Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Mildai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo Š. M. įstatyminei atstovei D. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Virginijai Misiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. spalio 15 d. surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R324774, kuriame nurodyta, kad 2009 – 09 – 12 apie 17 val., adresu Architektų g. 68, Vilniuje K. L. nepilnametis sūnus G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), bežaidžiant kvadratą kitam nepilnamečiui vaikui trenkė per galvą, nuvertė ant asfalto, nubrozdino kojų kelius, sulaužė akinių rėmelius, tuo K. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad D. M. ir V. M. 2009-09-14 kreipėsi į Vilniaus miesto 7 PK Lazdynų PN su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2009-09-12 17 val. kieme jų sūnūs Š. M., gimęs 1998-08-30, ir L. M., gimęs 2000-07-30, žaidė kvadratą su iš matymo pažįstamais berniukais, bežaidžiant du berniukai pradėjo pravardžiuoti, keiktis ir mušti pareiškėjų sūnų Šarūną, trenkė jam per galvą, nuvertė ant asfalto (nubrozdino kelius, kurie pradėjo kraujuoti), trenkdami per veidą sulaužė akinių rėmelius, išmušė akinių stiklą. Minėtame pareiškime nurodyta, kad tuomet brolis Laurynas ėmė ginti Šarūną, tačiau ir jam tie berniukai kumščiu trenkė per veidą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai prašo taikyti įstatymo numatytas priemones ir įpareigoti atlyginti patirtą žalą išlaidas už sulaužytus akinius – 508 Lt. 2009-10-05 šis pareiškimas buvo patikslintas, nurodant, kad vienas iš pareiškime nurodytų, Š. M. mušusių berniukų, buvo G. L., gimęs 1997-03-23, gyvenantis Vilniuje, Architektų g. 64-64.

2009-10-05 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7 policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistės L. Lunytės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2009-10-05 policijos nuovadoje buvo bendrauta su K. L., kuris buvo pakviestas profilaktiniam pokalbiui, kartu dalyvavo ir jo nepilnametis sūnus G. L.. Profilaktinio pokalbio metu K. L. kategoriškai atsisakė tiek raštu, tiek žodžiu paaiškinti 2009-09-12 tarp nepilnamečių vaikų kilusio konflikto, kurio metu nepilnametis Š. M. patyrė fizinį skausmą, aplinkybes. 2009-10-06 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7 policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė L. Lunytė priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio, 2009-10-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R324774.

K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie šį įvykį sužinojo gerokai vėliau, nei jis įvyko, tai yra tik tuomet, kai buvo iškviestas profilaktiniam pokalbiui š.m. spalio 5 d. K. L. nuomone, policija turėjo jį informuoti iš karto po įvykio. K. L. teisme nurodė, kad jis kalbėjo su sūnumi apie įvykį, sūnus jam patvirtino, kad berniuko Š. M. nemušė, jo akinių nelaužė ir teigė, kad Š. M. mušėsi su kitu berniuku. K. L. teigimu, jam nesuprantama, kaip nukentėjusio berniuko motina nusprendė, kad viską darė būtent jo sūnus, juk jos įvykio vietoje nebuvo ir ji nieko nematė. K. L. nuomone, nukentėjusio berniuko Š. M. tėvai taip elgiasi dėl to, kad žino, kad, jei bus priimtas jo atžvilgiu sprendimas, jie galės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. K. L. teisme nurodė, kad nagrinėjamo konflikto dieną jo jaunesnis 4 metukų sūnus papasakojo, kad brolis Giedrius žaidė kvadratą, kai kitas žaidęs berniukas iškrito, prasidėjo konfliktas, nes K. L. mažasis sūnus negražiai elgėsi, o Šarūnas jį sudrausmino, išvadino necenzūriniais žodžiais. K. L. teigimu, jam paklausus, kaip vaikai susimušė, jo mažasis sūnus atsakė, kad brolis Giedrius tam berniukui mostelėjo per petį, tai gal ir galvą užkabino. K. L. papasakojo, kad tą pačią dieną jam paklausus G. L., kas kieme atsitiko, šis tik atsakė, kad susistumdė, susipyko ir viskas. K. L. teisme teigė, kad su G. L. kabėjo ir po apsilankymo policijoje, bandė išsiaiškinti, kas ten atsitiko, taip pat nurodė, kad su sūnumi apie tai, kaip reikia elgtis su vaikais, kalba reguliariai. K. L. pripažino, kad dalis jos sūnaus G. L. kaltės yra, nes berniukų santykiai tokie jau yra, ypač tokiame amžiuje.

Nukentėjusiojo Š. M. įstatyminė atstovė D. M. teisme paaiškino, kad š.m. rugsėjo 12 d. du jos vaikai išėjo į kiemą, žaidė prie mokyklos, namo kieme kvadratą, tuomet, kaip D. M. pasakojo jos sūnus, atėjo kiti svetimi berniukai – administracinėn atsakomybėn traukiamo K. L. sūnus Giedrius ir dar vienas berniukas – ir paprašė kartu žaisti. D. M. teigė, kad, kaip jai pasakojo jos sūnus, vaikai susiginčijo, kai jos sūnų žaidžiant išmušė, tuomet keiksmažodžių virtinė pasipylė iš tų berniukų, jos vaikas jiems kažką atšovė, tada jam buvo suduoti smūgiai į galvą. Dėl smūgių buvo sulaužyti sūnaus akiniai. D. M. teigimu, tuomet, kai jos mažasis sūnus L. M. pribėgo ginti vyresniojo, kitas berniukas sudavė ir mažajam, to kito besimušusio berniuko, kuris būtent trenkė L. M., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neišduoda. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė D. M. nurodė, kad jos vaikas Š. M. grįžo namo kruvinas, verkiantis, sudaužytais akiniais, papasakojo, kad taip jam padarė iš matymo pažįstami vaikai, iš gretimo Architektų g. 64 namo. D. M. tą patvirtino ir kiti kieme buvę vaikai, viena mergaitė pribėgo, sakė, kad pažįsta tuos berniukus, kad parodys, kur jie gyvena. Kitą dieną D. M. policijai parašė abstraktų pareiškimą, nes nežinojo jokių vardų, jokių adresų, po kiek laiko išaiškėjo, kad G. L. mokosi toje pačioje mokykloje, kaip ir D. M. sūnus, jie atsitiktinai susitiko koridoriuje, tuomet jos sūnus ir sužinojo, koks šio vaiko vardas ir pavardė. Tuomet, D. M. teigimu, ji nuėjo į policiją, patikslino pareiškimą, vėliau nepilnamečių inspektorė jai pasakė, kad G. L. tėvas kategoriškai atsisakė kalbėti ir kad uždraudė vaikui paaiškinti bet kokias aplinkybes, o kito berniuko, kuris taip pat mušėsi, jie neišduoda. D. M. teisme teigė, kad dabar jau vaikai gal ir susitaikė, pasikalbėjo, nurodė, kad, jos nuomone, G. L. tėvai turėjo pas ją ateiti, tada gal ir to konflikto nebūtų buvę. D. M. nurodė, kad iš karto būtų ėjusi pas G. L. tėvus, jei būtų žinojusi, kur berniukas gyvena.

Liudytojas G. L. teisme paaiškino, kad Š. M. šiek tiek pažįsta, yra jį matęs mokykloje. Liudytojas papasakojo, kad jie žaidė kvadratą prie mokyklos, bežaidžiant išgirdo, kaip berniukas Šarūnas pradėjo pravardžiuoti liudytojo brolį, tuomet liudytojas jį užstojo, susibarė su Šarūnu, vėliau pasiėmė brolį ir iš ten išėjo. Liudytojo teigimu, tuo metu, kai jis sudrausmino Šarūną, jie su juo truputį susistumdė - jis stumtelėjo liudytojo brolį, o liudytojas truputį stumtelėjo Šarūną. Tačiau liudytojas nurodė, kad Šarūnas tada nenukrito, liudytojas nematė, kad jis susimušė. Liudytojas teigė, kad daugiau konfliktų su Šarūnu nebuvo. Liudytojas nurodė, kad nei tėčiui, nei mamai apie šį konfliktą nepapasakojo. Liudytojas teisme taip pat papasakojo, kad jis gyvena kartu su mama, tėčiu, broliu, močiute ir seneliu, mokosi (duomenys neskelbtini), tiek tėtis, tiek mamai domisi, kaip jis mokosi, tikrina pamokas, dalyvauja tėvų susirinkimuose mokykloje. Liudytojas taip pat teigė, kad su tėvais sutaria gerai, dažnai leidžia kartu laisvalaikį, nurodė, kad tėvai jam yra pasakoję, ką daryti, kai kyla konfliktas. Liudytojo teigimu, tokiu atveju jis visą laiką klausia, ar tu norėtum, kad su tavim kas nors taip elgtųsi, ir dažniausiai išeina.

ATPK 181 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Teismas pažymi, kad ATPK 9 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta siekiant jį nubausti už administracinį teisės pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame K. L. nenurodyta jo priešinga teisei tyčinė veika, t.y. nenurodyta, kokiais tyčiniais veiksmais jis nepanaudoja savo, kaip tėvo, valdžios arba panaudoja ją priešingai vaiko interesams. Bylos medžiagoje taip pat nėra įrodymų, kad K. L. neprižiūrėtų ar neauklėtų savo sūnaus, nesirūpintų jo sveikata, nesudarytų palankių sąlygų sūnui harmoningai vystytis. Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą vadovavosi paprasta nuostata, kad vaiko G. L. galimai pavartotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį Š. M. automatiškai sukuria atsakomybę tėvams pagal ATPK 181 str. Tačiau tiek iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos, tiek iš K. L., nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. M. paaiškinimų, liudytojo G. L. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei nukentėjusiojo Š. M. įstatyminė atstovė 2009-09-12 galimai vykusio konflikto tarp Š. M. ir G. L. tiesiogiai nematė ir kalbėdami apie jo aplinkybes remiasi savo mažamečių vaikų pasakojimais. Liudytojas G. L. teismui nurodė, kad 2009-09-12 kieme susistumdė su Š. M., tačiau teigė, jog Š. M. dėl to nebuvo nukritęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad G. L. iš tiesų trenkė Š. M. per galvą, nuvertė jį ant asfalto ir sulaužė jo akinių rėmelius. Be to, net ir nustačius, kad G. L. pavartojo fizinį smurtą Š. M. atžvilgiu, iškiltų K. L. kaltės dėl tokio sūnaus G. L. elgesio nustatymo problema, ypač atsižvelgiant į G. L. amžių bei tokio amžiaus berniukams būdingus konfliktus ir šių konfliktų sprendimo būdus.

Teismas nenustatė, kad K. L. neprižiūrėtų ar neauklėtų savo sūnaus, nesirūpintų jo sveikata, nesudarytų palankių sąlygų sūnui harmoningai vystytis. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame K. L. nenurodyta jo priešinga teisei tyčinė veika, t.y. nenurodyta, kokiais tyčiniais veiksmais jis nepanaudoja savo, kaip tėvo, valdžios arba panaudoja ją priešingai vaiko interesams. Teismo posėdžio metu G. L. paliudijo, kad su tėvais sutaria gerai, dažnai leidžia kartu laisvalaikį, tiek tėtis, tiek mama domisi, kaip jis mokosi, tikrina pamokas, mokykloje dalyvauja tėvų susirinkimuose, taip pat nurodė, kad tėvai jam yra pasakoję, ką daryti, kai kyla konfliktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog K. L. padarė ATPK 181 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra nepanaudoja tėvų valdžios arba panaudoja ją priešingai vaiko interesams, todėl administracinė byla K. L. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

K. L. administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą