- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-775-123/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-775-123/2009
Teisėjas Egidijus Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2009 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-889-512/2009 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Limeta“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 3Glp, 57,38 kv. m bendro ploto, statytas 1982–1984 metais, nuosavybės teise valdomas UAB „Limeta“, yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 50/116965, taip pat ir 57,38 kv. m ploto garažą (indeksas 3Glp), į kurį nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (2006-11-29 civilinėje byloje Nr. 2-6542-642/2006). Taip pat pareiškėja pažymėjo, kad negali įregistruoti garažo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nes garažas nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir ji neturi nustatyta tvarka išduoto statinių priėmimo naudoti akto. VĮ Registrų centras reikalauja pateikti statinio projektą, statybos leidimą, statybos darbų žurnalą, sklypo geodezinę nuotrauką, inžinerinių tinklų geodezinę nuotrauką, statybos produktų atitikties dokumentus ir kt., o tokie dokumentai pareiškėjai nebuvo perduoti. Jų nėra ir pareiškėjos archyvuose, nėra ir Klaipėdos apskrities, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvuose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-13 nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad pareiškėja teismo keliu siekia patvirtinti statinio suformavimo teisėtumą, nustatyti, kad statinys yra tinkamas naudoti, vengdama nekilnojamojo turto objekto formavimo klausimą spręsti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka detalizuota Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002, kurio 34 punkte nurodyta, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, o 24 punkte nustatyta, kad patvirtinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, savininkas privalo jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad pareiškėja dar turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas ir gauti dokumentus, patvirtinančius, kad prašomas įregistruoti statinys teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas tinkamu naudotis, todėl konstatavo, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatyta tvarka nesikreipė dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo, todėl teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį panaikinti ir kausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 296 str., kadangi šiame straipsnyje nenumatyta galimybė palikti nenagrinėtus pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nes įstatymai nenustato ypatingos teisenos bylose išankstinio bylos sprendimo ne teismo tvarka. Teismas nutartyje privalėjo konkrečiai nurodyti, kokiais įstatymais yra nustatyta šios kategorijos bylai išankstinio bylos sprendimo ne teismo tvarka ir kaip ja galima pasinaudoti, kokios teisės normos leidžia juridinį faktą nustatyti neteismine tvarka. Apeliantė pažymi, kad teismui pateikė raštus, kurie patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl garažo pripažinimo tinkamu naudoti akto gavimo, tačiau visos institucijos atsakė, kad tokio akto archyvuose nėra. Be to, pagal CPK 22 str. ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymuose, o ne lydimuosiuose aktuose, tokios tvarkos nei Statybos įstatymas, nei Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymai nenustato, todėl pareiškėja nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Taip pat apeliantė nurodo, kad objekte yra įrengtas šilumos punktas, 1985 m. atliktos geodezinės nuotraukos, nuo 1982–984 m. garažas naudojamas pagal paskirtį, tai rodo, kad jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pareiškėja pažymi, kad teismas netinkamai taikė CPK 445 str. bei pažeidė 185 str., kadangi nevertino byloje surinktų įrodymų, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių dokumentų ar jų atkurti. Pareiškėja nurodo, kad ji neprašė teismo suformuoti garažo kaip nekilnojamojo turto objekto, bet prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas po pastatymo jau buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, tačiau neišsaugoti tai įrodantys dokumentai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nekilnojamasis daiktas gali būti suformuojamas tik įstatymų nustatyta tvarka, tik pripažinus statinį tinkamu naudoti, jis Nekilnojamojo turto įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nustatyti, ar statinys yra tinkamas naudoti ir kartu ar gali būti laikomas suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, yra ne teismo, o įstatymo nustatyto viešojo administravimo subjekto, priimančio sprendimą nekilnojamąjį daiktą suformuoti, kompetencija. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad statinys buvo suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, t. y., kad buvo pripažintas tinkamu naudoti ir teisėtai galėjo būti naudojamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 str., 445 str.). Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais siejama subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad plane adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas, pažymėtas indeksu 3G1p, 680 x 10,55 dydžio, susidedantis iš trijų patalpų, statytas 1982 m. 1998-05-05 atlikta pastato inventorizacija. Byloje taip pat yra 1985-04-16 Remonto darbų užbaigimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyti kelių statytų pastatų, taro jų ir garažo – šiluminio centro statybos darbų trūkumai. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 3Glp, 57,38 kv. m bendro ploto, statytas 1982–1984 metais, nuosavybės teise valdomas UAB „Limeta“, yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas. Duomenų, kad pareiškėjas, valdydamas pastatą nuo 1982 m., būtų siekęs įstatymų nustatyta tvarka jį įteisinti, byloje nėra. Statinys registruojamas Nekilnojamojo turto registre tik tada, kai daiktas LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris. Iš bylos duomenų nustatyta, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2007-03-09 sprendimu atsisakė įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre, motyvuodamas tuo, kad statinys nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nes nepateiktas nustatyta tvarka išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad statinys, į kurį daiktines teises pareiškėjas siekia įregistruoti, nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl nepaisant to, kad suteikti unikalūs numeriai, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nors pareiškėja teigia, kad statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti ir teisėtai galėjo būti naudojamas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog pareiškėjas dar turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas ir gauti dokumentus, patvirtinančius, kad prašomas įregistruoti statinys teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas tinkamu naudotis.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.