Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, ūkininkė, pensininkė, anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, kaip darbdavė, nuo 2011 m. liepos mėnesio (tikslesnis laikas nenustatytas) priėmė dirbti melžėja R. B. ir pagalbiniu darbininku – šėriku V. O., tačiau nesudarė su jais darbo sutarčių bei nepranešė apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui, tokiu būdu pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. Š. 2012 m. sausio 30 d. paaiškinime kaltės nepripažino, tačiau iš esmės pripažino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to nuoširdžiai gailisi ir nurodė, kad ji yra ūkininkė, turi pieninių galvijų ūkį. 2011 m. spalio mėnesį susilaužė koją ir nebegalėjo dirbti prie galvijų, dėl to paprašė savo kaimynų R. B. ir V. O., kad prižiūrėtų ir pašertų gyvulius. Kaimynai apie keturis mėnesius, kiekvieną dieną, nustatytu laiku nuo 4.30 iki 6.30 val. ir nuo 16.30 iki 18.30 val. šerdavo ir melždavo gyvulius. Darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo, darbo užmokestis pagal susitarimą nebuvo mokamas, tačiau už atliktą darbą gaudavo maisto produktais – pienu, bulvėmis, daržovėmis (b. l. 7).

Teismo posėdžio metu J. Š. patvirtino savo paaiškinimus, pripažino aplinkybes, kad jos kaimynai R. B. ir V. O. jai dirbo, už tai ji atsilygindavo natūra – jos ūkyje gaunama produkcija. Tačiau nežinojo, kad tokiems darbams būtinos darbo sutartys. Šiuo metu R. B. ir V. O. pas ją dirba pagal sudarytas darbo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Jos kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais. R. B. 2012 m. sausio 25 d. paaiškinime nurodė, kad ji dirbo ūkininkei J. Š., nes ūkininkė susilaužė koją ir negalėjo pati dirbti. Ji pradėjo dirbti prieš keturis mėnesius, kiekvieną dieną, ryte ir vakare kartu su sugyventiniu V. O.. Ūkininkė J. Š. aprūpino juos reikalinga melžimo ir šėrimo įranga bei pašarais. Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo. Už tą darbą jie naudojosi ūkininkės 0,5 ha žeme (b. l. 5).

Teismo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad ji kartu su sugyventiniu V. O. dirbo pas ūkininkę J. Š., už tai jai atsilygindavo įvairiais produktais. Manė, kad tai yra pagalba ir darbo sutartis nereikalinga.

V. O. 2012 m. sausio 25 d. paaiškinime nurodė, kad jis dirbo pas ūkininkę J. Š. kartu su R. B.. Jie pradėjo dirbti pas ūkininkę nuo 2011 m. vasaros, apie 5 mėnesius, kiekvieną dieną, ryte ir per pietus po 2 valandas, šerdavo ir melždavo gyvulius. Abu su sugyventine už darbą iš ūkininkės J. Š. gaudavo atlyginimą - per abu 700 litų kas mėnesį. Ūkininkė J. Š. aprūpino juos reikalingomis priemonėmis darbui. Ūkininkė žadėjo juos įdarbinti legaliai, tačiau darbo sutartys su juo ir sugyventine sudarytos dar nebuvo (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu V. O. patvirtino, kad jis kartu su sugyventine R. B. dirbo pas ūkininkę J. Š.. Už darbą ji atsilygindavo įvairiais produktais, pinigais.

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka neįforminti dirbo du asmenys: R. B. ir V. O. (b. l. 4).

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės epikrizės matyti, kad J. Š. gydėsi ortopedijos – traumatologijos skyriuje nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2011 m. liepos 25 d., kur jai nustatytas kairiojo šlaunikaulio pertrochanterinis lūžimas. 2011 m. liepos 15 d. ji buvo operuota ir po to ji buvo išleista ambulatoriniam gydymui pagal gyvenamą vietą (b. l. 18).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Baudžiant administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nelegalaus darbo faktą, t. y. įrodyti tokio darbo dirbimą, esant visiems išvardintiems darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo pagal ATPK 41³ straipsnį traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 98 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Nelegaliu darbu kėsinamasi į du teisinius gėrius: viena vertus, nelegalūs darbuotojai neturi teisės į teisines ir (arba) socialines garantijas, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Kita vertus, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant ne tik darbo, bet ir civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria verčiantis gaunamos pajamos ar kitokia ekonominė nauda (pvz., atlyginimas natūra, skolos įskaitymas ir t. t.). Civilinės sutartys sudaromos gyventojams užsiimant individualia veikla (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Antra, DK 93 straipsnyje įtvirtinti darbo sutarties požymiai reikšmingi tuo, kad leidžia darbdavio ir darbuotojo santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių – vertinti kaip susiklosčiusius kitų teisės šakų (pvz., civilinės) pagrindu. Norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatyti visų DK 93 straipsnyje nurodytų darbo sutarties požymių. Norint darbą pripažinti nelegaliu, užtenka nustatyti, kad jis dirbamas pažeidžiant esmines darbo sutarties instituto nuostatas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).

Pagal byloje surinktą rašytinę medžiagą bei šalių parodymus matyti, kad tarp ūkininkės J. Š. ir melžėjos R. B. bei pagalbinio darbininko – šėriko V. O. buvo darbo sutarties požymiai, t. y. susitarimas dėl darbdavio (J. Š.) ir darbo funkcijos (pieno melžimas ir gyvulių šėrimas), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (dirbama ryte ir vakare, kiekvieną dieną nuo 4.30 iki 6.30 val. ir nuo 16.30 iki 18.30 val.), darbas atlygintinas (sutartas atlygis – po 350 litų, kas mėnesį, kuriuos gaudavo pinigais arba iš ūkio gaunama produkcija). J. Š., veikdama kaip darbdavė, nesudarė rašytinių darbo sutarčių, esant darbo santykių požymiams, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl darbas laikomas nelegaliu.

Ūkininkei J. Š. jos ūkis (turima omenyje auginamus galvijus ir pieno tiekimą supirkėjams, tai yra produkcijos tiekimas rinkai) yra pajamų šaltinis. Darbas buvo pastovus, neatsitiktinio pobūdžio, o už darbą buvo mokamas sutartas atlygis, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju galėjo būti talkos ar savanoriškų darbų požymiai.

Administracinės atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos dydis yra nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis teisės pažeidimas darbo srityje. J. Š. nelegaliai dirbo du asmenys šešis mėnesius. Kadangi J. Š. iš esmės pripažino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas tai laiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. Š. yra pensininkė, pažeidimą padarė priversta objektyvių priežasčių – buvo susilaužiusi koją. Ji neteista, administracine tvarka nebausta. Po administracinio teisės pažeidimo padarymo minėti asmenys buvo legaliai įdarbinti ir dirbą pas ją ūkyje iki šiol. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, už administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį padarymą J. Š. skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda - po 500 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tikint, kad ji bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 30¹ straipsniai).

J. Š. išaiškintina, kad laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju pažeidėjai reikės sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą (ATPK 312 ir 314 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti po 500 Lt (penkis šimtus litų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso - 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.

Įpareigoti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, sumokėjus paskirtą baudą, pateikti Šiaulių rajono apylinkės teismui šią aplinkybę, patvirtinančius dokumentus. Priešingu atveju, bauda bus išieškoma priverstine tvarka.

Nutarimo nuorašą per 3 dienas įteikti (išsiųsti) J. Š. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos dali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.