Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI – STEEL“ atstovei adv. padėjėjai Dovilei Aukštuolytei, atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos atstovams Birutei Matulevičiūtei ir Ramūnui Rakauskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. ir jos atstovei advokatei Jūratei Matonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI – STEEL“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI – STEEL“ 2012-06-18 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2012-05-17 sprendimą Nr. (37)SD-7436 ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 (1 t., b. l. 1-7).

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovai prašė skundą atmesti.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.

Per teismo posėdį trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-09-12 UAB „HI – STEEL“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – įmonės darbuotoja, šaltkalvė-štampuotoja L. D., susižalojo pirštus ekscentriniu presu, dėl ko jai buvo atlikta abiejų plaštakų II-ojo piršto amputacija vidurinių falangų lygyje.

2011-09-14 nukentėjusioji L. D. kreipėsi į VDI, prašydama ištirti nelaimingą atsitikimą darbe. Paaiškino, kad prieš darbo pradžią patikrino štampo ir preso apsaugas, jos veikė; pakilus viršutiniam preso stalui įsitikino, kad jis užsifiksavęs, ir ištiesė rankas, norėdama išimti detales, tuo metu suveikė presas ir prispaudė rankas (1 t., b. l. 135-136).

Remiantis 2011-09-26 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 3, darbuotoja galimai sumaišė darbų vykdymo eiliškumą ir, prieš išimdama detales iš preso formos, nesąmoningai nuspaudė preso paleidimo mygtukus bei siekė rankomis išimti detales iš preso formos, dėl ko buvo prispausti jos rankų pirštai, tokiu būdu buvo pažeistas Metalo preso operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2005-10-25 įsakymu Nr. 217, 29 p. reikalavimas (1 t., b. l. 131-134, 148).

2011-10-06 VDI nurodė pareiškėjai pašalinti tam tikrus darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus (1 t., b. l. 137-139).

2012-01-12 papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu padaryta išvada, kad įrenginys – presas – yra tvarkingas, apsaugos veikia, o nelaimingą atsitikimą nulėmė tai, kad operatorė kišo rankas į darbo zoną, neįsitikinusi, kad preso šliaužiklis yra sustojęs viršutinėje padėtyje (1 t., b. l. 148).

2012-03-27 L. D. kreipėsi į VDI, pareikšdama nesutikimą su nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo išvadomis (1 t., b. l. 149-152).

2012-04-05 vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-101 paskirtas pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas (1 t., b. l. 153).

2012-04-19 preso apžiūros ir patikrinimo metu nustatyta, kad presas 2006 m. buvo modernizuotas, įrengiant infraraudonųjų spindulių užuolaidas, automatiškai sustabdančias šliaužiklį darbuotojo rankoms pakliuvus į preso veikimo zoną; patikrinimo metu šviesos apsaugos veikė (esant rankoms pavojingoje zonoje paleisti šliaužiklio negalima, paleidimas viena ranka negalimas), paspaudus abu mygtukus abiem rankomis, suveikus šliaužikliui ir tuo pačius metu uždengus šviesos srauto liniją, šliaužiklio eiga iš karto sustabdoma. Darytina išvada, kad pakartotinas šliaužiklio darbo ciklas įsijungimas galėjo įvykti atsiradus trumpalaikiam gedimui elektroninėje valdymo sistemoje (1 t., b. l. 161).

Remiantis 2012-05-04 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, surašytu po pakartotinio tyrimo, presas yra greitaeigis, ruošinių įdėjimas ir detalių išėmimas atliekamas rankomis, dėvint apsaugines pirštines, esant darbuotojo rankoms už apsauginės užuolaidos linijos preso šliaužiklio veikimas neįmanomas. Darbuotojai ištiesus rankas už šios linijos, šliaužiklis netikėtai atliko dar vieną savaiminį darbo ciklą ir traumavo rankas. Pakartotinis darbo ciklo įsijungimas galėjo įvykti atsiradus trumpalaikiam gedimui elektroninėje valdymo sistemoje. Pažeisti: Darbo įrenginių bendrieji nuostatų 5 p.; 1 priedo 2.8 p. Darbdavio atstovas su nelaimingo tyrimo darbe išvadomis nesutiko (1 t., b. l. 155-157).

2012-05-17 vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius sprendimu Nr. (37)SD-7426 konstatavo, kad L. D. nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas ir tyrimo medžiaga atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, o pakartotinio tyrimo akte išvados suformuluotos įvertinus faktines tyrimo dalykui reikšmingas aplinkybes, remiantis papildomai gautais dokumentais ir liudytojų paaiškinimais. 2011-09-26 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3 pripažintas negaliojančiu (1 t., b. l. 10).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo bei skundų ir pareiškimų, susijusių su nelaimingų atsitikimų darbe tyrimu, nagrinėjimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – Nuostatai, redakcija iki 2012-06-30).

Nagrinėjamu atveju buvo tiriamas lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, kuris įvyko 2011-09-12 UAB „HI-STEEL“, įmonės darbuotojai L. D. bandant išimti detales iš preso formos, kuriam suveikus buvo prispausti darbuotojos pirštai.

Remiantis Nuostatų 30 p., lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria įmonės vadovas, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai, išrinkto (išrinktų) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka. Atliekant tyrimą, gali dalyvauti nukentėjusysis.

Nuostatų 46 p. nustatyta, kad, tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina: 46.1. nustatyti, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta. Jeigu ji pakeista, būtina sužinoti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio dokumentus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu; 46.2. apžiūrėti nelaimingo atsitikimo darbe vietą, pareikalauti padaryti reikiamas fotografijas, sudaryti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą; 46.3. gauti iš darbdavio tyrimui atlikti reikalingus duomenis, dokumentus ir paaiškinimus, iš įmonės vadovo, darbdavio įgalioto asmens, asmenų ir liudytojų – rašytinius paaiškinimus apie nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis; 46.4. prireikus ir esant galimybei gauti nukentėjusiojo rašytinį paaiškinimą, susijusį su nelaimingu atsitikimu darbe; 46.5. nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį pavojingą ar kenksmingą veiksnį (veiksnius) ir jo šaltinį; 46.6. nustatyti, ar nukentėjusysis nustatytąja tvarka apmokytas ir instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe); 46.7. prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose; 46.8. atsižvelgiant į šių Nuostatų 46.1–46.7 punktuose nurodytų klausimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatus, aprašyti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose. Duomenys nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių aprašyme pateikiami pagal jų priežastinį ryšį su nelaimingu atsitikimu darbe.

Vadovaujantis Nuostatų 73 p., nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 2 mėnesius nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo. Valstybinė darbo inspekcija pareiškimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ir priežasčių privalo išnagrinėti per 30 kalendorinių dienų nuo jų gavimo (74 p.). Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautus šių Nuostatų 73 punkte nurodytų asmenų pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas (75 p.).

Nagrinėjamu atveju pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas skirtas siekiant įvertinti nukentėjusiosios L. D. motyvus dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvadų.

Nustatyta ir nėra ginčo, kad L. D. darbe patyrė traumą, t. y. susižalojo pirštus ekscentriniu presu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01 teigiama, kad nukentėjusioji apmokyta dirbti (1 t., b. l. 14). Nustatyta, kad nukentėjusioji buvo išklausiusi darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažą, apmokyta dirbti su ekscentriniais, hidrauliniais presais, jai buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės (1 t., b. l. 32-35, 53-54). Pareiškėjos teigimu, presas buvo techniškai tvarkingas, atitiko prietaisui keliamus reikalavimus, todėl negalėjo būti nelaimingo atsitikimo priežastis.

2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 (redakcija iki 2012-06-30) 16 str. 1 d. nustatyta, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 5 p. nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi šiuose nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir kurios užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pagal šių nuostatų 1 priedo 2.8 p., jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Apsaugai ir apsauginiai įtaisai turi: būti tvirtos konstrukcijos; nekelti jokio papildomo pavojaus; būti sunkiai nuimami arba padaromi neveiksmingi; būti išdėstyti pakankamu atstumu nuo pavojingų zonų; netrukdyti daugiau negu būtina stebėti darbo įrenginio veikimą; leisti atlikti reikiamas darbo įrenginio dalių pastatymo ar keitimo bei priežiūros darbų operacijas, jei tai įmanoma, apsaugų bei apsauginių įtaisų nešalinant, o tik apribojant įėjimą į šių darbų zoną.

Nustatyta, kad 2011-09-15 buvo atliktas įrengimo techninės būklės patikrinimas, jį atliko įmonės darbuotojai, gedimų nenustatyta (1 t., b. l. 97-98). 2011-10-26 preso būklę patikrino KTU Gamybos technologijos katedros prof. habil. dr. A. Bargelis, kuris konstatavo, kad presas veikė tinkamai, todėl nelaimingą atsitikimą lėmė pačios nukentėjusiosios veiksmai – kišo rankas į pavojaus zoną neįsitikinusi, kad preso šliaužiklis yra sustojęs viršutinėje padėtyje (1 t., b. l. 145). Atlikus pakartotinį tyrimą, 2012-04-19 nustatyta, kad presas 2006 m. buvo modernizuotas, įrengiant infraraudonųjų spindulių užuolaidas, automatiškai sustabdančias šliaužiklį darbuotojo rankoms pakliuvus į preso veikimo zoną; patikrinimo metu šviesos apsaugos veikė (esant rankoms pavojingoje zonoje paleisti šliaužiklio negalima, paleidimas viena ranka negalimas), paspaudus abu mygtukus abiem rankomis, suveikus šliaužikliui ir tuo pačius metu uždengus šviesos srauto liniją, šliaužiklio eiga iš karto sustabdoma. Padaryta išvada, kad pakartotinas šliaužiklio darbo ciklas įsijungimas galėjo įvykti atsiradus trumpalaikiam gedimui elektroninėje valdymo sistemoje (1 t., b. l. 161).

Pareiškėjos prašymu, 2013-01-17 teismo nutartimi buvo paskirta darbų saugos ekspertizė, siekiant nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis (2 t., b. l. 78-80).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas Titas Dėjus, atlikęs darbų saugos ekspertizę, 2013-02-12 surašė ekspertizės aktą Nr. 11-306(13), kuriame padarė išvadą, jog tikėtina, kad nelaimingą atsitikimą lėmė netinkama techninė įrenginio būklė. Eksperto teigimu, jei buvo įrengta apsauginė užuolaida, kurios paskirtis yra stabdyti judančių dalių judėjimą darbuotojo rankoms pakliuvus į pavojingą zoną, tai ši užuolaida nesustabdė preso judančių dalių L. D. rankoms pakliuvus į pavojingą zoną, tai sudaro pagrindą prielaidai, jog apsauginė užuolaida buvo arba techniškai netvarkinga, arba tinkamai nesureguliuota. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad negalima nustatyti, ar nelaimingam atsitikimui turėjo įtakos darbuotojos L. D. veiksmai, kišant rankas į darbo zoną nesulaukus, kol preso šliaužiklis visiškai sustos viršutinėje padėtyje (2 t., b. l. 89-92).

Per teismo posėdį teismo ekspertas T. Dėjus paaiškino, kad aplinkybę, jog dėl nelaimingo atsitikimo kaltas būtent presas, patvirtina preso suveikimo faktas įkišus rankas į pavojaus zoną, kadangi tokiu atveju techniškai tvarkingas presas neturėtų suveikti. Ekspertas pažymėjo, kad tiek prof. habil. dr. A. Bargelio išvada, tiek kiti įmonės pateikti duomenys negali objektyviai patvirtinti ar paneigti, kokia preso techninė būklė buvo įvykio metu. Visi papildomi tyrimai galėjo būti atliekami ir būklė vertinama po to, kai prietaisas buvo išrinktas ir surinktas iš naujo, tokiu būdu sąlygojant, kad prietaiso būklė po nelaimingo atsitikimo iš tiesų pasikeitė.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog tarp prietaiso apsauginės užuolaidos veikimo ir nelaimingo atsitikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent darbuotojos veiksmai neatitiko jai privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe; be to, nepateikti duomenys, kad įrenginys atitinka tokiems gaminiams keliamus saugos reikalavimus. Teismas sutinka su eksperto T. Dėjaus išvada, jog šiuo atveju prietaiso patikrinimai po nelaimingo atsitikimo, atlikus kokius nors techninius pakeitimus, negali būti objektyvūs.

Atsižvelgiant į tai, 2012-05-04 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo priemonės, neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, yra pagrįsta. VDI vyr. valstybinis darbo inspektorius pagal kompetenciją išnagrinėjo L. D. skundą ir, išsamiai ištyręs medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėtą spendimą.

Dėl nurodytų motyvų, naikinti ginčijamų aktų pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos Lietuvos ir Vokietijos UAB „HI – STEEL“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.