Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjų L. V. (L. V.), V. G. (V. G.) ir Y. N. (Y. N.) prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, suinteresuotas asmuo Rusijos Federacija, atstovaujama Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis 2024 m. sausio 25 d. gavo pareiškėjų Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, L. V. (L. V.), V. G. (V. G.), Y. N. (Y. N.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje: 1) Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2023 m. vasario 9 d. sprendimą byloje Nr.71779/17 Kenareva ir kiti prieš Rusiją (angl. Kenareva and others v. Russia); 2) EŽTT 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr.70089/12 Uvarkina ir kiti prieš Rusiją (angl. Uvarkina ant others v. Russia); 3) EŽTT 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Nr.11350/20 Bestuževas (Bestužev) ir kiti prieš Rusiją (angl. Bestuzhev ant others v. Russia).

2. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjai buvo pateikę Rusijos Federacijos kompetentingai institucijai prašymus dėl EŽTT sprendimais priteistų žalos atlyginimo sumų išmokėjimo. Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra informavo pareiškėjus, kad pagal 2022 m. birželio 11 d. Federalinio įstatymo Nr. 183-FZ 7 straipsnio 1 punktą EŽTT sprendimai, įsigalioję po 2022 m. kovo 15 d., Rusijos Federacijoje nevykdomi. Pareiškėjai prašo Lietuvos apeliacinio teismo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje EŽTT sprendimus pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VII dalies LX skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatas, reglamentuojančias užsienio teismų (arbitražų), išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių teismus, sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Pareiškėjai prašo pripažinti ir leisti vykdyti: 1) Lietuvos Respublikoje EŽTT 2023 m. vasario 9 d. sprendimą byloje Nr.71779/17 Kenareva ir kiti prieš Rusiją (angl. Kenareva and others v. Russia), kuriuo priteistas pareiškėjui L. V. iš Rusijos Federacijos 3 900 Eur žalos atlyginimas, įpareigojant Rusijos Federaciją šią sumą sumokėti per tris mėnesius; 2) EŽTT 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr.70089/12 Uvarkina ir kiti prieš Rusiją (angl. Uvarkina ant others v. Russia), kuriuo priteistas pareiškėjui V. G. iš Rusijos Federacijos 3 500 Eur žalos atlyginimas, įpareigojant Rusijos Federaciją šią sumą sumokėti per tris mėnesius; 3) EŽTT 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Nr.11350/20 Bestuževas (Bestužev) ir kiti prieš Rusiją (angl. Bestuzhev ant others v. Russia), kuriuo priteistas pareiškėjai Y. N. iš Rusijos Federacijos 4 000 Eur žalos atlyginimas, įpareigojant Rusijos Federaciją šią sumą sumokėti per tris mėnesius (toliau – ir EŽTT sprendimai).

4. Iš pareiškėjų pateiktų Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros atsakymų į prašymus dėl EŽTT sprendimų vykdymo turinio nustatyta, kad vadovaujantis 2022 m. birželio 11 d. Federalinio įstatymo Nr. 183-FZ „Dėl Rusijos Federacijos kai kurių teisės aktų pakeitimo ir Rusijos Federacijos įstatymų kai kurių nuostatų pripažinimo netekusiomis galios“ 7 straipsnio 1 punktu, EŽTT nutarimai (sprendimai), įsigalioję po 2022 m. kovo 15 d., Rusijos Federacijoje nevykdomi. Taip pat pagal 2022 m. birželio 11 d. Federalinio įstatymo Nr. 183-FZ „Dėl Rusijos Federacijos kai kurių teisės aktų pakeitimo ir Rusijos Federacijos įstatymų kai kurių nuostatų pripažinimo netekusiomis galios“ 8 straipsnį nuo 2023 m. sausio 1 d. neteko galios 1992 m. sausio 17 d. Federalinio įstatymo Nr. 2202-1 „Dėl Rusijos Federacijos prokuratūros“ 39² straipsnio 5 punktas dėl Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros išmokamų kompensacijų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimus.

5. Taigi, Rusijos Federacijoje nevykdomi EŽTT sprendimai (nutarimai), kurie įsigaliojo po 2022 m. kovo 15 d. bei Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra nuo 2023 m. sausio 1 d. nevykdo mokėjimų (nemoka kompensacijų, turtinių žalų) pagal EŽTT sprendimus (nutarimus).

6. Vadovaudamasis 2022 m. kovo 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo rezoliucija, Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja peticijas prieš Rusiją dėl tariamų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų, įvykusių iki 2022 m. rugsėjo 16 d.

7. Nagrinėjamu atveju EŽTT nagrinėjo 2017 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. sausio 8 d. ir 2020 m. kovo 23 d. peticijas, atitinkamai numeriai: 72316/17, 5327/18 bei19157/20, prieš Rusiją dėl Konvencijos pažeidimų, įvykusių iki 2022 m. rugsėjo 16 d.: 1) L. V. neteisėto sulaikymo nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 2017 m. kovo 27 d.); 2) V. G. antikorupcinio mitingo 2017 m. kovo 26 d. ir 3) Y. N. dalyvavimo manifeste už teisingus rinkimus 2019 m. liepos 27 d.

8. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja vykdyti galutinį Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir Teismas) sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra. Rusijos Federacija iki 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo Europos žmogaus teisių konvencijos Aukštąja Susitariančiąja Šalimi. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2022 m. kovo 23 d. rezoliucija nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Rusijos Federacija nustojo būti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Aukštąja Susitariančiąja Šalimi.

9. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galutinis EŽTT sprendimas perduodamas Ministrų Komitetui, kuris prižiūri jo vykdymą. Jei Ministrų Komitetas mano, kad: 1) galutinio sprendimo vykdymo priežiūrai trukdo su sprendimo aiškinimu susijusi problema, jis gali perduoti šį klausimą nagrinėti Teismui, kad šis nuspręstų dėl išaiškinimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 46 straipsnio 3 dalis); 2) Aukštoji Susitariančioji Šalis atsisako vykdyti sprendimą byloje, kurios šalis ji yra, jis, oficialiai įspėjęs Šalį ir priėmęs sprendimą dviejų trečdalių įgaliotų dalyvauti Komitete atstovų balsų dauguma, gali perduoti Teismui nagrinėti klausimą, ar Šalis įvykdė savo įsipareigojimą pagal 1 dalį (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 46 straipsnio 4 dalis). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 46 straipsnio 5 dalį, jei Teismas nustato 1 dalies pažeidimą, jis perduoda bylą Ministrų Komitetui, kad šis apsvarstytų, kokių priemonių turi būti imtasi. Jei Teismas nenustato 1 dalies pažeidimo, jis perduoda bylą Ministrų Komitetui, kuris užbaigia bylos nagrinėjimą.

10. Prašyme nurodyta, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 1429-asis posėdis dokumentu Nr. СМ(2022)70 ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2022 m. kovo 22 d. nutarimu pripažino neteisėtu Rusijos Federacijos atsisakymą vykdyti minėtus EŽTT sprendimus (t. y. 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. balandžio 27 d. sprendimus, priimtus bylose, numeriai: 71779/17, 70089/12 ir 11350/20).

11. Taigi, nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. Rusijos Federacijos nebuvimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Aukštąja Susitariančiąja Šalimi nereiškia, jog ši valstybė neprivalo įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų, atsiradusių iki 2022 m. kovo 16 d. ir neatsakinga už visus iki 2022 m. kovo 16 d. susidariusius įsiskolinimus.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VII dalies LX skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos neaiškinamos ir netaikomos plačiai. Jurisdikcija dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo (-ų) nevykdymo nustatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

13. Pažymėtina, kad Rusijos Federacijos atsisakymas atlyginti padarytas žalas liečia išimtinai tik Rusijos Federaciją ir tos šalies piliečius, pareiškėjus L. V., V. G. ir Y. N., kuriems EŽTT sprendimais priteistas iš Rusijos Federacijos (valstybės) žalos atlyginimas ir todėl Lietuvos Respublika, kaip Konvencijos narė, neturi jurisdikcijos pripažinti (nepripažinti) ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje EŽTT sprendimus, kurių vykdymas kaip buvo paminėta aukščiau, priskirtinas Ministrų Komitetui.

14. Apibendrinęs tai, kas buvo nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų L. V. (L. V.), V. G. (V. G.), Y. N. (Y. N.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą byloje Nr.71779/17, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą byloje Nr.70089/12 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Nr.11350/20.