- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 1-125-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00238-14-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Nukentėjusysis
- I. Č., V. T., R. Š., J. B., M. N.
- Kategorijos
- 1.2.3.2.5Dviejų ar daugiau asmenų nužudymas (BK 129 str. 2 d. 5 p.)
- 1.2.4.6.5Nesunkus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 5 p.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Bronės Vidzėnienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , K. mstl., U. r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2014 m. kovo 29 d., apie 07.41 val., U. mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 promilės) vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) , U., tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 17 punkto ( čia ir toliau nurodyti akto redakcijos, galiojusios nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11, t.y. šio įvykio metu, punktai) reikalavimus, t.y. stabdomas policijos automobilio Nissan NV200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo policijos pareigūno, su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais ir specialiais garso signalais, nepakluso ir nesustabdė savo vairuojamo automobilio, nors tai privalėjo padaryti ir, siekdamas išvengti sulaikymo už padarytą KET pažeidimą, padidino greitį, persekiojamas pareigūnų tarnybinio automobilio, kurio buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas, nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir dideliu greičiu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link šviesoforu reguliuojamos sankryžos su A. gatve, tyčia pažeidė KET 78.11 ir 169 punktų reikalavimus – pervažiavo šią sankryžą degant jam draudžiančiam eismą raudonam šviesoforo signalui nesustodamas ir toliau dideliu greičiu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir, artėdamas prie nelygiareikšmės sankryžos su U. gatve, tyčia pažeidė KET 9, 135, 158 punktų bei pirmumo kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus, viršydamas šioje vietoje leistiną maksimalų 50 km/h greitį, važiuodamas apie 128 km/h greičiu, nestabdydamas ir nesumažindamas greičio 2014 m. kovo 29 d. apie 07.42 val. iš šalutinės A. B. gatvės įvažiavo į sankryžą su pagrindine U. gatvę ir nedavė kelio jam iš kairės pusės U. gatve važiuojančiam automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamam G. T., bei su juo susidūrė, dėl ko šio automobilio vairuotojas G. T. bei keleivės A. N. ir V. O. Č. dėl nesuderinamų su gyvybe daugybinių sužalojimų iš karto mirė, o automobilio Audi A6 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams J. B. dėl dešinio raktikaulio lūžimo, krūtinkaulio lūžimo ir R. Š. dėl kairio raktikaulio lūžimo, dešinio šlaunikaulio išnirimo buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Tokiu būdu, M. Š. tyčia, sąmoningai leisdamas kilti tokiems savo veikos padariniams, nužudė tris žmones bei du žmones nesunkiai sužalojo.
Kaltinamasis M. Š. parodė, kad 2014-03-28 K. su draugais šventė draugo gimtadienį, vartojo alkoholį. Nakties metu draugai užmigo, todėl jis sugalvojo nuvažiuoti pas draugą. Paskambinęs G. P. paprašė jį ten nuvežti, kadangi pats vairuoti negalėjo, buvo girtas. G. P. sutiko jį vežti, bet paprašė iš pradžių atvažiuoti iki jo, nes jis neturėjo automobilio. Atstumas iki G. P. buvo apie 3 km., todėl nuvažiavo iki jo šunkeliais. Po to už vairo sėdo G. P., kartu važiavo į K. kaimą, kur toliau vartojo alkoholį, vėliau įvykių nebepamena, nežino, kodėl G. P. nebevairavo jo automobilio, o vairavo jis. Pamena epizodą, kad važiuojant U. jo būsimoji žmona J. pabudusi ir pamačiusi jį vairuojant, išlipo automobilio stovėjimo aikštelėje, ėmė šaukti, kodėl jis vairuoja neblaivus, liepė rasti vairuotoją, tačiau jis ją nuramino, pasakė, kad vairuos atsargiai. Tik pradėjus važiuoti privažiavo pareigūnai ir ėmė juos stabdyti. Buvo girtas, išsigando, kad praras vairuotojo pažymėjimą, todėl nesustojęs nuvažiavo. Pamena, kad pravažiavo A. g. sankryžą, daugiau įvykio aplinkybių ir kaip įvyko eismo įvykis, nebepamena. Bėgant nuo policijos šviesoforo ar kelio ženklų nepastebėjo, į juos nežiūrėjo, einančių žmonių nematė, apie eismą ir galimas pasekmes negalvojo, kokiu greičiu važiavo, nežino, ką sakė kartu važiavę keleiviai, negirdėjo. Įvykio metu eismas buvo intensyvus, bet apie tai jis negalvojo ir nemanė, kad gali sukelti avariją, kad gali sužaloti žmones. Žinojo, kad B. gatvė yra šalutinė kitų gatvių atžvilgiu, tačiau nežino kur ši gatvė veda, važiavo apie nieką negalvodamas. Pabudo po įvykio, buvo prispaustas prie vairo, po to atsibudo ligoninėje. Nuo momento, kada pamatė pareigūnus iki eismo įvykio, nepraėjo ir minutė. Prisipažįsta kaltas dėl eismo įvykio, tačiau nesutinka su veikos kvalifikacija. Savo poelgį vertina labai blogai, visą gyvenimą dėl to gailėsis, atsiprašo nukentėjusių, dėl ko taip pasielgė, nesupranta. Anksčiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat vairavimą išgėrus, be vairuotojo pažymėjimo. Yra baustas už pasipriešinimą policijos pareigūnams. Sutinka atlyginti nukentėjusių ieškinius, tačiau ne tokia apimtimi, nesutinku su jų dydžiu.
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad M. Š. 2014-03-29, 07:56:52 nustatytas 1,90 ‰ (promilių) girtumas (2 t., b.l. 37).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Š. kraujyje, paimtame 2014-03-29, 8.40 val., rasta 2,02‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime, paimtame 2014-03-29, 9.30 val., rasta 2,21‰ (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje opijatų ir benzodiazepinų nerasta. Šlapime opijatų, amfetaminų ir benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (2 t., b.l 40 ).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Š. konstatuoti sužalojimai: galvos muštinė žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio srities žaizda. Minėti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai 2014-03-29 įvykio metu. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (2 t., b.l. 42).
Iš valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Š. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (2.02 promilės). Nusikaltimo padarymo metu psichozės reiškinių nenustatyta, buvo orientuotas situacijoje, bėgo nuo policijos. Teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (2 t., b.l. 49).
Žemesnės instancijos teismas
Specialistas V. D. parodė, kad specialisto duotą išvadą tvirtina. Tiriamajam nebuvo patologiniam girtumui būdingų požymių – nebuvo stebima trumpalaikės psichozės su prieblandinės sąmonės būsena, buvo paprasto pasigėrimo būsena. Esant tokiam girtumui, gali būti, kad jis kai kurių įvykio aplinkybių neatsiminė.
Nukentėjusysis I. Č. parodė, kad gyvena U.. Įvykio dieną eidamas į darbą girdėjo kaukiant sirenas. Būnant darbe pareigūnai informavo, kad žuvo jo mama V. O. Č.. Žino, kur įvyko eismo įvykis. Eismas toje vietoje intensyvus, nes netoli turgus, daug žmonių ten vyksta, jo mama ten važiuodavo kas antrą šeštadienį taksi.
Byloje dėl motinos žūties pareiškė 150 000 Lt dydžio ieškinį. Laidojimo išlaidas atlygino draudimo bendrovė. Mama buvo išsituokusi, po skyrybų gyveno su ja. Ji jį išaugino. Gyvenant jau atskirai dažnai susitikdavo, ji pastoviai ateidavo į svečius, bendravo telefonu.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: V. O. Č. padaryti kūno sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai, krūtinkaulio lūžimas su dislokacija, stuburo lūžimas su dislokacija ir stuburo smegenų nuplyšimu, dešinio žastikaulio ir dešinės blauzdos kaulų atviri lūžimai, kaukolės pamato žiedinis lūžimas su galvos smegenų plyšimu tilto srityje; daugybiniai plaučių, širdiplėvės, aortos, kepenų, blužnies plyšimai, ūmus išorinis ir vidinis nukraujavimas; daugybiniai kūno nubrozdinimai ir kraujosruvos. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių vidaus organų sužalojimų įvyko mirtis. V. O. Č. mirtis įvyko dėl nesuderinamų su gyvybe daugybinių vidaus organų plyšimų, nukraujavimo. Minėti kūno sužalojimai padaryti masyvios transportinės traumos metu ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2014-03-29). V. O. Č. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. b.l. 113-118).
Nukentėjusioji V. T. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos vyras G. T., su kuriuo ji gyveno 15 metų. Vaikų jie neturėjo, gyveno dviese, vyras dirbo. Paties įvykio nematė, kaltinamojo nepažįsta, su juo nebendravo. Byloje pareiškė 100 000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti, ieškinį palaiko. Laidojimo išlaidas atlygino draudimas.
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: G. T. padaryti kūno sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai, krūtinkaulio lūžimas su dislokacija, stuburo lūžimas su dislokacija ir stuburo smegenų nuplyšimu, kaukolės atsiskyrimas nuo stuburo, su galvos smegenų nuplyšimu tilto srityje, dubens kaulų lūžimai; širdiplėvės, diafragmos, plaučių, aortos, kepenų, inkstų, blužnies plyšimai; ūmus nukraujavimas; daugybiniai kūno nubrozdinimai, kraujosruvos, žaizdos. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių vidaus organų sužalojimų įvyko mirtis. G. T. mirtis įvyko dėl nesuderinamų su gyvybe daugybinių vidaus organų plyšimų, nukraujavimo. Minėti kūno sužalojimai padaryti masyvios transportinės traumos metu ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2014-03-29). G. T. lavono kraujyje rasta 0,41 promilių etilo alkoholio, atitinka lengvą girtumo laipsnį. (1 t., b.l. 128-132).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. N. padaryti kūno sužalojimai: daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžimai, krūtinkaulio lūžimas su dislokacija, stuburo lūžimas su dislokacija ir stuburo smegenų nuplyšimu, kaukolės atitrūkimas nuo didžiosios angos su galvos smegenų atplyšimu tilto srityje, įspaustinis skeveldrinis pakauškaulio dešinės pusės lūžimas su galvos smegenų apardymu, atviri dešinio šlaunikaulio, dešinės blauzdos, kairio dilbio kaulų lūžimai, dešinio dilbio kaulų lūžimas, dubens kaulų lūžimai; diafragmos plyšimai su kepenų, dalies skrandžio ir storojo žarnyno dislokacija į krūtininės ertmę; širdiplėvės, širdies, plaučių, aortos, kepenų, blužnies, dešinio inksto plyšimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kontakto su kūnu metu, neužilgo prieš mirtį. Nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinių vidaus organų sužalojimų įvyko mirtis. A. N. mirtis įvyko dėl nesuderinamų su gyvybe daugybinių vidaus organų plyšimų, nukraujavimo. Minėti kūno sužalojimai padaryti masyvios transportinės traumos metu ir tai galėjo būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2014-03-29). A. N. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. b.l. 90-95).
Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamuoju, J. B., G. P., gamtoje, K. šventė A. K. gimtadienį. Atėjo pėsčiomis. Atvėsus orui visi įlipo į mašiną. Jis dėl girtumo užmigo, kaip išvažiavo iš šventimo vietos, nepamena. Sėdėjo gale, už vairuotojo, nieko neatsimena, kas vairavo, nežino. Kada tarp jų atsirado G. P., nepamena, nes iš pradžių jo tarp šventusių gimtadienį nebuvo. Kada jie atvažiavo į U., nepamena, miegojo. Tyrimo metu sakė tai, ką jam pasakojo kiti. Greito važiavimo neatsimena. Pamena, kad buvo įkeltas į greitosios pagalbos automobilį. Jam buvo išniręs klubas, sužalotas raktikaulis. Ieškinio nereiškia, pretenzijų kaltinamajam neturi.
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2014-03-29, 09:42 val. R. Š. nustatytas 1.47‰ (promilių) girtumas (1 t. b.l. 196).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Š. kraujyje, paimtame 2014-03-29, 08.25 val., rasta 1,80 ‰ (promilių) etilo alkoholio (1 t. b.l. 199).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Š. konstatuoti sužalojimai: kairio raktikaulio lūžimas, dešinio šonkaulio išnirimas, galvos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai 2014-02-29 įvykio metu. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t. b.l. 205).
Nukentėjusioji J. B.- Š. parodymus teisme duoti atsisakė.
Iš santuokos liudijimo nuorašo matyti, kad J. B. 2014-07-24 susituokė su M. Š. (2 t., b.l. 127)
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2014-03-29, 09:39 val. J. B. nustatytas 1,48 ‰ (promilės) girtumas (1 t., b.l. 164).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. kraujyje, paimtame 2014-03-29, 08:15 val. rasta 1,89 promilės etilo alkoholio (1 t. b.l. 167).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. B. konstatuoti sužalojimai: dešinio raktikaulio lūžimas, krūtinkaulio lūžimas, dešinės akies ragenos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai 2014-03-29 autoavarijos metu. J. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (1 t., b.l. 169).
Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-03-28 su draugais, gamtoje netoli M. Š. namų šventė gimtadienį, visi gėrė alkoholį. Tuo metu tarp jų G. P. nebuvo. Sutemus ir atvėsus orui, visi sulipo į M. Š. automobilį, jis pats užsnūdo. Kiek laiko ten buvo, nežino. Pabudo tuo metu, kai automobilis važiavo. Jis sėdėjo gale, per vidurį, šalia jo sėdėjo G. P. ir R. Š.. Kaip ir kada G. P. atsirado automobilyje, nežino, nepamena. Kur randasi, nesiorientavo. Girdėjo M. Š. ir jo draugę J. minint „mentai, mentai“, girdėjo policijos signalus. Pajuto, kaip automobilis padidino greitį, nors Jurga prašė stoti, tačiau automobilis nelėtėjo. M. Š. niekas neprašė važiuoti greičiau. Po to pajuto smūgį, aplinkui matė ugniagesius, vėliau pabudo ligoninėje. Eismo įvykio metu buvo sutrenkta galva, sumušta koja. M. Š. pretenzijų neturi. Iki tol nėra tekę važiuoti su juo neblaiviu. Ikiteisminio tyrimo metu spidometro skaičius sakė iš galvos, į spidometrą nežiūrėjo, kokiomis gatvėmis važiavo, sakė tyrėja.
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2014-03-29, 08:47 val. A. K. nustatytas 1.50 ‰ (promilių) girtumas (1 t., b.l. 154).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. kraujyje, kuris paimtas 2014-03-29, 08.20 val., rasta 1,87 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 157).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. konstatuoti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, blauzdų sumušimas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai 2014-03-29 įvykio metu. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 159).
Liudytojas G. P. parodė, kad 2014-03-28, apie 2 valandą nakties jam paskambino M. Š. ir paprašė pavairuoti jo automobilį, sakė privažiuos. Netrukus jis atvažiavo į kiemą vairuodamas automobilį, jo draugė J., R. Š. ir A. K. automobilyje miegojo. Sėdęs už vairo, nuvažiavo į K. kaimą, prie ežero, kur jie abu su Mantu vartojo alkoholį – alų, degtinę, nes kiti miegojo. Gėrimai buvo automobilyje. Iki to laiko buvo blaivus. Išgėrus turėtą alkoholį atsisėdo į galinę sėdyne pamiegoti. M. Š. sėdo į vairuotojo vietą. Išsimiegoję ketino važiuoti namo. Niekur važiuoti nesitarė. Užmigęs nepajuto, kad pradėjo važiuoti. Prabudęs girdėjo automobilių - policijos, arba greitosios sirenas. Galutinai pabudo ligoninėje. Eismo įvykio metu buvo sutrenkta galva, pretenzijų M. Š. neturi. Tyrimo metu sakė tiesą. Apie tai, kad buvo sustoję aikštelėje, pasakojo draugai, bei skaitė internete.
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2014-03-29, 08:34 val. G. P. nustatytas 1.44 ‰ (promilių) girtumas (1 t. b.l. 184).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. kraujyje, paimtame 2014-03-29, 08.20 val., rasta 1,49 promilės etilo alkoholio. (1 t. b.l. 187).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. konstatuoti sužalojimai: galvos muštinė žaizda, dešinės plaštakos plėštinė žaizda, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai 2014-03-29 autoavarijos metu. G. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b.l. 189).
Liudytoja I. J. parodė, kad įvykio dieną, ankstyvą rytą su kolega V. S. tarnybiniu automobiliu Nissan važiavo B. gatve. Prie parduotuvės „S.“ esančioje aikštelėje pamatė įtartiną automobilį, buvo išlipę mergina ir vaikinas. Įvažiavus į aikštelę ir važiuojant link jo, automobilis pajudėjo, įjungus švyturėlius ir garso signalus nestojo, dideliu greičiu pro juos nuvažiavo tolyn į B. gatvę. Matė, kad keleivio priekinėje sėdynėje sėdi mergina, atpažino, kad automobilį vairuoja M. Š., nes žino jį iš matymo. Kas sėdėjo automobilio gale, nesimatė. Pravažiuodamas juos vairuotojas tikrai turėjo matyti policijos automobilį ir matyti bei girdėti švyturėlius. Kol apsisuko ir pajudėjo iš paskos, atsiliko nuo jų, išvažiuojant iš „Senukų“ aikštelės, automobilį matė ant kalno, B. gatvėje, važiuojant pro „A.“ parduotuvę, kuri šalia A. ir B. g. sankryžų, pamatė dulkių debesį, kur įvyko eismo įvykis. Tuo metu gatvėje buvo judėjimas. Prieš tai radijo ryšiu budėtoją informavo apie įvykį ir kryptį, kuria nuvažiavo M. Š.. Nuvykus į įvykio vietą, iškvietė medikus, atvyko gaisrininkai, užtvėrė įvykio vietą, po to vyko į ligoninę. Po įvykio M. Š. buvo išsigandęs, pasimetęs, klausė, ar viskas gerai.
Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną, ankstų rytą, tarnybiniu automobiliu važiavo pro „S.“ prekybos centrą. Šalia esančioje aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį, šalia kurio stovėjo vaikinas ir mergina. Įvažiavus į aikštelę, važiavo link jų įjungęs švyturėlius ir garsinius signalus, tačiau jie dideliu greičiu pravažiavo juos ir išvažiavo iš aikštelės. Matė, kad už vairo sėdėjo vaikinas. Apsukęs tarnybinį automobilį pasuko į B. gatvę, matė, kaip automobilis dideliu greičiu tolsta. Jo greitis turėjo būti gerokai virš 100 km/val. Informavo budėtojų dalį apie pasišalinusį automobilį, kuris važiuodamas nuo jų kirto viso tris gatves M., A., U.. Persekiodami jį ir privažiavę A. B. sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas, bet automobilio nebesimatė. Vienas vairuotojas parodė, kur nuvažiavo automobilis. Pravažiavę A. B. sankryžą pamatė, kad automobilis pateko į avariją, atsitrenkęs į Reno markės taksi automobilį. Audi stovėjo kelkraštyje, visi juo važiavę asmenys sėdėjo viduje. Iškvietė gelbėtojus, medikus. Įvykio vietoje šiek tiek bendravo su vairuotoju, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sužalotas mažiausiai, galėjo šiek tiek bendrauti. Į taksi automobilį jis visiškai nekreipė dėmesio, klausė tik apie savo mašinos keleivius, teiravosi, rūpinosi savo drauge. Kiti kartu su juo važiavę asmenys buvo be sąmonės.
Liudytojas R. T. parodė, kad įvykio dieną važiavo link „S.“. Iš U. gatvės įsuko į B. gatvę, privažiavęs A. gatvės sankryžą, kairiau ties ištisine linija sustojo ir laukė, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Sankryža buvo tuščia, kitų automobilių ir pėsčiųjų nepastebėjo. Netikėtai pamatė priešais atvažiuojantį žalios spalvos Audi automobilį, kuris važiavo apie 90 km/val. greičiu ir net nestabdęs, esant raudonam šviesoforo signalui, pravažiavo pro pat jį tolyn. Už Audi vairo sėdėjo jaunatviško veido vaikinas su kirpčiukais, šviesių plaukų. Taip pat privažiavo policijos ekipažas, su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad jie persekioja tą automobilį, ranka parodė jiems kryptį, kuria nuvažiavo persekiojamas automobilis. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo tolyn. Grįždamas tuo pačiu maršrutu matė aptvertą įvykio vietą, bei tą patį Audi automobilį.
Liudytojas P. K. parodė, kad 2014-03-29 apie 7.40 val. važiavo iš U. turgaus B. gatve, įsuko į U. gatvę. Likus apie 15 metrų iki sankryžos su B. gatve, pamatė iš priekio atvažiuojantį taksi ir tuo metu dideliu greičiu iš šalutinės B. gatvės išvažiuojantį Audi, kuri pakilusi trenkėsi į taksį automobilį iš dešinės pusės. Smūgis buvo stiprus. Mašina buvo nublokšta už 50 metrų, pakilo didelis dulkių debesis. Sustojus po keliolikos sekundžių išgirdo policijos garsinius signalus. Policijos automobiliai važiavę iš paskos sustojo už Audi automobilio. Prieš susidūrimą prie sankryžos stovėjo gal trys žmonės, kuriuos girdėjo sakančius, kad jiems pasisekė, nes avarija įvyko 3-4 metrai nuo jų. Girdėjo jaunuolio pagalbos prašymą iš automobilio. Kiek ten važiavo žmonių, nematė, iš automobilio niekas neišlipo. Netrukus atvyko medikai. Audi automobilio greitis iki susidūrimo buvo virš 100 km/val. galėjo būti ir 120. Audi vairuotojui toje vietoje turėjo aiškiai matytis, kad įvažiuoja į pagrindinį kelią, matomumas toje vietoje geras. Nesustojus sankryžos neįmanoma pravažiuoti, nes eismas šeštadienį ten didelis.
Iš 2014-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – U. m, nelygiareikšmių kelių U. – (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Kelio dangos tipas: asfaltas, dangos būklė sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis: U. g. prieš nelygiareikšmių kelių sankryžą (žiūrint link (duomenys neskelbtini) g.) 9,1 m., sankryžoje- išplatėjime 10,8 m., už sankryžos išplatėjimas 11,3 m., toliau 9,2 m., A. B. g. prieš nelygiareikšmių kelių sankryžą (žiūrint link S. g.) 7,1 m., sankryžos išplatėjime 7,7 m., už sankryžos išplatėjime 9,9 m., toliau 7,1 m. Šaligatvio plotis: A. B. g. prieš sankryžą kairėje pusėje 2,65 m., dešinėje pusėje 3,85 m., už sankryžos kairėje pusėje 2,68 m., dešinėje pusėje 3,85 m. (žiūrint link S. g. pusės) Kelių eismo įvykio vieta yra kelio ženklų: Užpalių g. sankryžos abejose pusėse yra kelio ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, kelio ženklai Nr. 533-534 „Pėsčiųjų perėja“, A. B. g. iš abejų sankryžos pusių yra kelio ženklai Nr.203 „Duoti kelią“, kelio ženklai Nr. 533-534 „Pėsčiųjų perėja“. Važiuojamoji dalis paženklinta: 1.6. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Eismo įvykio vieta apžiūrima U.- A. B. g. sankryža, A. B. g. link S. g., visi matmenys rišami tarpusavyje bei prie A. B. g. (prieš sankryžą) dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto, išvedant vizualinę liniją. Sankryžoje, 3 m. atstumu nuo U. g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint link J. B. g. pusės) ir 3 m. atstumu nuo A. B. g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint link S. g.) link sankryžos vidurio matyti 1,3 m. ilgio įrėžimas, kuris baigiasi 2,7 m. atstumu nuo A. B. g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (schemoje pažymėtas Nr. 5, nuotraukoje pažymėtas Nr. 1). Šalia jo, 2,6 m. atstumu nuo U. g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint link J. B. g. pusės) ir 1,8 m. atstumu nuo A. B. g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint link S. g.) link sankryžos vidurio matyti likusio rato pėdsako- slydimo žymė (schemoje pažymėtas Nr. 6, nuotraukoje pažymėtas Nr. 2). Šis pėdsakas buvo rišamas kas 5 metrai prie A. B. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (išvestos vizualinės linijos), šis pėdsakas už 5 m. nuo krašto yra 0,3 m. atstumu link sankryžos vidurio, už 5 metrų pėdsakas yra ant dešinėje pusėje esančio šaligatvio ir iki krašto yra 1 m. atstumas. Už 5 metrų pėdsakas ant šaligatvio, nuo krašto yra 2,6 m. atstumas, dar už 5 m. pėdsakas yra pievelėje, esančioje ties šaligatviu ir nuo krašto nutolęs 4,8 m., dar už 5 metrų baigiasi ir nutolęs 6,85 m. Šio pėdsako 17,4 m. yra platesnis pėdsakas, nuo šio pėdsako platesnio pradžios iki krašto yra 4 m. atstumas, šis pėdsakas tęsiasi 2,6 m., jo gale yra išsišakojimas, nuo šio išsišakojimo pradžios iki krašto yra 4,8 m., pėdsako ilgis 5,3 m. ir jis baigiasi, kai nuo krašto yra 5,35 m. atstumas (išsišakojimas schemoje pažymėtas Nr. 7, nuotraukoje pažymėtas Nr. 7). Nuo išsišakojimo 2,9 m. atstume prasideda dar vienas pėdsakas, iki jo pradžios nuo krašto yra 4,5 m., pėdsako ilgis 2,8 m., baigiasi kai nuo kelio krašto yra 5,9 m. atstumas. Grįžus atgal į sankryžą matyti dar vienas pėdsakas, kuris prasideda 2,1 m. atstumu nuo A. B. g. važiuojamosios dalies krašto link sankryžos vidurio ir 1,1 m. atstumu nuo U. g. kairiojo važiuojamosios dalies krašto link sankryžos vidurio, jo ilgis 3,6 m., baigiasi už sankryžos ribų 0,4 m. atstumu nuo krašto, ties bordiūru (schemoje pažymėtas pėdsakas Nr. 8). Dar vienas pėdsakas yra ant dešiniojo šaligatvio, jis prasideda 2,8 m. atstumu nuo U. g. kairiojo krašto ir 0,4 m. atstumu nuo A. B. g. krašto, už 5 metrų pėdsakas nuo A. B. g. yra 1,6 m. atstume, dar už 5 m. atstumas 1,8 m., dar už 5 m. atstumas1,5 m., dar už 5 m. atstumas 1,3 m., dar už 5 m., atstumas 1,55, šioje vietoje yra pėdsako lūžis, pėdsakas už 1,9 m. baigiasi ties automobilio Audi A6 Avant, valst. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju ratu. Grįžus į U.- A. B. sankryžą ir tęsiant eismo įvykio vietos apžiūrą, matyti dar vienas pėdsakas, kuris prasideda 6 m. atstume nuo U. g. kairiojo krašto ir 0,45 m. atstumu nuo A. B. g. krašto, pėdsako ilgis 1,95 m., baigiasi ant šaligatvio, kai nuo A. B. g. krašto yra 0,3 m. atstumas (schemoje pažymėtas Nr. 9, nuotraukose pažymėtas Nr. 4). Nuo U. g. 7,6 m. atstumu ir 0,5 m. atstumu nuo A. B. g. yra 1,1 m. ilgio pėdsakas, kuris baigiasi 0,1 m. atstumu nuo A. B. g. ant šaligatvio. Grįžtant link sankryžos, matyti dar vienas pėdsakas, kuris prasideda 6,7 m. atstumu nuo U. g. kairiojo krašto ir 1,15 m. atstumu nuo A. B. g., už 5 m. vėžė nuo A. B. g. krašto yra 0,6 m. atstumu, dar už 5 m. atstumas 1,95 m., dar už 5 m. atstumas3,1 m., už 4,1 m. kai pėdsakas būna 3,85 m. atstumu nuo krašto matyti išverstos žemės, kurių plotelis yra 1,1x0,6 m. dydžio, nuo šių išverstų žemių pėdsakas baigiasi už 2,7 m., ties automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galiniu ratu. (pėdsakas schemoje pažymėtas Nr. 10, nuotraukose pažymėtas Nr. 5). Grįžtant atgal link sankryžos 8,35 m. atstumu nuo U. g. kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir 0,6 m. atstumu nuo A. B. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra dar vienas slydimo pėdsakas, kuri eina palei bordiūrą, iki bordiūro galo yra 13 m., tuomet atstumas nuo A. B. g. krašto iki pėdsako yra 0,75 m., pėdsakas baigiasi už 4,55 m. ir nuo krašto yra 0,25 m. atstumas. Automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dešiniuoju šonu link A. B. g., nuo U. g. kairiojo krašto iki automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies yra 23,3 m. atstumas, nuo šio rato ašies iki A. B. g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 10,5 m. atstumas, nuo automobilio dešinės pusės rato ašies iki A. B. g. krašto yra 9,4 m. atstumas. Nuo automobilio Renault Megane dešinės pusės priekinio rato ašies link U. g. 1,2 m. atstumu ir 6,5 m. atstumu nuo A. B. g. yra medis, kurio apatinė dalis pažeista. Nuo automobilio Renault Megane dešinės pusės galinio rato ašies 3,7 m. atstumu link S. g., A. B. g. dešinėje pusėje esančio šaligatvio stovi automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis matmuo yra iki šio automobilio dešinės pusės galinio rato ašies. Nuo automobilio Audi A6 Avant dešinės pusės galinio rato ašies iki A. B. g. krašto (vizualinės linijos) yra 1,3 m. atstumas, nuo dešinės pusės priekinio rato ašies yra 3,5 m. atstumas, nuo automobilio kairės pusės galinio rato ašies iki krašto yra 0,4 m. atstumas, o nuo kairės pusės priekinio rato ašies iki krašto yra 2,1 m. atstumas. Nuo U. g. dešiniojo krašto 2,1 m. atstumu prasideda šukių, lūženų laukas, kuris yra 47x19,8 m. dydžio. Nuo užpalių g. kairiojo krašto 5,15 m. atstumu ir nuo A. B. g. 5,9 m. atstumu yra metalinis stulpelis, šalia jo nuo U. g. 4,1 m. atstumu ir nuo A. B. g. 4,6 m. atstumu yra stiklas, nuo U. g. 4,3 m. atstumu yra panelė, 3,6 m. atstumu bamperis, stiklas, panelė ir bamperis yra išsidėstę 3,1 m. plote. Įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išpjautos oro pagalvės, kurios saugomos U. apskr. VPK (1 t., b.l. 6-27; 28-29).
Iš 2014-03-29 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: eismo įvykio metu buvo šoninis dešinės pusės smūgis. Po eismo įvykio deformuotas visas automobilio kėbulas. Liko nesudužę galiniai žibintai ir priekinių durelių kairės pusės stiklas bei veidrodėlis. Padangų ir protektorių brėžinys paprastas. Padangų būklė atitinka keliamus KET reikalavimus- priekinės kairės pusės 6,75 mm; kairės pusės galinių 5,07 mm; priekinių dešinės pusės-7,45 mm; galinių dešinės pusės 3,75 mm. Galinės padangos FIRESTONE N-S 175/70 R13, priekinės MATTERHORN M+S 175/70 R 13. Automobilis nekrautas. Rankinio stabdžio ir pavarų perjungimo svirčių padėties po eismo įvykio galimybių patikrinti nebuvo. Priekinės dešinės pusės ratas išlūžęs, o sukant vairą į kairį ratą judesys persiduoda, kairės pusės ratas vairuojasi. Paspaudus kojinį stabdį pasipriešinimas jaučiasi, pedalas iki dugno nusispaudžia. Rankinio (stovėjimo) stabdžio galimybės patikrinti nebuvo po eismo įvykio. Po eismo įvykio priekiniai žibintai sudužę, galiniai žibintai sveiki, bet patikrinti galimybės ar veikia nebuvo. Likęs sveikas vienas galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlis. (1 t., b.l. 41-42).
Iš 2014-03-29 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: stogas, priekinis bamperis, priekiniai sparnai, priekinė panelė, radiatoriaus grotelės, apatinė panelė, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinės kairės pusės durelės ir jų stiklas išdužęs, kairės pusės šoninio galinio veidrodėlio stiklas sudužęs, priekinės kairės pusės padanga tuščia (be oro), priekinės oro pagalvės po smūgio iššaudė, galinio vaizdo veidrodėlio nėra, galinis kairės pusės ratlankis lūžęs ir padanga tuščia, galinis ir priekinės durys dešinės pusės sulankstytos, priekinė dešinė padanga tuščia ir lūžęs ratlankis. Išbėgę tepalai ir skysčiai. Padangų ir protektorių brėžinys paprastas. Padangos neatitinka keliamų KET reikalavimų- vasarinės, priekinės kairės pusės 4,54 mm; kairės pusės galinės 3,89 mm; dešinės pusės priekinė 4,14 mm; dešinės pusės galinė 4,61mm; galinės padangos ir priekinės VENTUS SPORT K104 235/45 R17. Rankinio stabdžio ir pavarų perjungimo svirčių padėties po eismo įvykio galimybių patikrinti nebuvo. Vairo mechanizmo būklės po eismo įvykio galimybės patikrinti nebuvo, užspausti priekiniai ratai. Pasukus vairą į ratus judesys nepersiduoda. Kojinio (pagrindinio) ir rankinio (stovėjimo) stabdžių galimybės patikrinti nebuvo. Po eismo įvykio priekiniai žibintai sudužę, galiniai žibintai sveiki, bet patikrinti galimybės ar veikia nebuvo. Kairės pusės šoninis veidrodėlis sudužęs, salono veidrodėlio tam skirtoje vietoje nebuvo, dešinės pusės tvarkingas (1 t. b.l. 48-49).
Iš 2014-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2014-05-19 daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena su stacionarios vaizdo kameros, įrengtos prekybos centro „Aušra“, adresu (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) , U., automobilių stovėjimo aikštelėje įrašu, kurią pateikė UAB „A.“ apsaugos darbuotoja J. G.. Įrašo trukmė 03:00 min. Peržiūrint pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad vaizdas daromas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios po prekybos centru, vaizdo kamera pasukta link (duomenys neskelbtini) g., U.. 00:02 min. matyti, kaip pravažiuoja automobilis, tamsios spalvos. 00:03 min. minėto automobilio nesimato. 00:14 min. vaizdo stebėjimo kameros plote pasimato važiuojantis policijos tarnybinis automobilis Nissan NV 200. 01:10 min. pravažiuoja dar vienas policijos tarnybinis automobilis (1 t. b.l. 72, 73,74).
Iš 2014-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėta liudytojo V. S. pateikta skaitmeninė laikmena su automobilio registratoriaus įrašu, nuotraukomis ir garso įrašu. Matyti, kad vaizdo ir garso įrašas darytas iš tarnybinio automobilio Nissan NV 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro priekinį langą. Įrašo trukmė 03:24 min. Pro langą matyti ant variklio dangčio užrašas „POLICIJA“. Įrašas prasideda 2014-03-28, 07:39:44, koordinatės (duomenys neskelbtini) . Važiuojama J. B. g., U., link K. m. pusės, dešinėje yra automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini) , U., prie prekybos centro „S.“. 2014-03-29 04:40:05 tarnybinis automobilis iš (duomenys neskelbtini) g. suka į dešinę, į V. g. Pavažiavęs iki V. –(duomenys neskelbtini) . g. sankryžos , 07:40:23 val. suka į dešinę, į A. B. g. sankryžą. Važiuoja A. B. g., artėja prie sankryžos A. B.- D. g., sumažina greitį ir 04:40:47 val. pervažiuoja D. g.. Tęsia judėjimą tiesiai, 07:41:01 val. pravažiavus dešinėje pusėje esančią U. autobusų stotį, suka į dešinę, link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro „S.“. Matyti prie prekybos centro „S.“ įėjimo stovintis tamsios spalvos automobilis su įjungtais žibintais. 07:41:15 val. stovintis automobilis pradeda judėti link tarnybinio automobilio pusės. 07:41:19 prieš tai stovėjęs, o dabar artėjantis automobilis yra Audi markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio įjungtas kairės pusės posūkio žibintas. 07:41:22 val. tarnybinis automobilis sustoja, koordinatės (duomenys neskelbtini) . Automobilis Audi pravažiuoja. 07:41:30 val. tarnybinis automobilis daro apsisukimo manevrą, juda link A. B. g. pusės. 07:41:41 val. tarnybinis automobilis išsuka į dešinę pusę, į A. B. g., tuomet automobilis Audi važiuoja tiltu. 07:41:49 val. automobilis Audi nestojęs važiuoja šalutine gatve- A. B. g. per M.- A. B. g. sankryžą. 07:41:56 val. tarnybinis automobilis priartėja prie M.- A. B. sankryžos, sulėtina greitį. Matyti, kad sekančioje sankryžoje: A. – A. B. g. dega raudonos spalvos šviesoforas, draudžiantis judėjimą iš A. B. g., sankryžoje pakilę dulkės. 07:42:02 val. tarnybinis automobilis priartėja prie A.- A. B. g. sankryžos, jo greitis 70 km/h. Sankryžoje dega raudonos spalvos šviesoforas, draudžiantis judėjimą iš A. B. g. Kitoje sankryžos pusėje, A. B. g., stovi automobilis. Automobilio Audi nesimato. 07:42:05 val. tarnybiniam automobiliui pervažiavus A.- A. B. g. sankryžą matyti, kad automobilis Audi kyla į įkalnę, esančią ties U.- A. B. g. sankryža. Tarnybinio automobilio greitis 59 km/h greitis. 07:42:07 val. matyti, kad pagrindine U. gatve atvažiuoja, automobiliui Audi iš kairės pusės atvažiuoja kitas automobilis. Automobilis Audi važiuoja tiesiai šalutine A. B. g. ir trenkiasi į to automobilio dešinę pusę, sankryžoje matyti pakilusios dulkės. Tarnybinio automobilio greitis didinamas, iki U.- A. B. g. sankryžos jis padidinamas iki 72 km/h. Sankryžą tarnybinis automobilis pervažiuoja 07:42:24 val. Priartėjus sankryžą matyti automobilis Audi, kuris stovi A. B. g. ant dešiniojo šaligatvio, dešiniąja dalimi pasisukęs link U.- A. B. sankryžos. Automobilių susidūrimo vietoje yra koordinatorės (duomenys neskelbtini) 07:42:36 val. tarnybinis automobilis pravažiuoja pro automobilį Audi ir sustoja, koordinatės (duomenys neskelbtini) . Vaizdo įrašas baigiasi 07:43:07 val. (1 t., b.l. 72, 75, 76).
Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nagrinėjamo autoįvykio metu automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu atsitrenkė į automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną. Susidūrimo metu automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis turėjo būti apie 128 km/h, o automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , - apie 50 km/h. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. Š. šalutiniu keliu artėdamas link pagrindinio kelio nesustojo ir nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam G. T. vairuojamam automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įveikė ne didesnį kaip 3 metrų atstumą (nuo važiuojamųjų dalių sankirtos linijos iki susidūrimo vietos) per 0,08 sekundės, kai tuo tarpu minimalus normatyvinis vairuotojo reakcijos laikas į kliūtį ekspertinėje praktikoje yra 1 sekundė. Automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo sistemos, stabdžių sistemos ar pakabos gedimų, dėl kurių automobilio vairuotojas M. Š. nebūtų galėjęs stabdyti savo vairuojamo automobilio iki A. B. – U. g. sankryžos ir sustoti, neįvažiuodamas į ją prieš pagrindiniu keliu artėjantį automobilį, nerasta. (1 t., b.l. 63-71).
Išdėstytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo M. Š. kalti veiksmai – vairuojant automobilį iš šalutinės gatvės įvažiavimas į sankryžą su pagrindine gatve, pažeidžiant KET reikalavimus, nepraleidus šia gatve važiavusio ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą turėjusio automobilio lėmė autoįvykio kilimą – kaltinamojo vairuojamo automobilio atsitrenkimą į turėjusį pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą automobilį. Šio automobilių kontakto metu trims žmonėms buvo padaryti mirtini ir dar dviems žmonėms – nesunkūs sužalojimai.
Taip pat neginčijama, kad KET reikalavimus pažeidė, o tuo pačiu ir nagrinėjamą autoįvykį kaltinamasis sukėlė dėl to, kad automobilį vairavo būdamas girtas ir siekė pabėgti nuo jį „S.“ prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje U., B. g. 52 stabdžiusių, o po to automobiliu U. miesto A. B. gatve jam iš paskos važiavusių policijos pareigūnų, kol sankryžoje su U. gatve susidūrė su šia gatve, kuri yra pagrindinė A. B. gatvės atžvilgiu, važiavusiu G. T. vairuojamu automobiliu.
Savo kaltę dėl autoįvykio kilimo ir jo pasekmių atsiradimo visiškai pripažįsta ir kaltinamasis M. Š., tačiau jis neigia kaltinimo subjektyviosios pusės elemento – kaltės formos – netiesioginės tyčios buvimą jo veikoje teigdamas, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kitaip tariant, netiesioginės tyčios atveju kaltininkas suvokia, jog yra didelė tikimybė ar net neišvengiama, kad dėl jo pavojingos veikos atsiras neigiamos pasekmės ir, nors tokių pasekmių nesiekia ir jų net nenori, tačiau savo elgesio nekeičia, t.y. sąmoningai nedaro nieko, kad neigiamų padarinių būtų išvengta. Toks kaltininko elgesys rodo jo abejingumą kilsiantiems padariniams, t.y. jį tenkina bet koks daromos veikos rezultatas.
BK 16 straipsnyje yra numatytos dvi nusikalstamo neatsargumo rūšys – nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Šios neatsargumo rūšies atveju tikėjimas, kad nekils neigiamos pasekmės, turi būti pagrįstas konkrečiomis objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurios galėtų užkirsti kelią padarinių atsiradimui, o lengvabūdiškumas šia prasme reiškia, kad kaltininkas tokias objektyviai egzistuojančias aplinkybes netinkamai įvertino ar pervertino manydamas, kad jos turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.
Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai ją padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant šiai neatsargumo rūšiai kaltininkas, pasirinkdamas elgesio modelį, veikos darymo metu turi manyti, kad jis elgiasi, jo nuomone, pakankamai atsargiai, niekam nekeldamas pavojaus, t.y. kad jo veika nėra pavojinga, negalinti sukelti neigiamų padarinių. Tai reiškia, kad nusikalstamo nerūpestingumo atveju kaltininkas jokių neigiamų padarinių ne tik nenori, tačiau ir nesuvokia, ir nenumato, kad jie galėtų aplamai atsirasti.
Duodamas parodymus apie tai, kaip jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir galimas pasekmes, M. Š. teigė, kad jo tikslas buvo pabėgti nuo policijos pareigūnų tam, kad nebūtų patikrintas ir už vairavimą esant girtam neprarastų teisės vairuoti. Žinojo, kad B. gatvė, kuria važiavo, yra šalutinė kitų gatvių atžvilgiu, tačiau į šviesoforus ir kelio ženklus nežiūrėjo, apie galimas pasekmes negalvojo. Taip pat pripažino, kad eismas tuo metu buvo intensyvus, bet nemanė, kad gali sukelti avariją, kad gali sužaloti žmones.
Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo, padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014).
Siekiant atskleisti M. Š. kaltės turinį, atsižvelgiant į jo nurodytą motyvą, kad pažeisdamas KET jis vairavo automobilį dėl to, jog stengėsi pabėgti nuo policijos pareigūnų kolegijos nuomone, šiuo atveju būtina įvertinti visus kaltinamojo veiksmus nuo tada, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų iki autoįvykio, o ne vien jo važiavimą per A. B. – U. gatvių sankryžą.
Teisme ištirtais įrodymais – liudytojų V. S., I. J., R. T., P. K. parodymais, vaizdo įrašu iš policijos automobilio, eismo įvykio specialisto išvada visiškai įrodyta, kad nuo išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės iki nagrinėjamo autoįvykio vietos M. Š., vairuodamas automobilį, kuriame be jo paties buvo dar keturi keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusieji J. B. (Š.) bei R. Š., važiuodamas A. B. gatve iki sankryžos su U. gatve, nestabdydamas ir važiuodamas tiesiai kirto sankryžą su M. gatve, kuri yra pagrindinė A. B. gatvės atžvilgiu. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, jau šioje sankryžoje M. Š. automobilis nesusidūrė su jam iš kairės pagrindine – M. gatve važiavusiu ir iš esmės tuo pačiu metu į sankryžą įvažiavusiu automobiliu Citroen tik dėl to, kad šis automobilis sankryžoje važiavo ne tiesiai, o suko į dešinę, t.y. dėl to, kad pastarojo automobilio ir M. Š. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorijos nesusikirto. Po to M. Š., taip pat nestabdydamas, kirto sankryžą su A. gatve tuo metu, kai degė draudžiantis iš A. B. gatvės įvažiuoti į sankryžą šviesoforo signalas, o eismas A. gatve buvo intensyvus – per 5 sekundes (apytikriai tiek laiko matosi sankryža vaizdo įraše) per sankryžą, važiuodami A. gatve, pravažiavo du automobiliai. Iš šalutinės A. B. gatvės į sankryžą su pagrindine U. gatve A. Š. įvažiavo apie 128 km/h greičiu, t.y. beveik tris kartus viršijančiu maksimalų leistiną 50 km/h greitį ir susidūrė su jam iš kairės pagrindine gatve per sankryžą tiesiai važiavusiu automobiliu, kurį vairavo G. T., o kartu su juo važiavo keleivės A. N. ir V. O. Č.. Liudytojo P. K. parodymai, kad jo vairuojamas automobilis link tos pačios sankryžos U. gatve judėjo M. Š. iš dešinės ir, kai M. Š. automobilis įvažiavo į sankryžą bei susidūrė su G. T. automobiliu, buvo apie 15 metrų atstumu neprivažiavęs sankryžos ir, kad prie sankryžos buvo ir keli pėstieji rodo, kad eismas U. gatve taip pat buvo intensyvus.
Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojai, važiuojantys U. miesto M., A. (degant jiems eismą leidžiančiam šviesoforo signalui) ar U. gatvėmis, kurios yra pagrindinės A. B. gatvei, t.y. turintys pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas su A. B. gatve, dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų prieš įvažiuodami į sankryžas praktiškai neturi galimybės matyti, kaip elgiasi transporto priemonių, važiuojančių A. B. gatve vairuotojai, taigi neturi galimybės ir laiko sureaguoti, o tuo pačiu ir vien tik savo veiksmais išvengti sankryžoje susidūrimo, jei šalutine A. B. gatve važiuojančios transporto priemonės vairuotojas, kaip nagrinėjamu atveju M. Š., važiuoja nesilaikydamas elementariausių transporto priemonių vairuotojams privalomų KET reikalavimų: nevažiuoti degant draudžiančiam eismą raudonam šviesoforo signalui ar nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuojant šalutiniu keliu duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tuo pačiu ir M. Š. dėl prie gatvių sankryžų esančių pastatų taip pat negalėjo matyti, ar jo kertamomis pagrindinėmis gatvėmis neartėja kitos transporto priemonės, o tai reiškia, kad jis neturėjo galimybės atlikti bet kokius veiksmus, kad išvengtų žalingų pasekmių. Vadinasi, jis buvo visiškai abejingas bet kokių galimų neigiamų pasekmių atsiradimui.
Išdėstytos aplinkybės, kartu įvertinus tai, kad kaltinamasis M. Š. yra suaugęs, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės nesuprastų ir negalėtų adekvačiai suvokti ir vertinti aplinkos bei savo veiksmų, jų valdyti, rodo, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių M. Š. nagrinėjamu atveju galėjo nesuprasti, kad dienos metu, esant intensyviam eismui, mieste jo važiavimas labai dideliu greičiu, važiavimas per kelias sankryžas iš šalutinių gatvių, ar esant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, neišvengiamai sukels pavojų kertama gatve judantiems ir pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas turintiems kitiems eismo dalyviams. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo kokios nors aplinkybės, kurias M. Š. galėjo suvokti kaip objektyviai egzistuojančias, kurios šalintų galimybę atsirasti neigiamiems padariniams. Šioje vietoje pažymėtina, kad visą kelią nuo tada, kai buvo stabdomas policijos pareigūnų iki nagrinėjamo autoįvykio kilimo vietos M. Š., esant intensyviam eismui, važiavo labai dideliu greičiu, važiuodamas per sankryžas iš šalutinių gatvių ar esant jam eismą draudžiančiam šviesoforo signalui nemažino greičio. M. Š. neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad tuo metu, kai jis, vairuodamas automobilį, atliko nurodytus veiksmus, eismas U. miesto A. B. ir aplinkinėse gatvėse visiškai nevyks ir visi kiti eismo dalyviai nejudės – nagrinėjamoje situacijoje tik tokia aplinkybė būtų galėjusi leisti kaltinamajam bent kiek pagrįstai tikėtis nesukelti autoįvykio. Bet kokiu kitu atveju, net jei visi kiti eismo dalyviai būtų elgęsis itin atidžiai ir dėmesingai, dėl M. Š. pasirinkto važiavimo greičio ir dėl prie pat sankryžų stovinčių pastatų esant itin ribotam matomumui, kiti eismo dalyviai ir konkrečiai automobilio Renaul Megane vairuotojas G. T., turėję pirmumo teisę pravažiuoti sankryžas, neturėjo jokios galimybės elgtis taip, kad, nepriklausomai nuo M. Š. elgesio, būtų išvengta kelių eismo įvykio. Šiuo aspektu svarbi jau minėta eismo įvykio specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju praėjo tik 0,08 sekundės nuo tada, kai M. Š. vairuojamas automobilis tapo kliūtimi automobilio Renaul Megane vairuotojui G. T. iki automobilių susidūrimo. Taigi, jokių kitų logiškų aplinkybių ar kitų asmenų veiksmų, kad būtų išvengta kelių eismo įvykio kilimo, M. Š. tikėtis neturėjo jokio pagrindo, o nagrinėjamas eismo įvykis buvo dėsninga ir visiškai logiška visų jo pavojingų veiksmų vairuojant automobilį išdava, kurios nenumatyti ar tikėtis išvengti normalios psichikos žmogus negali. Kilusios pasekmės – trims žmonėms padaryti mirtini bei dar dviems – nesunkūs sužalojimai, atsižvelgiant į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir ypač į M. Š. vairuojamo automobilio susidūrimo su kitu automobiliu metu buvusį greitį, o tuo pačiu ir jėgą, kuria tokiu greičiu važiuojantis automobilis trenkiasi į atsiradusią kliūtį, buvo labiausiai tikėtinos, t.y. dėsningos ir logiškos ir jų M. Š. nenumatyti negalėjo, o tikėtis, kad jų bus išvengta dėl kokių nors aplinkybių, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo.
Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamo įvykio kilimo ir pasekmių atsiradimo priežastimi buvo tyčiniai M. Š. veiksmai – M. Š. suprato, jog jo veika yra pavojinga, t.y. numatė, kad atsiras neigiamos pasekmės ir, nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Taigi, nagrinėjamo autoįvykio metu M. Š. sukėlė pasekmes – trijų žmonių mirtį ir dviejų žmonių sužalojimą, už kurias numatyta baudžiamoji atsakomybė, veikdamas netiesiogine tyčia.
Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad M. Š., įvažiuodamas į sankryžą su U. gatve tyčia nedavė kelio G. T. vairuojamam automobiliui, nes tokia kaltinime nurodyta aplinkybė suponuoja išvadą, kad M. Š., įvažiuodamas į sankryžą turėjo žinoti, kad tuo pačiu metu į sankryžą įvažiuoja ir G. T. vairuojamas automobilis, taigi, ir norėjo su juo susidurti. Tačiau tai nėra įrodyta – minėta, kad dėl matomumą ribojančių palei sankryžas esančių pastatų nei M. Š., nei kiti eismo dalyviai, taip pat ir G. T., neįvažiavę į sankryžas praktiškai negalėjo matyti, kas vyksta kertamose gatvėse, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. Š. tyčia nedavė kelio G. T. vairuojamam automobiliui. Šiuo atveju M. Š. numatė, kad į sankryžą tuo pačiu metu gali įvažiuoti pagrindine gatve važiuojančios transporto priemonės, tačiau neduoti joms kelio ir susidurti su jomis ne tik kad nesiekė, tačiau tokių pasekmių ir nenorėjo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 30 pažymėta, kad BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, 7 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1–6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo, o jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir, nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti, t.y. kada nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK straipsnius, nustatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad M. Š. veikos kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį nėra jokio pagrindo, nes jo veika, atsižvelgiant į kaltės formą bei pasekmes, atitinka nusikaltimų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų nusikaltimų sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota teisingai.
Nagrinėjant bylą teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti M. Š. kaltinimą ir jo veiką papildomai kvalifikuoti dar ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl to, kad M. Š. nagrinėjamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, t.y. nusikalstamus veiksmus padarė dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, įžūliais tyčiniais veiksmais siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.
Toks papildomas M. Š. veikos kvalifikavimas nėra pagrįstas.
Teismų praktikoje laikoma, kad chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu (ar sužalojimu) nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2011). Tai reiškia, kad veiką kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų galima kvalifikuoti tik nustačius, jog kaltininkas užpuolė nukentėjusįjį ir turėjo tyčią sukelti nukentėjusiajam atitinkamas pasekmes be jokios priežasties ar pasinaudojant menkaverte priežastimi, t.y. nustačius, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š. nesiekė sukelti nukentėjusiesiems žalingų padarinių, tik sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, nukentėjusiųjų jis neužpuolė, jo nusikalstamos veikos rezultatas atsirado ne dėl agresyvaus nusiteikimo nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl papildomai jo veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra pagrindo.
M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, kad nukentėjusiesiems buvo atlyginta dalis neturtinės žalos. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė nagrinėjamu atveju buvo pagrindinė priežastis, dėl ko nusikaltimas buvo padarytas.
Skirdamas bausmę M. Š., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 61 straipsnio nuostatas, bausmės paskirtį, jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, amžių, į tai, kad yra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
M. Š. padarė du baigtus tyčinius labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, iš kurių viena jo įvykdyta nusikalstama veika sukėlė neatitaisomas pasekmes. Jis anksčiau neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą neblaiviam, greičio viršijimą, Utenos rajono savivaldybės seniūnija dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų nėra gavusi, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos netiesiogine tyčia, M. Š. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės artimos įstatymo sankcijose nustatytiems bausmės vidurkiams. Nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl už jas skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 2 punktas).
Kadangi nusikaltimą M. Š. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas šia teise naudotis (BK 68 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė itin grubiai pažeisdamas KET, taip pat į tai, kad anksčiau taip pat yra baustas administracine tvarka už grubius KET pažeidimus, todėl vairuoti kelių transporto priemones M. Š. uždraudžiama maksimaliam įstatymo nustatytam terminui.
Baudžiamojoje byloje dėl motinos A. N. mirties nukentėjusioji M. N. pareiškė 200 000 Lt, dėl motinos V. Č. mirties nukentėjusysis I. Č. pareiškė 150 000 Lt, o dėl sutuoktinio G. T. mirties nukentėjusioji V. T. pareiškė 100 000 Lt civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo motina D. Š. nukentėjusiems V. T. ir I. Č. pervedė po 5000 Lt žalos atlyginimo ( 2 T. b.l. 176-177).
Nukentėjusiųjų M. N., I. Č., V. T. civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, be kita ko pasakyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos duomenų matyti, kad nors nukentėjusioji M. N. ir nukentėjusysis I. Č. su savo motinomis kartu negyveno, tačiau palaikė artimus šeimyninius ryšius, bendravo, tarpusavyje susiskambindavo, domėjosi vieni kitų gyvenimu. Tuo tarpu dėl M. Š. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas G. T., V. T. neteko sutuoktinio, su kuriuo, teigianti, ryšys buvo itin stiprus, jo žūtis įtakojo visą jos tolimesnį gyvenimą. Neginčytina, kad visi ieškovai dėl artimų šeimos narių netekties patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, po artimųjų netekties pablogėjo jų psichinė būklė, fizinė sveikata ir todėl jiems buvo padaryta neturtinė žala. Taigi, atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo kaltės formą, jo turtinę padėtį, galimybę žalą atlyginti ateityje, bei susiformavusią teismų praktiką ir į tai, kad dalis nukentėjusiems padarytos žalos atlyginta, nukentėjusiajam I. Č. priteistina 75000 Lt, nukentėjusiajai M. N. 80000 Lt, o V. T. 95000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusioji M. N. už jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatui K. R. sumokėjo 2000 Lt, o nukentėjusiojo V. T. 1000 Lt. Šios nukentėjusių patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, jos yra realios ir priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis).
Daiktiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos oro pagalvės, saugomos U. apskrities VPK, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nusprendė:
M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir paskirti jam bausmę:
pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą - laisvės atėmimą keturiolikai metų.
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą - laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu kartu su bausme M. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime – laikotarpį nuo 2014 m. kovo 29 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš M. Š. V. T. 95000 litų (28817,19 eurų), M. N. 80000 litų (23169,6 eurų) ir I. Č. 75000 litų (21721,5 eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiajai M. N. 2000 litų (579,24 eurų), o V. T. 1000 litų (289,62 eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas oro pagalves, saugomas U. apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.