Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-813-166-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-07
Bylos Nr.
1A-813-166-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
R. J.
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-813/2010Teisėja Aiva Survilienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.;1.2.14.1.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,nuteistajam R. J.,gynėjai adv. Irinai Karšul,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei paskirta LR BK 67 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2010-04-27 21.30 val. iki 2010-04-28 7 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, slapta nuo automobilio „Mazda 3“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, UAB „S. E. Lietuva“ priklausantį 6336 Lt vertės turtą : 4 ratus su vasarinėmis padangomis „Bridgestone“ ir lengvo lydinio ratlankiais R16.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010-05-06 nuosprendį ir nuteisti jį pinigine bauda arba viešaisiais darbais. Su teismo nuosprendžiu dalyje dėl paskirtos bausmės rūšies apeliantas nesutinka ir mano, kad teismas parinko jam pačią griežčiausią bausmę, numatytą BK 178 str. l d. normos sankcijoje. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu jis dirba UAB „Angivis" vairuotoju, todėl gaudamas savarankiškas pajamas, galėtų sumokėti piniginę baudą, kuri, jo manymu, krizės laikotarpiu būtų žymiai teisingesnė bausmė, negu laisvės atėmimas.

Apelianto teigimu, teismo numatyti apribojimai, gali sudaryti realias kliūtis tinkamai atlikti darbo sutartimi prisiimtas pareigas. Apeliantas pažymi, kad artimiausiu metu tikisi gauti ir geriau apmokamo darbo užsienyje pasiūlymą bent jau vasaros sezonui, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė ir teismo įpareigojimai gali realiai trukdyti jam įsidarbinti. Kadangi nuo pilnametystės dirba ir nebijo sunkaus fizinio darbo, todėl neprieštarautų, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.

Be to, apeliantas skunde nurodo, jog padarė rimtas išvadas ir pasižada ateityje daugiau nebenusikalsti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

A. R. J. skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo pakeisti bausmės rūšį ir nuteisti jį pinigine bauda arba viešaisiais darbais. Nors nuteistasis R. J. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. N. R. J. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas 3 kartus, tačiau ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė. Akivaizdu, kad nuteistasis R. J., pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už analogiškus turtinius nusikaltimus, iki nusikaltimo padarymo ir nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, visa tai liudija, jog nusikaltimų darymas yra jo gyvenimo būdas ir pragyvenimo šaltinis. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią bausmės rūšį. Tačiau atsižvelgiant į apelianto jauną amžių, į tai, kad yra užsiregistravęs darbo biržoje, gavo pasiūlymą dirbti, bei į tai, kad nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, teismas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskiriant tam tikrus įpareigojimus.

Apelianto prašymas pakeisti bausmės rūšį ir nuteisti jį pinigine bauda arba viešaisiais darbais, atmestinas. Nors apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, už ankstesnius nusikaltimus jam buvo skiriamos švelnesnės rūšies bausmės, tačiau teigiamų rezultatų nedavė. Be to, R. J. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, todėl keisti pakeisti bausmės rūšį į piniginę baudą arba į viešuosius darbus, nėra jokio pagrindo.

Be to, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad nuteistasis R. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todėl pastarąją aplinkybę teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, laisvės atėmimo bausmės trukmė apeliantui yra nustatyta žemiau LR BK 178 str. 1 d. sankcijos vidurkio. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės skyrimo yra atmestini.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu jis dirba UAB „Angivis" vairuotoju, todėl gaudamas savarankiškas pajamas, galėtų sumokėti piniginę baudą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo. Nors dirbti apeliantas pradėjo tik po teismo nuosprendžio priėmimo, tačiau skunde nenurodo, kokiu būdu teismo numatyti apribojimai gali sudaryti realias kliūtis tinkamai atlikti darbo sutartimi prisiimtas pareigas. Be to, apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad paskirti apribojimai faktiškai jam trukdo atlikti pavestas darbo funkcijas. Ta aplinkybė, kad artimiausiu metu jam gali būti pasiūlytas geriau apmokamas darbas užsienyje, nepaneigia paskirtos bausmės rūšies pagrįstumo ir teisėtumo.

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmės rūšį apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 3 kartus, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, yra jauno amžiaus, yra užsiregistravęs darbo biržoje, gavo pasiūlymą dirbti), į tai, kad nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, į lengvinančios aplinkybės buvimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam R. J. paskirta laisvės atėmimo bausmės rūšis negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjos Teresėlė KazlauskienėVirginija Švedienė