- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-375-721/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-9-00088-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei J. S., dalyvaujant prokurorei A. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, R. Ž. prekybos įmonės savininkas, gyv.( duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž., būdamas R. Ž. prekybos įmonės, kodas 166671990, registruotos adresu Sodų g. 18-39, Mažeikiuose, savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. - „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius [vykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 12 str. 4 d. (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX - 1914) - „ apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybe tai padaryti”, aplaidžiai tvarkė R. Ž. prekybos įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent, 2010 metų gegužės-liepos mėnesiais kūdros atnaujinimo darbams atlikti nesudarė darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu ir dokumentais neįformino darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų už 6000,00 Lt, dėl ko negalima iš dalies nustatyti R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m.
Kaltinamasis R. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010 metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, pažįstamas A. Ž. pasiūlė darbą - išvalyti dvi kūdras, esančias Akmenės rajone. Jis paruošė komercinį pasiūlymą R. Ž. prekybos įmonės vardu, kuriame nurodė kūdrų atnaujinimo kainas. Kadangi kaina tenkino A. Ž. žmoną V. Ž., kuri vykdė europinį projektą, su ja pasirašė Darbų pirkimo sutarti dėl darbų pirkimo. Sutartį pasirašė V. Ž. ir jis, kaip R. Ž. prekybos įmonės savininkas, joje įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys apie susitarimą su V. Ž. dėl kūdrų atnaujinimo, sutartį patvirtino R. Ž. prekybos įmonės apvaliu spaudu ir parašu. Kai darbai buvo atlikti, jis V. Ž. už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą. V. Ž. už atliktus darbus pinigus pervedė į R. Ž. prekybos įmonės sąskaitą banke. Atlikus darbus buvo surašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Kūdrų išvalymui rangos pagrindais jis samdė fizinį asmenį vardu Vytautas, kuris turėjo atitinkamus leidimus tokiems darbams atlikti. Vytauto pavardės neatsimena, kur jis gyvena, taip pat nežino. Jį susirado pagal turėtą telefono numerį iš senų laikų. Su juo susitiko 2010 metų gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje ir nuvyko į Lapkasių kaimą, kur reikėjo atlikti minėtus darbus. Darbus reikėjo atlikti miške. Sutarė, kad kūdras Vytautas atnaujins už 8000,00 Lt, bei buvo sutarta 2000,00 Lt nenumatytų išlaidų. Dėl šių darbų atlikimo jis sutarties su Vytautu nesudarė. Darbus Vytautas atliko savo technika. Dirbama buvo jo traktoriumi. Už kūdrų atnaujinimą Vytautui darbų eigoje sumokėjo du kartus po 1500,00 Lt, ir vieną kartą, atlikus darbus, 3000,00 Lt. Likusius 2000,00 Lt turėjo sumokėti pasirašius sutartį, tačiau nesumokėjo, kadangi jis daugiau nepasirodė. Pinigus Vytautui mokėjo iš savo asmeninių lėšų grynais pinigais, kadangi iš įmonės pinigų mokėti negalėjo, nes nebuvo dokumentais įforminęs susitarimo su Vytautu. Pinigus mokėjo miške Lapkasių k., Akmenės r. Sumokėjus pinigus, joks dokumentas surašytas nebuvo. Vytautą jis turėjo samdyti R. Ž. prekybos įmonės vardu, tačiau kadangi sutartis sudaryta nebuvo, pinigus mokėjo asmeniškai. Atlikus darbus, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas su Vytautu pasirašytas nebuvo, tai turėjo padaryti vėliau. Visi dokumentai tarp R. Ž. prekybos įmonės ir Vytauto turėjo būti pasirašyti baigus darbus bei pilnai atsiskaitant. Sutarties nesudarė iš karto ir sumokėjęs Vytautui dalį pinigų, dokumentų nesurašė, kadangi viskas vyko pakankamai skubiai, jo įmonė randasi Mažeikių m., o Vytautas dirbo Akmenės rajone miške. Dokumentų, įrodančių, kad kūdrų atnaujinimą atliko Vytautas ir pinigus sumokėjo jam, neturi. Pripažino, kad 2010 metais pasamdęs darbams atlikti Vytautą, jam sumokėjęs pinigus už darbus ir to neįforminęs taip, kaip reikalauja galiojantys įstatymai, pažeidė šiuos įstatymus. Nurodė taip pat, kad vykdė teisėtą veiklą, darbai realiai buvo atlikti ir nesiekė išvengti kažkokios turtinės prievolės, ar nuslėpti ūkinę operaciją, bet pasitikėjo Vytauto sąžiningumu, neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog šis daugiau nepasirodys ir nepasirašys su juo dokumentų, net nenumanė, jog dėl to, kad jis sumokėjo už atliktus darbus nuosavus pinigus iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jis tyčia buhalterinės apskaitos pažeidimų nedarė, tai įvyko dėl nepakankamo apskaitos reikalavimų žinojimo, laiko stokos, darbų gausos ir dėl darbų atlikimo vietos didelio atstumo nuo jo įmonės būstinės. Dėl padarytų teisės aktų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, žada daugiau įstatymų pažeidimų nedaryti, prašo atleisti jį baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Motyvuojamoji dalis
Be R. Ž. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta liudytojų, specialistės paaiškinimais, išvada dėl R. Ž. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kita bylos medžiaga.
L. V. Ž. parodė, kad jai dalyvaujant projekte „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose”, kūdrų atnaujinimo darbams atlikti apklausos būdu buvo išrinkta R. Ž. prekybos įmonė, 2010 m. gegužės mėnesį su įmone buvo surašyta darbų pirkimo sutartis, po to atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2010 m. liepos mėnesį PVM sąskaita faktūra. Pinigus už atliktus darbus R. Ž. įmonei ji sumokėjo pavedimais per banką.
Liudytojas A. Ž. parodė, kad R. Ž. prekybos įmonė atliko kūdrų atnaujinimo darbus Lapkasių k. Akmenės r. Drbų eigą jis nekontroliavo, bet juos baigus, patikrino ir įvertino darbus. Kai darbai buvo atlikti, R. Ž. įmonė išrašė dokumentus, pagal kuriuos V. Ž. apmpkėjo už atliktus darbus.
Specialistė I. S. teisme parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu R. Ž. prekybos įmonė buhalterio neturėjo, individualios įmonės apskaitą tvarkė pats įmonės savininkas. 2010-05-24 buvo pasirašyta darbų pirkimo sutartis, kuria R. Ž. prekybos įmonė įsipareigojo V. Ž. atnaujinti dvi kūdras, kurių plotai 240 kv. m. ir 260 kv. m., vienos kūdros atnaujinimo kaina 11 925,00 Lt. R. Ž. prekybos įmonės direktorius R. Ž. 2010-07-27 išrašė PVM sąskaitą faktūrą už atliktus kūdrų atnaujinimo darbus 23 850,00 Lt ir PVM. Už atliktus darbus V. Z. apmokėjo mokėjimo pavedimais, pervesdama iš viso į R. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą banke 28 858,50 Lt. Dėl kūdrų atnaujinimo darbų atlikimo R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad samdė fizinį asmenį Vytautą, su kuriuo sutarė, jog šis atnaujins kūdras miške Lapkasių k, Akmenės r. už 8000,00 Lt bei buvo sutarta 2000,00 Lt nenumatytų darbų. Jokios šių darbų atlikimo sutarties su Vytautu nesudarė, jo duomenų daugiau nenurodė, kontaktų ar telefono numerio nerturi. Už kūdrų atnaujinimą Vytautui du kartus sumokėjo po 1500,00 Lt ir vieną kartą sumokėjo 3000,00 Lt atlikus darbus, o likusius turėjo sumokėti pasirašius sutartį, tačiau nesumokėjo, kadangi Vytautas daugiau nepasirodė. Nurodė, kad Vytautui mokėjo iš savo asmeninių lėšų grynais pinigais. Pinigus mokėjo ten pat kur randasi kūdros, t. y. miške Lapkasių k, joks dokumentas ten tada surašytas nebuvo. Suvokė, kad Vytautą turėjo samdyti R. Ž. įmonės vardu, todėl kadangi sutartis su juo sudaryta nebuvo, pinigus mokėjo savo asmeninų lėšų. R. Ž., kaip R. Ž. įmonės vadovas, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 12 str. 4 d. (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX -1914) - , apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti” dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. Tai, kad R. Ž. teisme nurodė, jog su asmeniu vardu Vytautas siekė sudaryti ne įdarbinimo, o rangos sutartį, nes šis turėjo licenciją ar patentą tokiems darbams, R. Ž. paržeidimo esmės nekeičia, nes ir šiuo atveju ūkinės operacijos turėjo būti nurodytos įmonės apsakitos registruose.
Iš 2012-05-16 FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 5-4/44 dėl R. Ž. prekybos įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad R. Ž. prekybos įmonė Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filiale įregistruota 1993-08-30, kodas 166671990, buveinės adresas Sodų g. 18-39, Mažeikiai. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu R. Ž. prekybos įmonėje vadovu dirbo R. Ž.. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. 1 d. už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausias buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu R. Ž. prekybos įmonė buhalterio neturėjo, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 str. 4 d. nuostatas, individualios įmonės apskaitą gali tvarkyti tos įmonės savininkas. Jeigu pagal R. Ž. parodymus, jo įmonė vykdė V. Ž. kūdros atnaujinimo darbus, kuriuos atliko įmonėje neįdarbintas fizinis asmuo Vytautas, kuriam atlyginimą iš viso 6 000,00 Lt išmokėjo R. Ž. iš savo asmeninių lėšų, tai R. Ž. nesudaręs darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu ir dokumentais neįforminęs darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų už 6 000,00 Lt, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. 1 d. - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 12 str. 4 d. (galioja nuo 2003-12-30 pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr. IX -1914) - , apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti”. Dėl R. Ž. prekybos įmonėje 2010 m. gegužės - liepos mėn. dokumentais neįformintų fiziniam asmeniui darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų už 6 000,00 Lt, iš dalies negalima nustatyti R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. (b. 1. 46 - 87).
LR BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės - dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas).
BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pvz., kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas.
Kaltinime iš esmės konstatuota, kad R. Ž. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tyčia, tačiau kaltinat apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nėra atskleistas kaltės turinys, koks buvo R. Ž. psichinis santykis su daroma veika, kokių tikslų jis siekė nesudarydamas kūdros atnaujinimo darbams darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu ir dokumentais neįformindamas darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų už 6 000,00 Lt. Neatskleista, kad R. Ž. sąmoningai pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, siekė, kad nebūtų galima iš dalies nustatyti 2010 metų R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, aplamai nenurodytas šios veikos tikslas.
Kaip matyti iš byloje esančios specialistės išvados būtent dėl vieno R. Ž. neteisėto veiksmo, neįtraukimo į prekybos įmonės apskaitą ūkinių operacijų už 6000 Lt apmokėjus už darbą fiziniam asmeniui, su kuriuo nebuvo sudarytą darbo sutartis, iš dalies nebuvo galima nustatyti 2010 m. R. Ž. prekybos įmonės turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.
Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Šioje byloje kaltinimas, kad R. Ž. apgaulingai tvarkė apskaitą remiasi vien tik objektyviuoju veikos požymiu, kad jis nesudaręs darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu, neįformino dokumentais darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinių operacijų už 6 000,00 Lt. Pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.
Bylos nagrinėjimo metu R. Ž. aiškino, kad neturėjo tikslo neįtraukti ūkinių operacijų į bendrovės apskaitą, o tai atsitiko dėl darbų specifikos, jų atlikimo vietos miške ir didelio atstumo nuo jo įmonės būstinės, jų atlikimo neilgo laikotarpio, dėl to, kad sąskaita faktūrą apmokėjimui pagal sutartį už atliktus darbus turėjo būti išrašyta padarius visus darbus, o ne etapais. Jo manymu, nors nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, tačiau jo veiksmuose nebuvo siekio nuslėpti sudarytos darbų atlikimo rangos sutarties ir avansinių išmokų asmeniui padariusiam darbus (tai padaryti iš esmės būtų neįmanoma, nes buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyti ir darbų pirkimo sutartis su V. Ž. ir apmokėjimo už atliktus darbus PVM sąskaita faktūra, pinigai už atliktus darbus buvo sumokėti banko pavedimu). Tinkamai sutvarkyti dokumentų jis negalėjo tik dėl to, kad Lapkasių kaime atlikęs darbus Vytautas, nepasirodė, o jis neturėjo jo asmens duomenų.
Aukščiau aptarti duomenys ir paties R. Ž. parodymai rodo, kad nebuvo nustatyti būtini subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju R. Ž. veika kvalifikuota tinkamai. R. Ž. prekybos įmonės savininkas pasirašė su V. Ž. sutarti dėl darbų pirkimo. Kai darbai buvo atlikti, jis V. Ž. už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą. V. Ž. už atliktus darbus pinigus pervedė į R. Ž. prekybos įmonės sąskaitą banke. Atlikus darbus buvo surašytas atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas. Visi šie veiksmai įforminti įmonės apskaitoje. Darbams atlikti R. Ž. samdė fizinį asmenį, su kuriuo sutarties nesudarė ir apmokėjimo už darbus neįtraukė į įmonės apskaitą, bet tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, jog būtų visus reikalingus dokumentus surašęs, jei asmuo, atlikęs darbus, nebūtų išvykęs, net nesulaukęs galutinio atsiskaitymo už darbus. Kadangi aptartais įrodymais nebuvo nustatyta, kad fiziniam asmeniui duodamas už atliktą darbą asmeninius pinigus ir juos neįtraukęs į įmonės buhalterinę apskaitą, R. Ž. siekė apsunkinti individualios įmonės apskaitos nustatymo tvarką, darytina išvada, kad jis galėjo nežinoti, kad šią įvykusią ūkinę operaciją neįtraukus į įmonės apskaitą nebus galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo ir galėjo tai žinoti ir numatyti, kad šių dokumentų tinkamai neįforminus, įmonės apskaitoje nebus parodyta, kad už atliktus darbus, dėl kurių atlikimo įmonė sutarė su V. Ž., buvo sumokėta fiziniam asmeniui. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog R. Ž. buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai. ir veikos padarymo metu iš jo, kaip įmonės vadovo, galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Esant šioms aplinkybėms R. Ž. nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.
R. Ž. vertėsi individualia veikla ir privalėjo vadovautis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 str. 1 d. nuostatomis bei pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus turėdamas prievolę visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, pagal R. Ž. prekybos įmonės sutartį su V. Ž. dėl kūdros atnaujinimo darbų, neįforminęs darbo sutarties su fiziniu asmeniu Vytautu, kuris darbus ir atliko, sumokėjo šiam 6000 Lt iš asmeninių lėšų, darbo užmokesčio išmokėjimo operacijų neįformino, tuo pažedė paminėtą įstatymo nuostatą. Už šiuos pažeidimus atsakingas prekybos įmonės savininkas ir direktorius R. Ž., kuris eidamas šias pareigas, prisiėmė atsakomybę už visą jo vadovaujamos įmonės valdymą, jos veiklos sklandų organizacinių ir teisinių problemų sprendimą ir turėjo suprasti, kad viena iš jo pareigų užtikrinti tinkamą jo vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau 2010 metų gegužės –liepos mėnesiais tai darė neatsakingai ir aplaidžiai, ką ir pats pripažino.
Tai, jog teisme R. Ž. nurodė, kad su asmeniu, atlikusiu kūdrų tvarkymo darbus, jį siejo ne darbo, o rangos teisiniai santykiai, veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, tuo labiau, kad šis asmuo nėra nustatytas ir nėra galimybės tokia kaltinamojo versiją patikrinti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. pateikė prašymą perduoti jį laiduotojos L. Ž. atsakomybėn be užstato.
Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prašymą kaltinamąjį R. Ž. perduoti pagal laidavimą be užstato jos atsakomybėn pareiškė advokatė L. Ž.. Ji nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, juo visiškai pasitiki. Kaltinamasis jos charakterizuojamas kaip doras, sąžiningas, pareigingas, neteistas. Ji jau ne kartą kalbėjo su sūnumi apie jo padarytą veiką, aiškino šios veikos pavojingumo pobūdį, tokios veikos neteisėtą poveikį jo tolimesniam gyvenimui. Ji taip pat įsipareigojo (prisiėmė atsakomybę) tokią įtaką R. Ž. daryti ir ateityje. Ji kaip laiduotoja, turės galimybę daryti teigiamą įtaką R. Ž., kuris klauso jos patarimų, imsis priemonių, kad R. Ž. daugiau nepadarytų jokių teisės pažeidimų.
Vertinant laiduotojos L. Ž. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra kaltinamojo motina. Iš jos parodymų teismui matyti, kad ji pasirengusi padėti sūnui R. Ž.. Pagal Advokatūros įstatymo 7 str. advokatu gali būti tik asmuo esantis nepriekaištingos reputacijos, kas reiškia, jog advokato profesijai iš esmės keliami didesni, reiklesni elgesio standartai. Taigi tik nepriekaištingo profesinio lygio, gero elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Todėl, teismo nuomone, L. Ž. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, laiduotoja kaip teisininkė ir ypač asmuo, dalyvaujanti teisingumo įgyvendinimo procese, kaip tik gali teigiamai paveikti R. Ž.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. Ž. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, šia nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, išlaiko du mažamečiu vaikus, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad jis nėra asocialus asmuo, linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus teisės pažeidimus. Teisminio nagrinėjimo metu R. Ž. pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir paaiškino teismui, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Be to, teismo nuomone, didelę reikšmę R. Ž. turėjo įspėjamosios, prevencinės teisinės priemonės (ikiteisminio tyrimo eiga, įtarimo pareiškimas, teisminis nagrinėjimas ir kriminalinės bausmės grėsmė), ką rodo jo nuoširdus galėjimasis, pergyvenimas. Teismas laiko, kad kaltinamasis R. Ž. visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. Ž. išdėstyti argumentai dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytini pakankamai pagrįstais, todėl prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į laiduotojos ir kaltinamojo asmenines savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui. Baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Vertinant aukščiau paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad iš nusikalstamos veikos turtinės naudos neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina (BK 67 str.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad R. Ž. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam šis BK straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. Ž. prekybos įmonės dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje Varpo g. 29, Šiauliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. Ž. prekybos įmonei.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 273, 291, 297, 298 , 301-308 straipsniais,
nusprendė:
R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies), atleisti pagal laidavimą be užstato (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis), laiduotoja paskiriant L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti R. Ž., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. Ž., kad vadovaujantis BK 40 str. 6 d. laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
R. Ž. prekybos įmonės dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje Varpo g. 29, Šiauliai, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti R. Ž. prekybos įmonei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.