi alkoholio vartojimo problema, kuri buvo aktuali labai sunkaus nusikaltimo padarymo metu, kaip matyti iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, vis dar išlieka pakankamai opi. Nors bylos duomenimis po paskutiniojo fiksuoto alkoholio vartojimo fakto nuteistasis kreipėsi į įkalinimo įstaigos psichologus, sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, kas neabejotinai vertinama kaip teigiama nuteistojo reakcija į netinkamą savo elgesį, tačiau dar pakankamai neseniai nustatytas šiurkštus drausmės pažeidimas leidžia spręsti apie poreikį ir toliau taikyti nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tokia bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus. Todėl asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Tokios pažangos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis kol kas nepadarė.

9. Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat yra viena iš aplinkybių, kuri reikšminga sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika vertinama atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą. Šiuo atveju teismui buvo pateikta nuteistojo R. B.2024 m. balandžio 30 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-23-3923, kurioje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei. Matyti, kad nuo pirminio – 2020 m. gegužės 20 d. atlikto nuteistojo rizikos vertinimo taikant OASys metodiką iki šiol ši rizika nepakito, išliko vidutinė. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šie pakartotinio nusikalstamo R. B. elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija, pirmas teistumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, nuosavybės padegimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. R. B. nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atsižvelgiant į 2023 m. lapkričio 27 d. fiksuotą alkoholio vartojimo faktą pakartotinio vertinimo metu nustatytas neigiamas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis kai kuriuose srityse. Nurodoma, kad pastaruoju metu stebima, jog nuteistasis negeba atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, renkasi teisės aktams prieštaraujančius laisvalaikio praleidimo būdus, stokoja atsakingumo, negeba identifikuoti probleminių sričių, stokoja probleminių sprendimo įgūdžių, stebimas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo rizikingo elgesio pasekmių ir pan. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau iš aptarto matyti, kad didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl, nors skunde akcentuojami teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai. Tokių duomenų kontekste, kai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika daug metų išlieka vidutinė ir nefiksuojama akivaizdi pažanga sumažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

10. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką bei spręsdama dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgia ir į nuteistojo ankstesnius teistumus bei į padarytas nusikalstamas veikas. R. B. anksčiau teistas du kartus (už smurtinį elgesį, nuosavybės pagrobimą ir naikinimą), pirmasis teistumas buvo vos 17 metų amžiaus. Paskutinė nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, yra už tai, kad jis tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užgrobti svetimą turtą, itin žiauriai nužudė du žmones. Tai rodo itin didelį R. B. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, visgi šios aplinkybės yra svarbios ir analizuojant nuteistojo asmenybę, jo pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo R. B. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį išties deda dideles pastangas keisdamas savo elgesį ir šie pokyčiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingi, tačiau šiuo metu R. B. pastangos dar nėra pakankamos tam, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.