- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e1-771-393/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25662-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- V. G.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. birželio 29 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu, grasino šeimos narei, su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, (partnerei) A. N., kuriai laikydamas peilį prie kaklo, žodžiu pagrasino ją papjauti, dėl ko nukentėjusiajai A. N. buvo realus pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis V. G., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine A. N. ir mažamečiais vaikais. Turi bendrą mažametį vaiką, kartu gyvena ir A. mažametė dukra. Su A. kartu gyvena apie 7 metus, kaip šeima, jų bendri pinigai, bendras ūkis. 2020 m. birželio 29 d. su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų. Išgėrė daug, tiksliai neprisimena, bet apie 10 litrų. Būdamas neblaivus, vakare namuose sukonfliktavo su sugyventine, dėl to, kad ji priekaištavo, jog jis kelias dienas vartoja alkoholinius gėrimus. Buvo labai girtas, piktas ir agresyviai nusiteikęs, todėl norėdamas pagąsdinti A., kad jam nepriekaištautų, pasiėmė nuo ant sienos prie lentynos pritvirtintą peilį ir juo pagrasino A., kad ją papjaus. Supranta, kad ji dėl jo žodžių galėjo išsigąsti, tačiau jos nužudyti ar papjauti neketino, norėjo ją įbauginti, dėl to taip ir pasakė. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad viena ranka buvo ją apkabinęs iš nugaros, o kitoje rankoje laikė peilį, tačiau jo prie jos kaklo nebuvo įrėmęs, laikė per atstumą. Ji jo ranką su peiliu patraukė, tuo jų konfliktas ir baigėsi. Po to į kambarį atėjo jo draugas A. V., kuris konflikto metu buvo garaže, ir jį ramino. Po kurio laiko atvyko A. motina A. N. ir paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę jam nustatė beveik 4 promilių girtumą. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, mano, kad alkoholis turėjo įtakos. Anksčiau nėra nei smurtavęs, nei grasinęs A., tai buvo pirmas kartas, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau išmokų jau negauna. Pragyvena iš pavienių atsitiktinių ūkio darbų. Jo mėnesio pajamos yra maždaug 30–50 eurų (b. l. 80–81).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- nukentėjusiosios A. N. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 53–54), iš kurių matyti, kad V. G. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 7 metus, veda bendrą ūkį. 2020 m. birželio 29 d. apie 9 val. Vaidas išėjo pas draugus. Kadangi jau trečią dieną gėrė, suprato, ko eina pas draugus. Grįžo apie 11 val. girtas ir nuėjo miegoti. Prabudęs apie 16 val. vėl išėjo pas draugus. Grįžo vėl išgėręs apie 18 val. ir nuėjo pašerti gyvulių. Apie 19 val. dviračiu atvažiavo jo draugas A. V., atsivežė alaus, kurį jie gėrė garaže. Išgėręs alų, grįžo namo pamiegoti. Prabudęs apie 21 val. atėjo į virtuvę, kurioje buvo ji, vaikai sėdėjo prie stalo ir valgė. Vaidas pradėjo jai priekaištauti, kad padarė vaikams valgyti, o jam ne. Ji pasakė: „turi laiko gerti, turėk laiko ir valgyti pasidaryti“. Jai stovint prie dujinės viryklės, jis griebė nuo šalia viryklės stovinčios spintos pakabintą peilį. Kaire ranka apkabino ją per nugarą, o dešinėje rankoje laikytą peilį pakišo jai netoli kaklo ir pasakė: „nori aš tave papjausiu“. Dar kažką sakė, bet dėl patirto streso neatsimena ką. Ji labai išsigando, nežino, ar būtų pjovęs su peiliu, bet buvo labai agresyvus. Jos dukra B., pamačiusi, kas vyksta, pradėjo verkti. Ji paėmė V. už rankos, kurioje laikė peilį, ir nuleido žemyn. Tuomet pasitraukė į šoną ir nuėjo link vaikų. Virtuvinį peilį V. pakabino atgal. Ji išbėgo į kiemą, V. išbėgo paskui. Tada ji atbėgo atgal į namus, o jis paskui. Jo draugas A. V., kuris buvo garaže, suprato, kad kažkas negerai ir atėjo į namo vidų. V. konfliktavo, vadino ją necenzūriniais žodžiais, A. V. bandė ji raminti. Draugas jį trumpam nuramindavo, bet jis vėl pradėdavo ant jos rėkti ir vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji paskambino savo mamai A. N. ir pasakė, kas vyksta. Mama atvažiavo pas ją, ji papasakojo, kas atsitiko, ir mama paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Sugyventinis anksčiau nėra jai grasinęs, galvoja, kad jam nuo trečios iš eilės gėrimo dienos sukilo agresija, pykčio priepuoliai. Įvykį matė tik jų vaikai. Civilinio ieškinio nereikš;
- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl grasinimo sutrikdyti sveikatą (b. l. 44) ir vaizdo įrašu (b. l. 41–42), iš kurių matyti, kad 2020 m. birželio 29 d., pagal gautą pranešimą apie namuose agresyviai besielgiantį sugyventinį, puolantį su peiliu, policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), A. N. paaiškino, kad sugyventinis V. G. virtuvėje ją puolė peiliu, grasino papjauti, laikė peilį netoli jos kaklo, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Peilį pasiėmė nuo spintos šone esančios magnetinės tvirtinimo juostelės. Įvykį matė mažamečiai vaikai, dukra pradėjo verkti. Ji nuleido sugyventinio ranką su peiliu žemyn ir pasitraukė nuo jo link vaikų. V. G. peilį padėjo atgal;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18–25), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje, kur dešinėje pusėje stovi rudos spalvos virtuvinė spinta, ant jos kairės pusės yra magnetinė juostelė peiliams tvirtinti, ant kurios pritvirtintas peilis, juodos spalvos rankena, geležtės smailusis galas nulūžęs;
- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 27–30), kuriuo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas peilis, kurio bendras ilgis 33 cm; rankena yra juodos ir sidabrinės spalvų, jos ilgis 13,5 cm; rankenos skersmuo ploniausioje vietoje 1 cm, plačiausioje vietoje 3 cm; geležtės smailusis galas nulūžęs, bendras geležtės ilgis yra 19,5 cm; ant geležtės yra užrašas „Pintinox“, matyti įvairūs įbrėžimai bei nusidėvėjimo žymės; geležtė sidabrinės spalvos; jos skersmuo 0,3 cm;
- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl blaivumo nustatymo (b. l. 46) ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis (b. l. 47–50), iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu V. G. 2020 m. birželio 29 d. 22.19 val. nustatytas 3,24 promilių girtumas; A. N. buvo blaivi.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios parodymai. Kadangi kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją, kuriai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, su poveikio priemone (b. l. 105–107, 109).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. G. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. G. neteistas (b. l. 90); baustas administracine tvarka (b. l. 91–93); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 94, 95); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 98); gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad gyvena mamai ir tetai nuosavybės teise priklausančiame name, su sugyventine augina du mažamečius vaikus, yra darbštus, paslaugus, draugiškas, nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnijoje neužregistruota (b. l. 101).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kadangi kaltinamasis grasino nužudyti savo šeimos narę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, V. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. G. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. birželio 30 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti V. G., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti V. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.