Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priemonės administravimo taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 3D-252 redakcija), Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės), taip pat su nagrinėjamu ginču susiję ES teisės aktai. Teismas pabrėžė ir tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Lietuvos Respublikos ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teismo vertinimu, bylos rašytiniai įrodymai tvirtina ir tai, kad atsakovas Sprendime pareiškėjai nurodė, jog išnagrinėjus 2007 m. lapkričio 7 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. patikrų vietoje rezultatus nustatyta, kad: bloke Nr. 175442-3285 esančio lauko Nr. D 1 rastas plotas mažesnis 11,11 proc. (deklaruota 5,10 ha, patikros metu rasta 4,59 ha), bloke Nr. 175442-3285 esančio lauko Nr. F 3 rastas plotas mažesnis 10,58 proc. (deklaruota 5,54 ha, patikros metu rasta 5,01 ha); bloke Nr. 176442-3861 esančio lauko Nr. C 3 rastas plotas mažesnis (deklaruota – 7,97 ha, patikros metu rasta – 7,46 ha), bloke Nr. 175442-3285 esančio lauko Nr. G 4 rastas plotas mažesnis (deklaruota – 2,30 ha, patikros metu rasta – 1,98 ha), todėl pareiškėjai 2007 m. taikytina 6 894,52 Lt dydžio sankcija ir skiriama 45 396,22 Lt dydžio parama. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, paliko galioti atsakovo Sprendimą.

Teismas išaiškino, jog pagal Priemonės administravimo taisyklių 30 punktą, sankcijos dėl neteisingo deklaravimo yra skaičiuojamos laukui. Jei patikros metu yra nustatoma, kad deklaruotas plotas, kuriame taikoma priemonės programa (-os), yra mažesnis nei numatyta įsipareigojimuose iki 10 proc. – parama skaičiuojama pagal patikros metu nustatytą plotą (30.1 punktas); jei deklaruotas plotas mažesnis daugiau nei 10 proc. tačiau ne daugiau nei 20 proc. – einamųjų metų išmoka yra mažinama perpus (30.2 punktas) Kolegijos nuomone, šios teisės normos turinio analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas nacionalinėje teisėje nustatė specialią sankcijų apskaičiavimo tvarką, t. y. pagal lauko, o ne pagal bendrą deklaruotą ir nustatytą plotą, ir tokios papildomos sankcijos skaičiuojamos pagal kiekviename deklaruotame lauke rastus ploto neatitikimus. Taigi, atsakovas, vadovaudamasis nacionalinės teisės normomis, pagrįstai apskaičiavo sankcijas pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog NMA prie ŽŪM ir Komisija tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Priemonės administravimo taisyklių 30 punkto atitikimo Europos Sąjungos (aukštesnės galios) teisės aktams, t. y. dėl 3 proc. arba 2 ha paklaidos bendram plotui taikymo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Lietuvos Respublikos ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, aptartų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę tirti tik nacionalinių norminių administracinių teisės aktų atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netiria nacionalinių norminių teisės aktų (ar jo dalies) atitikties ES teisės aktams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje jam nekilo abejonių dėl pareiškėjos nurodytų ES teisės aktų, taikytinų ginčo atveju, aiškinimo ir galiojimo. Be to, teismas pareiškėjos V. D. skunde nurodytus argumentus dėl Priemonės administravimo taisyklių 30 punkto atitikimo ES teisės aktams, t. y. dėl 3 proc. arba 2 ha paklaidos bendram plotui taikymo, laikė paremtais prielaidomis ir samprotavimais, todėl pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. BR6-(1051)-19570, kuriuo pareiškėjai sumažinta einamųjų metų (už 2007 m.) išmoka per pusę pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga" „Ekologinio ūkininkavimo" programą. Išmoka sumažinta atsižvelgiant į tai, jog patikrų metu buvo nustatyti pareiškėjos deklaruotų laukų neatitikimai (dėl neteisingo deklaravimo). Dalis laukų faktiškai buvo didesni, negu deklaruota, dalis – faktiškai mažesni, negu deklaruota. Patikros metu nustatyta, kad bloke Nr. 175442-3285 esančio lauko Nr. D 1 rastas plotas mažesnis 11,11 proc. (deklaruota 5,10 ha, patikros metu rasta 4,59 ha), bloke Nr. 175442-3285 esančio lauko Nr. F 3 rastas plotas mažesnis 10,58 proc. (deklaruota 5,54 ha, patikros metu rasta 5,01 ha), bloke Nr. 176442-3861 esančio lauko Nr. C 3 rastas plotas mažesnis 6,83 proc. (deklaruota – 7,97 ha, patikros metu rasta – 7,46 ha), bloke Nr. 175442-3285 esančio lauko Nr. G 4 rastas plotas mažesnis 6,06 proc. (deklaruota – 2,30 ha, patikros metu rasta – 1,98 ha).

Priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas rėmėsi Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (NMA sprendimo priėmimo metu galiojusi Žemės ūkio ministro 2008 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-371 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 30, 30.1 ir 30.2 punktais, kurie atitinkamai numatė, kad sankcijos dėl neteisingo deklaravimo dydis skaičiuojamas pagal lauko plotą. Jei patikros metu, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes ir dalyvavimą Retų veislių gyvulių ir paukščių programoje, nustatoma, kad deklaruotas lauko plotas arba patikros metu nustatytas lauko plotas yra iki 10 proc. mažesnis nei įsipareigotas – parama skaičiuojama pagal deklaruotą arba patikros metu nustatytą lauko plotą, o jei deklaruotas lauko plotas arba patikros metu nustatytas lauko plotas yra 10–20 proc. mažesnis už įsipareigotą – einamųjų metų išmoka laukui mažinama perpus.

Visų pirma pažymėtina, kad pagal kaimo plėtros programas paramos gavėjams mokamos kompensacinės išmokos. Taip leidžia teigti Taisyklių 2 punkte pateiktas sąvokos „sankcija" apibrėžimas, pagal kurį sankcija – tai paramos gavėjui taikomos kompensacinės išmokos sumažinimas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir/arba nustatytų reikalavimų nesilaikymo, bei kitos Taisyklių nuostatos (12 punktas). Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 10 dalis kompensacines išmokas apibrėžia kaip teisės aktų nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamą finansinę paramą dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti. Remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje pateiktu žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių sąrašu, kuriame tiesioginės išmokos ir kompensacinės išmokos nurodytos kaip dvi savarankiškos įgyvendinimo priemonės, darytina išvada, kad kaimo plėtros programos įgyvendinamos ne tiesioginių išmokų, o kompensacinių išmokų pagalba (Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginė išmoka apibrėžiama kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama).

Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų skyriaus paramos administravimo ir kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo 2004-2006 m. taisyklėse numatyta, kad jos parengtos įgyvendinant 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai nuostatas. Šiuo reglamentu nustatomi Bendrijos paramos subalansuotai kaimo plėtrai pagrindai. Minėto reglamento 22 straipsnis numato, kad agrarinė aplinkosauga – tai parama žemės ūkio gamybos metodams, skirtiems aplinkai ir kaimo vietovėms išsaugoti. Vadovaujantis to paties reglamento 24 straipsnio 2 dalimi, jeigu parama apskaičiuojama pagal valdos plotą, šios sumos grindžiamos tuo valdos plotu, kuriam taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai.

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 817/2004 nustatė išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles. Reglamento (EB) Nr. 817/2004 66 straipsnio 4 dalis nustatė, kad gyvūnai ir sklypai nurodomi pagal Reglamento (EEB) Nr. 1782/2003 18 ir 20 straipsnius, 61 straipsnis nustatė, kad tam tikrais atvejais valstybės narės naudojasi Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 įdiegta integruota administravimo ir kontrolės sistema, 69 straipsnis – kad tikrinimai vietoje atliekami pagal Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 III antraštinę dalį. Pabrėžtina, kad minėto reglamento 70 straipsnis nustatė, jog mokėjimų sričiai taikomi Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 30, 31 straipsniai bei 32 straipsnio 1 dalis.

Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 30 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta, kad parama teikiama pasėlių grupėms, į kurias patenka inter alia pasėlių plotai, kuriems taikoma nevienodo dydžio pagalba. Minėto reglamento 31 straipsnis apibrėžia paramos skaičiavimo pagrindus: nustačius, kad pasėlių grupės plotas yra didesnis už pagalbos paraiškoje deklaruotą plotą, pagalba skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotąjį plotą; nepažeidžiant 32-35 straipsniuose nustatyto pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo, jeigu administracinių arba patikrinimų vietoje metu nustatoma, kad pagalbos už plotą paraiškoje deklaruotas plotas yra didesnis už atitinkamai pasėlių grupei nustatytą plotą, pagalba skaičiuojama, atsižvelgiant į plotą, nustatytą šiai pasėlių grupei; labiausiai tinkamas plotas, skiriant išmokas už plotą žemės ūkio augalų augintojams, nustatomas pagal nustatytą atidėtos žemės plotą ir proporcingai kiekvienai atitinkamai augalinei kultūrai. Tačiau išmokos pasėlių augintojams už nustatytą atidėtos žemės plotą sumažinamos iki tokio dydžio, kuris atitinka 92 tonoms javų užauginti reikalingą plotą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio 7 dalį. Jeigu ūkininkas negalėjo įvykdyti savo prievolių dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių, nurodytų 48 straipsnyje, jis nepraranda teisės gauti pagalbą už plotą, kuris force majeure arba išimtinių aplinkybių metu atitiko pagalbos skyrimo reikalavimus. Reglamento 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu deklaruotas augaliniu kultūrų grupės plotas yra didesnis už plotą, nustatytą pagal 31 straipsnio 2 dalį, t. y. pasėlių grupės plotas yra didesnis už pagalbos paraiškoje deklaruota plotą, pagalba, atsižvelgiant į nustatytą plotą, sumažinama dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 proc. arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 proc. nustatyto ploto. Jeigu šis skirtumas sudaro daugiau kaip 20 proc. nustatyto ploto, pagalba atitinkamos pasėlių grupės plotui neskiriama.

Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 buvo panaikintas priėmus 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004, kurio nuostatos, susijusios su skiriamos paramos apskaičiavimo pagrindais, išmokų sumažinimu ar jų neskyrimu, deklaravus per didelį plotą, išliko iš esmės analogiškos Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 nuostatoms.

Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 bei Reglamentas (EB) Nr. 796/2001 atitinkamai nustatė išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles bei išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles. Taigi Reglamentai Nr. 2419/2001 ir Nr. 796/2001 priimti atitinkamai Reglamentų Nr. 3508/92 bei Nr. 1782/2003 pagrindu. Pastarųjų reglamentų teisinė analizė leidžia teigti, jog jų reguliavimo sritis yra susijusi su tiesioginėmis išmokomis. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 1 nustato, kad šis reglamentas nustato, be kita ko, bendrąsias taisykles, reglamentuojančias tiesiogines išmokas pagal pajamų rėmimo schemas, numatytas bendroje žemės ūkio politikoje, kurias finansuoja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų (EŽŪOGF) Garantijų skyrius, išskyrus numatytas Reglamente (EB) Nr. 1257/1999. Šis faktas bei aplinkybė, jog Reglamentas (EB) Nr. 817/2004 leido taikyti Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 30, 31 straipsnius bei 32 straipsnio 1 dalį, sudaro pagrindą manyti, kad parama pagal kaimo plėtros programas teikiama, t. y. kompensacinės išmokos mokamos atsižvelgiant į tą patį pagrindą, pagal kurį yra mokamos tiesioginės išmokos pagal Reglamentus Nr. 3508/92 bei Nr. 1782/2003. Tai reiškia, kad tiesiogines išmokas apskaičiuojant pagal pasėlių plotą, o ne pagal atskirus sklypus, tokia pati metodika taikoma ir tais atvejais, kai apskaičiuojama parama kompensacinėms išmokoms pagal kaimo plėtros programas gauti. Tokias išvadas taip pat patvirtina Žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklės, kurių 1 dalis nustato, kad šios taisyklės įgyvendina būtent Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Todėl nustatant paramos apskaičiavimo pagrindo, t. y. ploto, turinį, galima remtis minėtose taisyklėse pateiktu šios sąvokos išaiškinimu.

Pagal šių taisyklių 4 punktą, deklaruotas plotas – tai paramos paraiškoje nurodytų žemės ūkio naudmenų ar pasėlių laukų, už kuriuos žemės ūkio veiklos subjektas prašo išmokų, plotų suma.

Atsižvelgiant į tai, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga ir neprotinga apskaičiuojant paramos dydį, taikyti ploto kriterijų, o taikant sankcijas – sklypo (lauko) kriterijų, bei vadovaujantis jau minėto Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 32 straipsnio 1 dalimi bei Reglamento (EB) Nr. 796/2004 atitinkamomis nuostatomis, darytina išvada, kad paramos gavėjo atžvilgiu taikant kompensacinių išmokų sumažinimo arba nemokėjimo sankcijas, turi būti taikomi analogiški kriterijai, t. y. apskaičiuojant sankcijos dydį, turi būti vadovaujamasi viso žemės ūkio naudmenų ar pasėlių laukų, už kuriuos teikiama parama, plotų suma. Šis pagrindas taikytinas apskaičiuojant deklaruoto ploto neatitikimą faktiškai rastam plotui. Minėti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog tiek kompensacinės išmokos, tiek tiesioginės išmokos yra skaičiuojamos ne pagal kiekvieno lauko plotą, bet pagal bendrą deklaruotą plotą – tik tuo atveju, jei bendras visų, o ne atskirų deklaruotų laukų plotas yra didesnis už faktiškąjį, išmoka skaičiuojama pagal faktinį plotą, o jeigu viršija daugiau negu 3 proc., atsiranda teisinis pagrindas taikyti sankcijas. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys rodo, jog naudojant tokį sankcijų skaičiavimo metodą, teisinių prielaidų pareiškėjos atžvilgiu taikyti sankciją – išmokos sumažinimą per pusę – nebuvo (deklaruotas laukų plotas – 34,53 ha – viršijo nustatytąjį apie 2,4 proc.).

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad Taisyklių nuostatos dėl sankcijų nepažeidžia ES teisės ir yra galimos. NMA prie ŽŪM, paskyrusi pareiškėjai sankciją – sumažinusi kompensacinės išmokos dydį per pusę – rėmėsi Taisyklių 30.2 punktu, pagal kurį, jeigu deklaruotas lauko plotas arba patikros metu nustatytas lauko plotas yra 10-20 proc. mažesnis už įsipareigotą, einamųjų metų išmoka laukui mažinama perpus. Ginčą nagrinėjusios institucijos aiškino, jog prieš tai minėta nacionalinės teisės sankcija yra papildoma sankcija, taikoma nepriklausomai nuo Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 32 straipsnio 1 dalyje (Reglamento (EB) Nr. 796/2004 51 straipsnio 1 dalyje) nustatytų sankcijų. Tokia išvada buvo padaryta remiantis Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalimi bei Reglamento (EB) Nr. 796/2004 71 straipsnio 2 dalimi. Šios nuostatos įtvirtino, jog pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 6 straipsnį šiame reglamente numatyti pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo atvejai nepažeidžia nacionalinių sankcijų pagal bet kokias kitas Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatas. Pažymėtina, šios nuostatos vertimas iš anglų kalbos nėra visiškai tikslus – jame nėra išverstas žodis „additional" („papildomų"), taip pat yra kitų netikslumų.

Sprendžiant, ar NMA prie ŽŪM turėjo teisę taikyti ne Reglamentuose nustatytas sankcijas, o Taisyklių 30 punkte nustatytas sankcijas, ar pastarosios sankcijos laikytinos papildomomis sankcijomis, visų pirma turėtų būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog Reglamento (EB) Nr. 817/2004 70 straipsnis mokėjimų srityje leido tiesiogiai taikyti tik Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 30, 31 straipsnius bei 32 straipsnio 1 dalį (atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 796/2004 50 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 51 straipsnio 1 dalį), bet ne minėtų reglamentų atitinkamai 47 straipsnio 2 dalį ir 71 straipsnio 2 dalį. Todėl pastarosios nuostatos ginčo santykiams neturėtų būti apskritai taikomos. Tačiau net jei Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 71 straipsnio 2 dalį ir būtų galima taikyti, nacionalinės teisės sankcijos, numatytos Taisyklių 30 punkte, negalėtų būti taikomos, nes pažeidžia EB teisės normas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 71 straipsnio 2 dalį leidžiama taikyti papildomas sankcijas, bet ne keisti jų taikymo sąlygas, nustatytas EB teisėje. Reglamentuose nustatyti išmokų mažinimo ar nemokėjimo atvejai susideda iš dviejų dalių – sankcijos (išmoka nemokama arba mažinama perpus) ir jos taikymo sąlygų: (a) pasėliu grupės plotas yra didesnis už pagalbos paraiškoje deklaruota plotą; (b) jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 20 proc. nustatyto ploto arba jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 proc. arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 proc. nustatyto ploto. Vadinasi, reglamentuose nustatytas leidimas nacionalinėmis teisės normomis nustatyti ir kitas sankcijas, taikomas tik pačiai sankcijai kaip poveikio priemonei arba savarankiškiems išmokų mažinimo arba neskyrimo atvejams, tačiau reglamentais neleidžiama pakeisti jau nustatytų imperatyvių sankcijos taikymo sąlygų, t. y. nustatyti kitus nuokrypio procentus ar kitas sankcijų taikymo sąlygas. Todėl Taisyklių 30 punkte nustatytos neigiamos pasekmės pažeidžia Reglamentuose nustatytas sąlygas ir negali būti taikomos.

Be to, Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 71 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata nukreipia į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 6 straipsnį, pagal kurį šiame reglamente numatyti pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo atvejai neturi įtakos bet kokioms papildomoms sankcijoms pagal bet kokias kitas Bendrijos arba nacionalinės teisės aktų nuostatas. Šio reglamento 6 straipsnis yra susijęs su baudžiamąja atsakomybe asmeniui, pažeidusiam EB teisės aktus, ir baudžiamosios bylos įtaka administracinės nuobaudos skyrimui. Todėl darytina išvada, kad Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 71 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata įtvirtinama galimybė valstybėms narėms nustatyti tokias sankcijas, kurios būtų taikomos pagal baudžiamąją atsakomybę, o kompensacinės išmokos sumažinimas ar neskyrimas šiuo atveju neturėtų įtakos baudžiamajai atsakomybei.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482, 30 punkto nuostatos prieštarauja tiesiogiai taikomų imperatyvių Reglamentų nuostatoms, susijusioms su sankcijų skyrimo pareiškėjai sąlygomis. Ginčijamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas, priimtas vadovaujantis minėtų Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių 30 punktu, negali būti laikomas teisėtu.

Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, taikytinas šiam ginčui, ir tai yra pagrindas panaikinti sprendimą (ABTĮ 143 straipsnis). Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos V. D. skundą tenkinti – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-(1051)-19570 „Dėl paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2007 m.“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2008/04-4R-232.

Sprendimas neskundžiamas.