- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2-1285-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00541-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti ieškovo teisių pažeidimus į teisingą bylos nagrinėjimą, informacijos gavimą, diskriminacijos vykdymą, nuosavybės apsaugą, padarytus atsakovės Lietuvos Respublikos institucijų organizuotais neteisėtais veiksmais; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą pateikti priimtą sprendimą dėl 2011 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusios nutarties įpareigojimų įvykdymo civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 ir Teisėjų tarybą dėl 2018 m. sausio 7 d. teikimo išnagrinėjimo iš esmės 3) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 6 556 971,14 Eur žalos atlyginimą 3) priimti atskirąją nutartį dėl padarytų grubių proceso pažeidimų ir dėl nusikalstamos veikos požymių pradėti ikiteisminį tyrimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, tai padarė aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą. Teismas pažymėjo, kad teismai jau ne kartą buvo išaiškinę ieškovui, jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek teikiant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir kad procesiniuose dokumentuose apibūdinant atsakovę valstybę, jos institucijas naudojama nepagarbi retorika negali būti vertinami kaip rašymo apsirikimas ar netikslumas, todėl netaikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
4. Remdamasis teismų praktika, teismas sprendė, kad toks ieškovo pasirinktas atsakovės įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialų valstybės pavadinimą, negali būti vertintinas kaip klaida, o yra sąmoningas veikimas, turint siekį šį subjektą pažeminti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017 ir kt.).
5. Teismo nuomone, ieškovo pateikto ieškinio turinys suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, todėl sprendė, jog toks ieškinys negali būti priimtinas nagrinėti teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Egzistuoja absoliutūs pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindai, nes nutartis buvo priimta, pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovė Lietuva yra Respublika, todėl jos pavadinimas nurodytas tiksliai.
1.3. Netikslūs dokumentų pavadinimai ar kiti trūkumai, kurie neturi esminės įtakos ieškinio eigai, negali būti taikomi ieškinio priėmimo stadijoje ir dėl to negalima atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo kopiją bei Kauno apygardos teismui pateikto ieškinio kopiją.
9. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikta ieškinio kopija yra byloje, todėl nėra pagrindo pakartotinai šio procesinio dokumento priimti į bylą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti apelianto pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo kopijos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
12. Apeliantas ginčija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė procesines ir materialines teisės normas.
13. Pažymėtina, kad kreipimosi į teismą tvarką reglamentuoja ne materialiosios, o proceso teisės normos. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikosi įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ją įvardino aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018).
15. Teismai taip pat ne kartą buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi.
16. Kadangi apeliantui jau ne kartą nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybę, jos institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Pažymėtina, kad šis institutas (trūkumų šalinimo), skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti procesinį dokumentą).
17. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks apelianto nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek kitas valstybės institucijas, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiamu klausimu, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.