Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-419-935/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-31
Bylos Nr.
AN2-419-935/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00238-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-419-935/2018 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00238-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.4; 16.9.10; 21.9.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis 2018 m. balandžio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą K. K. (K. K.) dėl to, kad jis 2018 m. balandžio 28 d., apie 15.52 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, didino greitį, posūkiuose pavojingai atliko šoninį slydimą ir važiuodamas sukėlė pavojų sau, aplinkiniams, pėstiesiems bei kitoms transporto priemonėms, t. y. tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 5 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išnagrinėti K. K. administracinio nusižengimo bylą.

4. Skunde aiškinama, jog tarnybiniame policijos automobilyje sumontuota vaizdo ir garso įrašymo įranga dėl kelio dangos ypatumų tinkamai neveikė (strigo vaizdo įrašymas), todėl peržiūrėjus įrašą, sudėtinga įvertinti buvusią situaciją, kurią pareigūnai realiai matė. Pirmosios instancijos teismui pateiktame vaizdo įraše nebuvo kokybiškai užfiksuotas administracinių nusižengimų padarymo faktas, todėl aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, policijos pareigūnai, matę įvykį, paaiškino apklausiami teismo posėdžio metu, šios aplinkybės yra nurodytos ir tarnybiniame pranešime.

5. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas nurodo, kad K. K. padarė vienus iš šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taigi jis privalo suvokti, kad toks elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokių pažeidimų pasekmes, kurias neišvengiamai sukelia paskirta administracinė nuobauda. Tik principingai bei teisingai taikant prevencines priemones ir nuobaudas, bus užtikrintas nepriekaištingas teisės aktų laikymasis ir visuomenės saugumas bei ateityje nebus daromi pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju teigtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, jog K. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 5 dalyje.

7. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teiginiu, jog policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys turi būti vertinami lygiai taip pat kaip ir bet kokie kiti byloje esantys duomenys. ANK 569 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesuteikė prioriteto jokiems byloje užfiksuotiems duomenims bei motyvuotai pasisakė dėl jų vertinimo, įrodomosios vertės. Teismas įrodymais pripažino tik tuos duomenis, kurie, juos patikrinus bylos nagrinėjimo metu, sutapo tarpusavyje, neprieštaravo kitiems objektyviems duomenims. Tuo pačiu visas abejones, kurių pašalinti nebuvo galimybės, teismas vertino atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esančio vaizdo įrašo kokybė yra pakankama tam, kad pagal šį vaizdo įrašą būtų galima įvertinti buvusią situaciją. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog jame yra užfiksuota, kaip policijos automobilis persekioja baltos spalvos automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) Nuo vaizdo įrašo 7.31 minutės iki 8.25 minutės persekiojamo automobilio nesimato. Tuo metu matosi kelias, kuriuo yra važiuojama, aplinka, keliu pravažiavusio automobilio sukeltos dulkės, taip pat matosi, kaip žmonės policijos pareigūnams rodo, kuria kryptimi nuvažiavo persekiojamas automobilis. Nuo 8.25 vaizdo įrašo minutės tikrai matosi, kaip du asmenys, iš kurių vienas yra apsirengęs šviesiais rūbais, o kitas yra apsirengęs tamsiais rūbais, bėga į kalvą link medžių, tačiau vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip persekiojamas automobilis sustoja, kokie asmenys ir iš kurios automobilio vietos išlipa. Šiuo atveju teigtina, jog tai, kokie faktai matosi vaizdo įraše, yra nulemta ne vaizdo įrašo kokybės, o vietovės, kurioje buvo persekiojamas automobilis, ypatybių, t. y. joje buvusių objektų (augmenijos, statinių ir t. t.), šios vietos reljefo, kelio vingių ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vaizdo įrašas leidžia daryti išvadą, jog persekiojamas automobilis buvo dingęs iš policijos pareigūnų matymo lauko, jie iš tikrųjų negalėjo matyti, kas išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, o nurodydami, kad automobilį vairavo K. K., galėjo sąžiningai suklysti dėl susidariusios situacijos vertinimo, taip pat ir dėl to, jog automobiliu važiavę asmenys bandė klaidinti policijos pareigūnus dėl tikrųjų įvykio aplinkybių.

9. Iš K. K., K. A., M. J. ir M. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jie visi nurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo O. K., ir tik vienintelis O. K. teigė, jog automobilį vairavo K. K.. Pažymėtina, kad K. K. bei M. J. aplinkybę, kad automobilį vairavo O. K., nurodė ir tyrimo metu (b. l. 6, 9). K. K. tyrimo metu nesugebėjo savo paaiškinime aiškiai nurodyti, kas įvykio metu vairavo automobilį (asmens, kuris vairavo automobilį, vardą ar pavardę K. K. paaiškinime kažkodėl bandė rašyti kirilica, nors visas paaiškinimo tekstas yra surašytas lietuvių kalba, naudojant lotyniškus rašmenis) (b. l. 8). M. R. tyrimo metu savo paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo asmuo, kurio iš tikrųjų įvykio vietoje net nebuvo (b. l. 9) (pastebėtina, jog policijos pareigūnai aiškino, kad M. R. atsisakė rašyti paaiškinimą (b. l. 39, 40)). Aplinkybę, kad automobilį vairavo K. K., tyrimo metu nurodė tik K. A. (b. l. 7), kuri pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog tokią aplinkybę nurodė iš išgąsčio.

10. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nebuvo įrodyta, kad K. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju nei policijos pareigūnų P. R. bei M. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nei byloje esančiame P. R. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, vertinant juos kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, nėra pakankami tam, jog patvirtintų faktą, kad automobilį Mazda 323, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo K. K..

11. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi administracinė nuobauda gali būti skiriama tik tam asmeniui, kuris padarė ANK numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju, nebuvo surinkta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad K. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 5 dalyje, todėl jam negali būti skiriamos administracinės nuobaudos.

12. Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis