- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- 2A-1248-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13292-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Almantas Padvelskis, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- AB „DFDS Seaways“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-1248-479/2014
2014 m. liepos 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. ir atsakovės AB „DFDS Seaways“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovei AB „DFDS Seaways“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovės AB „DFDS Seaways“ priešieškinį ieškovei D. P. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. P. 2013-11-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės AB „DFDS Seaways“ 2008-07-31 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Ši darbo sutartis buvo vėliau pakeista į neterminuotą darbo sutartį. 2013-10-16 atsakovės įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė, atleisdama ieškovę, nepagrįstai vadovavosi ieškovės buvusio draugo R. J. paaiškinimais bei pripažino, jog ieškovė pasisavino atsakovei priklausančius daiktus. Atsakovė privalėjo įvertinti, jog ieškovės bei R. J. asmeninių santykių aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant dėl darbo sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovė privalėjo įvertinti ir tai, kad atsakovė neturi rašytinių įrodymų dėl atsakovei priklausančių daiktų trūkumo. Kadangi ieškovei iki atleidimo iš darbo nebuvo taikytos drausminės nuobaudos, atsakovė nepagrįstai sprendė dėl ieškovės padarytų pažeidimų bei būtinumo ieškovę atleisti iš darbo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė neobjektyviai vykdė tyrimą dėl ieškovės padarytų pažeidimų ir šio tyrimo išvadomis negalima vadovautis. Ieškinyje ieškovė patvirtino, jog ieškovė atleista iš darbo nenustačius sąlygų civilinei bei drausminei atsakomybei taikyti. Dėl to ieškovė prašė teismo atsakovės 2013-10-16 įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu, nutraukti darbo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išeitinę išmoką bei 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „DFDS Seaways“ 2014-01-29 pareiškė priešieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nurodė, kad ji atliko tyrimą dėl ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų ir nustatė, jog ieškovė 11 kartų neteisėtai išdavė keltu vykusiam R. J. ratinės technikos vairuotojams skirtus maitinimo talonus. Kadangi R. J. neturėjo teisės gauti maitinimo talonus, patvirtinančius teisę į mažesnę maitinimo kainą, atsakovei padaryta 972 Lt žala. Be to, ieškovė R. J. neteisėtai suteikdavo teisę vykti A kategorijos kajutėse, nors R. J. įsigydavo bilietus vykti keltu sėdimų vietų salone. Dėl to be pagrindo R. J. 7 kelionių metų buvo suteikti kelionės pagerinimai, kurių bendra vertė sudaro 2 415 Lt. Atsakovė priešieškinyje nurodė ir tai, kad ieškovės buvęs draugas R. J. pranešė atsakovei apie atsakovei priklausančių daiktų neteisėtą pasisavinimą. R. J. atsakovei pateikė duomenis, jog atsakovei priklausančios higienos priemonės, maisto produktai, valymo priemonės buvo neteisėtai ieškovės užvaldytos bei perduotos R. J. Atsakovė nurodė, kad dėl šio turto užvaldymo atsakovei padaryta 788,55 Lt žala. Atsakovė priešieškiniu patvirtino, kad ieškovė pažeidė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, padarė atsakovei turtinę žalę ir atsakovė prašė teismo iš ieškovės priteisti 4 175,55 Lt žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2014-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas, atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, atsakovei priteista 972 Lt žalai atlyginti. Teismas konstatavo sprendime tai, jog atsakovė tinkamai ieškovės veiksmus pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ir teisėtai ieškovę atleido iš darbo. Teismas pripažino, kad atsakovė įrodė patyrusi 972 Lt dydžio turtinę žalą dėl ieškovės neteisėtai išduotų maisto talonų ir šią priešieškinio dalį patenkino. Teismas konstatavo, jog likusi priešieškinio dalis yra neįrodyta ir atmestina.
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo 2014-04-23 sprendimą pakeisti, patenkinti ieškinį ir sprendimo dalį dėl atmestų priešieškinio reikalavimų palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ieškovės leidimą R. J. būti atsakovės personalui skirtose kelto patalpose. Teismas neįvertino ieškovės pažeidimų sunkumo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei anksčiau nebuvo taikytos drausminės nuobaudos, ieškovė gailėjosi dėl padarytų pažeidimų. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl maitinimo talonų perdavimo, neteisėtai pasirėmė liudytojo R. J. parodymais.
Atsakovė AB „DFDS Seaways“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2014-04-23 sprendimą ir atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 2 415 Lt žalos atlyginimo. Atsakovė skunde patvirtino, kad teismas nepagrįstai atmetė įrodymus, patvirtinančius kelionės pagerinimų suteikimą R. J. Atsakovė skunde nurodė, kad teismas neteisėtai atmetė atsakovės priešieškinį dėl 788,55 Lt žalos atlyginimo už atsakovei priklausančius daiktus, nes šią priešieškinio dalį patvirtino ne tik liudytojų parodymai, bet ir daiktiniai įrodymai. Be to, atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nurodytu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu ir paskirstymu šalims, nes teismas neteisingai nustatė priešieškiniu patenkintų reikalavimų dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus šalys patvirtino šalių skunduose nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl žalos padarymo atsakovei perduodant liudytojui R. J. ratinės technikos vairuotojams skirtus maitinimo talonus. Ši apeliacinio skundo nuostata nepagrįsta. Liudytojo R. J. parodymais nustatyta, kad ieškovė R. J. parduodavo maitinimo talonus, kurių vertė 108 Lt. Maitinimo talonų kainą patvirtina atsakovės pateikta maitinimo kainų suvestinė (b.l. 164, t. 2). Šioje suvestinėje yra nurodyta, kad pusryčių, pietų ir vakarienės bendra švediško stalo kaina sudaro 108 Lt. Šioje suvestinėje taip pat patvirtinta, kad vairuotojų maitinimas yra nemokamas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ratinės technikos vežimui keltų linijose yra taikomos nuolaidos ratinių transporto priemonių vairuotojams. Tai patvirtina ir atsakovės pateiktas ratinės technikos vežimo sutarčių išrašas (b. l. 176, t. 2). Ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji perdavė liudytojui R. J. 2 nepanaudotus ratinių transporto priemonių vairuotojams skirtus maitinimo talonus. Ieškovė 2013-10-02 atsakovei taip pat patvirtino, kad ji R. J. perduodavo ratinės technikos vairuotojams skirtus maitinimo talonus tomis dienomis, kai ieškovė ir R. J. vykdavo keltu. Taigi atsakovė pagrįstai nustatė 11 ratinių transporto priemonių vairuotojams skirtų maitinimo talonų neteisėto perdavimų atvejų. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė šiurkščiai pažeidė darbines pareigas neteisėtai perduodant maitinimo talonus R. J. (LR CPK 178 str.).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ieškovės leidimą liudytojui R. J. būti atsakovės personalui skirtose keltų patalpose. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė buvo supažindinta su pareigine instrukcija Nr. 3-PI-08-33(b. l. 36 - 39, t. 1). Šioje instrukcijoje (2.1.18 p.) nurodyta, kad darbuotojas privalo nedelsiant pranešti budinčiam kapitono padėjėjui apie pašalinius asmenis kelto tarnybinėse patalpose. Ieškovė buvo nuolat supažindinama su laivo apsaugos planais (b. l. 70 - 78, t. 1). Atsakovė patvirtino ir tai, kad leisdama pašaliniam asmeniui būti įgulai skirtose patalpose, ieškovė pažeidė Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimus. Akivaizdu yra tai, kad keliaujant keltu yra gabenamas vertingas krovinys, vyksta žmonės, todėl saugumo reikalavimų vykdymas yra būtinas. Dėl to galima sutikti su teismo išvada, kad šiurkštų darbo drausmės pažeidimą įrodo ieškovės veiksmai suteikiant teisę pašaliniam asmeniui būti laivo personalui skirtose patalpose.
Ieškovė skunde nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog atsakovė netinkamai vykdo pašalinių asmenų, turto apsaugos kontrolę. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad atsakovės darbuotojai yra supažindinami su reikalavimais, užtikrinančiais turto bei keleivių saugumą, darbuotojai privalo šių įsipareigojimų laikytis. Atsakovė taip pat nedelsiant pradėjo aplinkybių tyrimą, sužinojusi duomenis apie ieškovės neteisėtus veiksmus vykdant su ja sudarytą darbo sutartį. Dėl to negalima sutikti su ieškovės nuostata, jog atsakovė yra kalta dėl ieškovės padarytų pažeidimų.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog ieškovė nebuvo anksčiau bausta, gailėjosi dėl padarytų pažeidimų ir atsakovei nebuvo pagrindo skirti griežčiausią drausminę nuobaudą. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesaugojo jai patikėto turto, pažeidė laive nustatytus saugumo reikalavimus, ieškovės padaryti pažeidimai buvo padaryti keletą kartų. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė privalėjo darbuotojo elgesį įvertinti tinkamai, ieškovė neteisėtai naudojosi atsakovės jais suteiktais įgaliojimais, atsakovei buvo padaryta turtinė žala, todėl atsakovė turėjo teisę taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą, tai yra atleidimą iš darbo.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo dėl ieškovės kaltų veiksmų perduodant maitinimo talonus, nes maitinimo talonų paskirstymą ieškovė privalėjo vykdyti pagal pareigines funkcijas. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turėjo teisę perduoti maitinimo talonus. Turto perdavimas darbuotojui yra teisėtas atsakovės veiksmas, tačiau ieškovė privalėjo darbines funkcijas vykdyti tinkamai ir tausoti atsakovės turtą (LR DK 245 str.). Būtent dėl to su ieškove buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Taigi ieškovei netinkamai vykdant darbines funkcijas ir neteisėtai perdavus maitinimo talonus liudytojui R. J., šie ieškovės veiksmai patvirtino šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės kaltus veiksmus nustatė vadovaudamasis liudytojo R. J. parodymais. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. LR CPK 185 str. 2 d. patvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Akivaizdu yra ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl neteisėto talonų išdavimo, vadovavosi ne tik liudytojo R. J. parodymais. Tokią išvadą galima padaryti, nes dėl žalos padarymo atsakovei teismas sprendė įvertindamas ir liudytojo R. J. parodymus, ir byloje pateiktus daiktinius įrodymus, tai yra nepanaudotus maitinimo talonus. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, liudytojo R. J. parodymus iš dalies vertino kritiškai ir dalį priešieškinio atmetė. Todėl negalima sutikti su ieškovės skundo nuostata, jog teismas buvo šališkas ir liudytojo R. J. parodymams suteikė didesnę įrodomąją galią.
Skunde ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovė netinkamai vykdė drausmės pažeidimo aplinkybių tyrimą ir šio tyrimo išvadomis vadovautis negalima. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. LR DK nėra griežtai reglamentuota drausmės pažeidimo tyrimo procedūra. LR DK 240 str. numato darbdavio pareigą suteikti darbuotojui galimybę pasiaiškinti dėl drausmės pažeidimo padarymo aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pasiaiškinti ir tai užfiksuota garso įraše. Garso įrašas patvirtina, kad ieškovei nebuvo daromas poveikis pateikti neteisingus parodymus. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės darbuotojų asmeninio požiūrio į ieškovės padarytus drausmės pažeidimus nepatvirtina, kad atsakovė buvo suinteresuota atleisti ieškovę iš darbo. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė nėra specialius tyrimus atliekanti institucija. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė siekė tinkamai nustatyti drausmės pažeidimų padarymo aplinkybes ir atsakovės pateikta medžiaga teisėtai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino ieškovės padarytus drausmės pažeidimus ir pagrįstai atmetė ieškinį (LR CPK 178 str.).
Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl 2 415 Lt žalos atlyginimo. Atsakovė patvirtino, kad ši žala buvo padaryta nepagrįstai suteikiant liudytojui R. J. pasinaudoti A klasės kajute. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Akivaizdu yra tai, kad atsakovės nurodyta 2 415 Lt žala buvo įrodinėjama liudytojų R. J., D. D. parodymais bei ieškovės prisipažinimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė ieškovę atleido už ieškovės padarytus drausmės pažeidimus ir vienas iš šių pažeidimų yra neteisėtas suteikimas liudytojui R. J. teisės įeiti į laivo įgulai bei personalui skirtas patalpas. Liudytojas R. J. pripažino, kad ieškovė neteisėtai jam leisdavo įeiti bei būti ieškovei skirtoje kajutėje. Ieškovė bei liudytojas R. J. pripažino, kad tuo laikotarpiu jų tarpusavio santykiai buvo geri ir paremti tarpusavio pasitikėjimu. Taigi pagal atsakovės pateiktas tyrimo išvadas liudytojas R. J. ieškovės pažeidimų padarymo metu galėjo vykti keltu sėdimoje vietoje ir ieškovės suteiktoje R. J. keleivių kajutėje bei ieškovei, tai yra kelto darbuotojai, suteiktoje kajutėje. LR DK 257 str. nustato, kad darbdaviui gali būti atlyginama reali žala. Bylos aplinkybės patvirtina, kad drausmės pažeidimų tyrimo metu nustatyta liudytojo R. J. galimybė neteisėtai pasinaudoti kajute, bet ne reali atsakovei padaryta materialinė žala. Kadangi nenustatyta, jog dėl liudytojui R. J. suteiktų pagerinimų atsakovei padaryta reali turtinė žala, atsakovės priešieškinis dėl 2 415 Lt priteisimo iš ieškovės atmestas pagrįstai (LR CPK 178 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl 788,55 Lt žalos atlyginimo priteisimo neteisėtai užvaldžius atsakovei priklausančius daiktus. Su šia apeliacinio skundo nuostata galima sutikti. Liudytojas R. J. bylos nagrinėjimo metu teismui patvirtino, kad ieškovė liudytojui perdavė atsakovei priklausančius daiktus: patalynės komplektus, vonios rankšluosčius, maisto produktus, valymo priemones. Būtina įvertinti tai, kad šiuos daiktus atsakovei pateikė R. J., tai yra asmuo, kuris neturėjo teisės šiuos daiktus įgyti (b. l. 60-69, t. 1). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atleidimo iš darbo, vadovavosi liudytojo R. J. parodymais. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog teismui sprendžiant dėl atsakovei padarytos žalos atlyginimo, šio liudytojo parodymais vadovautis negalima. Atsižvelgtina ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė šio liudytojo parodymus dėl žalos atlyginimo vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiais principais vadovautis teismui nebuvo pagrindo, teismas šių parodymų nepalygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir tuo pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 185 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad aplinkybes dėl neteisėto atsakovės daiktų užvaldymo patvirtina ir kiti įrodymai, tai yra R. J. pateiktų daiktų aprašas, R. J. bendrakeleivio D. D. parodymai. Dėl to galima padaryti išvadą, kad liudytojo R. J. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti daiktiniais įrodymais, liudytojo D. D. parodymais ir jie patvirtina atsakovei padarytą žalą dėl atsakovės daiktų neteisėto užvaldymo (LR DK 245 str.).
Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė, vykdydama jai pavestas darbines pareigas, iš UAB „Manjana“ priėmė valymo priemones bei buitinius reikmenis (b. l. 57, t. 1) ir šie daiktai buvo pateikti liudytojo R. J. (b. l. 64-66, t. 1). Visa tai patvirtina, kad dėl ieškovės kaltės atsakovei priklausantis turtas buvo perduotas teisės į šį turtą neturinčiam asmeniui, tai yra R. J., ir tuo atsakovei buvo padaryta turtinė žala. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės reikalavimas dėl 788,55 Lt turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str.). Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 4 840 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti. Teismas įvertina, kad už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose išlaidų suma sudaro 1 350 Lt. Byloje pareiškus ieškinį ir priešieškinį, šios išlaidos dalintinos lygiomis dalimis ir ieškovei priteisiama 58 procentai atstovavimo išlaidų atmetus šia dalimi atsakovės priešieškinį ir tai sudaro 392 Lt. Taigi šia dalimi tenkinamas ieškovės prašymas dėl išlaidų atlyginimo (LR CPK 98 str.).
Atsakovė pareikšdama priešieškinį sumokėjo 125 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus 42 procentus priešieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 52,50 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė, atsiliepdama į ieškinį, patyrė 363 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 305,23 Lt išlaidų už dokumentų vertimą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir priteisiamos atsakovei iš ieškovės (LR CPK 93 str.). Atsakovė byloje sumokėjo 6 000 Lt atstovavimo išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Proporcingai patenkintų atsakovės priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 050 Lt ((2 000 Lt (priešieškinis) + 500 Lt (dalyvavimas teismo posėdžiuose)) x 42 proc.) atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 500 Lt (2 000 Lt + 1 000 Lt + 500 Lt) atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškinio nagrinėjimu teisme (atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimas, kitų atsakovės pateiktų prašymų ir rašytinių paaiškinimų parengimas, atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose). Dėl to bendra atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos, būtinosios atsakovės išlaidos) sudaro 5 270,73 Lt. Atsižvelgiant į LR CPK 96 str. 2 d. nuostatas ir ieškinį atmetus, nepriteisiamas žyminis mokestis iš šalių valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).
Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus 25 procentus apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteisiama 18 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai atsakovės patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (25 procentai) atsakovei iš ieškovės priteisiama 750 Lt už apeliacinio skundo parengimą bei 1 800 Lt už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Taigi atsakovei iš ieškovės priteistina 2 568 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Bendra atsakovei priteisiamų išlaidų suma sudaro 7 838,73 Lt.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (LR CPK 326 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
pakeisti 2014-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinis, ir iš ieškovės D. P. atsakovei AB „DFDS Seaways“ priteistą žalos atlyginimą nuo 972 Lt padidinti iki 1 760,55 Lt.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ieškovei D. P. iš atsakovės AB „DFDS Seaways“ priteisti 392 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir atsakovei AB „DFDS Seaways“ iš ieškovės D. P. priteisti 7 838,73 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo.
Kitą 2014-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.