- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-2601-1028/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02069-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pažeidėjas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. P., išnagrinėjęs Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. P. 2016 m. birželio 20 d., apie 14.40 val., Šiaulių r., kelio Šiauliai-Palanga 16 km, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tempė priekabą-namelį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones.
Ž. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nežinojo, jog bus skaičiuojama didžioji bendra masė. Važiavo tuščias. Maksimali masė 900 kg, o nepakrauta 650 kg. Pažeidimą padarė dėl nežinojimo. Tempė kemperį. Turi B ir C vairuotojo kategorijas. Ta priekaba-kemperis yra naudojama darbui. Darbas susijęs su mišku. Jie ten gyvena. Ankščiau kelių policija juos tikrindavo, niekada neužkliūdavo. Tiek automobilis, tiek kemperis priklauso jo darbovietei. Prašo teismo skirti mažesnę nuobaudą, nes pažeidimą padarė netyčia.
Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų arba administracinį areštą (ATPK 128 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Ž. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, SODROS duomenimis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.
Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarybiniuose pranešimuose nurodyta, jog Ž. P. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ maksimali masė yra 2810 kg, o priekabos-namelio „(duomenys neskelbtini)“ maksimali masė 900 kg. Bendra junginio masė yra 3710 kg. Ž. P. nėra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“, kuris leistų vairuoti automobilį su priekaba kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, todėl Ž. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti asmenims, neturintiems teisės. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 128 str. 1 d., nes jis vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonių.
Ž. P. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.). Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam galėtų būti skirta nuobauda – minimali bauda.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Pagal bylos medžiagą vertintina, kad pažeidėjas iki šiol jokių pažeidimų nebuvo padaręs (9 b. l.). Pažeidimas nėra sunkus, gana formalus. Pažeidėjas pažeidimą padarė netyčia, dėl nežinojimo. Pažeidėjas priekabą-namelį tempė todėl, kad tai susiję su dirbamu darbu, ne savo valia, transporto priemonės priklauso darbdaviui. Teismo posėdžio metu pažeidėjas nurodė, kad darbdavys nusprendė įsigyti kitą, lengvesnę priekabą-namelį, kad nebetektų pažeisti kelių eismo taisykles. Pažeidėjas turi B ir C vairuotojo kategorijas. C kategorija leidžia vairuoti žymiai sunkesnes ir didesnes transporto priemones. Nagrinėjamu atveju pagal ATPK 128 str. 1 d. skirtina net ir minimali nuobauda – 289 Eur – vertintina kaip per didelė. Yra neabejotinas skirtumas tarp asmens, visai neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, ir asmens, kuris turi vieną ar kelias vairuotojo kategorijas. Skiriama nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad paveiktų asmenį, tačiau tuo pačiu turi nebūti neproporcingai griežta. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti asmeniui 150 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nutaria:
Ž. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.