Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Iš bylos matosi, kad nusikaltimas buvo padarytas 2010 m. liepos 2 d., apie 1 val., Palangos m., (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiųjų R. G. ir S. B., liudytojos I. V. bei nuteistojo P. D. parodymais nustatyta, kad nuteistasis P. D. su I. V. atvykę į Palangą pailsėti, naktį išėję pasivaikščioti prie jūros, sutiko iš matymo pažįstamus asmenis, apie 5-6 vaikinus ir kelias merginas, kurių pavardžių ir kitų duomenų nežino, kalbėdamiesi su jais ėjo nuo jūros pusės link miesto. Vienas girtas iš kartu su nuteistuoju ėjusių vaikinų keikėsi. Jūratės ir Kastyčio skvere ant suolelio sėdėjo nukentėjusieji S. B. ir R. G. su dviem merginomis, o S. B. sudrausminus besikeikiantį vaikiną, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jie ėjo vienas link kito, tarp jų kilo konfliktas, peraugęs į muštynes, o po to nukentėjusįjį puolė mušti ir kiti kartu su nuteistuoju nuo jūros ėję nenustatyti vaikinai. S. B. į pagalbą atskubėjo nukentėjusysis R. G., kuris taip pat įsitraukė į muštynes, sudavė smūgius tiems vaikinams ir pats buvo mušamas. Iš pradžių atokiau stovėjęs nuteistasis P. D. taip pat pribėgo prie besimušančiųjų, bėgiojo aplinkui ir pats gavo smūgį į veidą. Muštynių metu nuteistasis išsitraukė su savimi turėtą peilį ir dūrė juo S. B. į sėdmenis ir R. G. į pilvo sritį. Muštynės vyko trumpai, o po nukentėjusiųjų sužalojimo peiliu nuo jūros atėjęs būrys asmenų, taip pat ir nuteistasis P. D., iš įvykio vietos staiga pabėgo. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, sužeisti nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę. Specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiajam S. B. buvo padarytas sėdmens sužalojimas, nežymiai sutrikdęs šio nukentėjusiojo sveikatą, o nukentėjusiajam R. G. buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda dešinės kirkšnies srityje su didžiosios taukinės sužalojimu, sukėlusi šiam nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Daugelio nustatytų bylos aplinkybių nuteistasis P. D. neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. To, kad peiliu sužalojo S. B. bei R. G., jis taip pat neginčija ir savo apeliaciniame skunde, tačiau mano, kad teismas visapusiškai neišanalizavo ir tinkamai neįvertino nusikaltimo metu įvykio vietoje susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo, kad jis sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą be jokio pamatuoto preteksto, kad prieš jį nebuvo pavojingo kėsinimosi ir jo veiksmų negalima vertinti būtinosios ginties situacija. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmetami.

Paties nuteistojo, liudytojos I. V. ir nukentėjusiųjų S. B. bei R. G. parodymais nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų ir kartu su nuteistuoju buvusių jaunuolių kilusio konflikto metu nuteistajam buvo suduotas smūgis į veidą ir iš nosies bėgo kraujas, tačiau taip pat nustatyta ir tai, kad tuo metu, kai nuteistasis peiliu sužalojo nukentėjusiuosius R. G. ir S. B., jis stovėjo ne nuošalėje nuo vykusių muštynių, o buvo muštynių sūkuryje. Apie kilusio konflikto pradžią pakankamai detaliai ir beveik vienodai parodė visi šioje byloje apklausti asmenys, tik nukentėjusieji parodė, kad keikėsi girti su nuteistuoju ėję vaikinai ir dėl to nukentėjusysis S. B. juos sudrausmino, o pats nuteistasis parodė, kad girtų su juo buvusių vaikinų nepasitenkinimą sukėlė ir dėl to kilo žodinis konfliktas, kai nukentėjusieji nusikeikė ar juokėsi.

Apie kitas įvykio aplinkybes nukentėjusieji ir nuteistasis bei liudytoja I. V. aiškino šiek tiek skirtingai. Nuteistasis P. D. teisme parodė, jog žodinis konfliktas prasidėjo dėl to, kad nukentėjusieji nusikeikė ir juokėsi, tuomet jų kompanijoje buvę vaikinai kažką atsikirto, nes buvo išgėrę, o po to prasidėjo muštynės. Jis su drauge stovėjo nuošalyje, prie jo pribėgo vienas nukentėjusysis ir smogė jam į nosį, dėl to jis sutriko ir net nepajuto kaip išsitraukė peiliuką ir smogė juo jam į veidą sudavusiam vaikinui, tada prie jo iš karto pribėgo kitas vaikinas, kuriam jis taip pat smogė peiliu. Daugiau jis niekur nesivėlė ir bėgo namo. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisme perskaitytų nuteistojo parodymų matosi, kad jis nuošaliau nuo visų stovėjo tik tuo metu, kai tarp S. B. ir vieno iš kartu su nuteistuoju buvusių vaikinų vyko žodinis konfliktas ir fizinis kontaktas, o paskui prie jų pribėgo visi nuteistojo pažįstami ir tarp jų prasidėjo muštynės, į kurias įsivėlė ir jis pats. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis buvo parodęs, kad pamena, kaip muštynių metu S. B. smogė jam kumščiu į veidą, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis labai supyko ir iš kišenės išsitraukė sulenkiamą kišeninį peiliuką, pribėgo prie kažkurio vieno jam nepažįstamo vyriškio, t. y. ar prie S. B., ar prie R. G. ir kažkuriam smogė kažkur link pilvo, o paskui pribėgo prie kito, kuriam taip pat smogė peiliu, bet kur pataikė, dėl sumaišties ir pasimetimo neprisimena. Kažkas iš moterų, buvusių aplinkui ar netoli, pradėjo šaukti, kad reikia kviesti policiją, tada muštynės baigėsi ir jų kompanija išsibėgiojo (2 t., 92-94 b. l.). Perskaičius šiuos nuteistojo parodymus teisme, P. D. negalėjo paaiškinti, kodėl juose užrašyta, kad nukentėjusiesiems peiliu jis dūrė pribėgęs iš pradžių prie vieno, po to prie kito. Jis parodė, kad taip jo parodymus užrašė tyrėja, jis juos skaitė ir tuo metu jam atrodė, kad taip viskas ir buvo. Tačiau teisme jis ir toliau tvirtino, kad kai jis gavo smūgį į veidą, nukentėjusysis buvo šalia, o jo draugas kitas nukentėjusysis irgi buvo šalia.

Nuteistojo P. D. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis muštynėse nedalyvavo, laikėsi nuo jų atokiau, o nukentėjusiuosius peiliu sužalojo tik po to, kai prie jo pribėgęs vienas iš nukentėjusiųjų sudavė smūgį į veidą, buvo paneigti teisme išnagrinėtais įrodymais. Nukentėjusysis S. B. teisme parodė, kad konfliktas prasidėjo po to, kai jis sudrausmino nuo jūros jaunimo būrio priekyje einantį ir besikeikiantį vaikiną. Su tuo vaikinu iš pradžių buvo tik žodinis konfliktas, o po to ir fizinis kontaktas, o jau paskui supuolė visi kiti jaunuoliai ir pradėjo jį mušti. Tada jam į pagalbą atbėgo R. G.. Nukentėjusysis parodė, kad buvo tokia „makalynė“, jog sunku atsekti, kaip ten kas buvo, jį iš visų pusių puolė, jis pats sukinėjosi, vienam vaikinui užvožė į nosį, o po kelių akimirkų pastebėjo, kad pas tą vaikiną yra peilis. Galėjo būti, kad smūgį į nosį jis sudavė P. D., šis buvo aukščiausias iš visų toje kompanijoje, matė, kaip šis muštynių metu bėgo prie jo draugo, kad lakstė, bet ką konkrečiai darė, nepamena. Po to, kai P. D. bėgo link R. G., S. B. netrukus atsisukęs vėl pamatė jį šalia savęs su peiliu. Nukentėjusysis S. B. parodė, kad kokiam nors nuošalėje esančiam asmeniui smūgio jis nesudavė, nors jis nematė ir negali pasakyti, kokius veiksmus atliko P. D., tačiau šis nuošalėje tikrai nestovėjo, jis judėjo, o viskas vyko būryje žmonių. Kai jis pas nuteistąjį rankoje pamatė peilį ir pasakė, kad viską reikia baigti, tuo metu pastebėjo, kad R. G. kruvinas ir iš rankinės norėdamas išsitraukti telefoną vaikinams pasakė, kad jie turės problemų. Tuomet visi greitai pabėgo. Nukentėjusysis R. G. teisme parodė, kad nusikaltimo įvykio vakarą su S. B. kavinėje išgėrę šiek tiek brendžio dviračiais nuvažiavo prie jūros, o grįžę nuo tilto Jūratės skvere užkalbino ant suolelio sėdėjusias merginas. Netrukus jis pastebėjo nuo jūros pusės einančią kompaniją, kurioje buvo apie 4 vaikinai ir 2 merginos, iš jų pusės sklido keiksmažodžiai. Po to, kai S. B. juos sudrausmino, o vienas vaikinas iš tos kompanijos jam atsakė keiksmažodžiais ir sureagavęs į pabarimą ėjo aiškintis link S. B., S. B. taip pat ėjo link to vaikino ir jiedu susimušė. Tuomet jis puolė draugą gelbėti, prasidėjo muštynės, visi bėgiojo, nebuvo galima suprasti, kas ten vyko. Jis gavo pakankamai smūgių ir pats kažkam sudavė, bet ar sudavė P. D., negali pasakyti. R. G. parodė, kad nuteistasis iš pradžių tikrai stovėjo atokiau už kokių 20 m., bet tai buvo ne visą laiką, kai vyko muštynės P. D. vietoje nestovėjo. Kai jis pamatė nuteistąjį su peiliu rankoje, šis buvo jau maždaug už 5 m nuo jo. S. B. pirmas pamatė peilį pas P. D., o jis pats net nepajuto, kada buvo sužeistas peiliu. Viskas vyko labai greitai, po smūgio jis nuėjo į šalį ir atsigulė ant žolės. Tada atvyko policija ir greitoji pagalba. Liudytoja I. V. teisme parodė, kad tą vakarą su savo draugu P. D. eidami nuo jūros susitiko su iš matymo pažįstamais panevėžiečiais, kurie buvo išgėrę, ir su jais kartu ėjo į Basanavičiaus gatvę. Einant nuo kopų Jūratės skvere buvę du vaikinai ir mergina kažką pasakė ar nusijuokė ir tarp vieno iš jų kompanijos bei vieno nukentėjusiojo prasidėjo konfliktas, jie ėjo vienas link kito, o paskui prasidėjo ir muštynės. Pribėgo ir kitas nukentėjusysis bei kiti vaikinai iš jų kompanijos. Ji su P. D. ir dar viena mergina stovėjo nuošalyje, prie nuteistojo pribėgo vienas vaikinas ir sudavė jam į veidą. P. D. į muštynes įsitraukė po jam suduoto smūgio, jis nenugriuvo, bet ką darė, gal trenkė atgal, gal gynėsi, ji nematė, nematė ir kaip buvo sužeisti nukentėjusieji, nes buvo tamsu, o viskas įvyko labai greitai, ji buvo išsigandusi ir parėjo namo. Iš šių liudytojos parodymų matosi, kad ji teisme davė nuteistajam palankesnius parodymus, kaip ir nuteistasis parodydama, kad į muštynes P. D. įsitraukė tik po jam pačiam suduoto smūgio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė kitokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 100-102 b. l.) liudytoja taip pat buvo parodžiusi, kad kas, kam ir kokius smūgius sudavė, o taip pat kaip buvo sužaloti nukentėjusieji, ji nematė, nes viskas vyko labai greitai, tačiau apie pačią muštynių eigą ji buvo parodžiusi kitaip. Ji buvo parodžiusi, kad muštis pradėjo visi kompanijos iš Panevėžio vaikinai su vienu iš nukentėjusiųjų, su kuriuo buvo kilęs žodinis konfliktas. Jos draugas P. D. taip pat pradėjo muštis, tik gal truputį vėliau, ji matė ir kaip prie kilusių muštynių prisijungė kitas nukentėjusysis. Tačiau liudytoja buvo parodžiusi, kad muštynių metu nuošaliau ji stovėjo ne su P. D., o su viena iš jų kompanijos mergina. Kai P. D. parėjo namo, ji matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Šie liudytojos parodymai buvo perskaityti teisme, o liudytoja negalėjo teismui paaiškinti, kodėl juose nebuvo nurodyta apie P. D. suduotą smūgį. Ji vėl tvirtino, kad kai nuteistajam sudavė smūgį, šis sudavė atgal ir dalyvavo muštynėse, o kada nuteistasis gavo smūgį, ar prieš prisijungiant antram nukentėjusiajam, ar po to, ji nežinanti. Taip pat ji jau parodė, kad matė, kaip P. D. vienam vaikinui sudavė ranka, o kad sudavė dar vienam, nematė, nes buvo tamsu, o ji buvo susijaudinusi. Atsakydama į teismo klausimą liudytoja taip pat parodė, kad su P. D. kartu negyvena, tačiau susitinka kiekvieną dieną. Nors liudytoja parodė, kad apie parodymus teisme su P. D. ji nekalbėjo, iš teisme jos duotų parodymų akivaizdu, kad būdama nuteistojo drauge ir norėdama sušvelninti nuteistojo padėtį ar netgi padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės, liudytoja teisme davė P. D. palankesnius parodymus. Būtent ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos duotus parodymus patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir prie bylos pridėtas Jūratės ir Kastyčio skvere įrengta vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Iš teisme peržiūrėto šio vaizdo įrašo matosi, kad atokiau nuo visų stovėjo tik I. V. ir nenustatyta mergina, o P. D. dalyvavo konflikte, lakstė kartu su visais besimušančiais. Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą liudytoja I. V. paaiškino, kad jame užfiksuotos atokiau stovinčios dvi merginos yra ji su drauge, o P. D. prasidėjus muštynėms nubėgo dalyvauti konflikte.