Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui L. K. (L. K.) ir jo atstovui advokatui Gžegožui Saksonui (Gžegož Sakson), atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Barbarai Kuzinevič, vertėjaujant Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. (L. K.) skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 94–100), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. A33(l)-4813-(25.3.1.) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vs., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajono savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas), detalųjį planą. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypas priklauso jam nuosavybės teise. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. 2011 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė sutartimi perdavė jam Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Administracijos Architektūros ir planavimo skyrius 2011 m. gruodžio 5 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Detaliajam planui parengti jis pasamdė UAB „K-LINK LT“, kurios architektai, vadovaudamiesi Vilniaus rajono savivaldybės bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 (toliau – ir Bendrasis planas), bei (duomenys neskelbtini) viensėdžio (apie 78,7 ha), esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, koncepcine schema, patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. A27-2075 (toliau – ir Koncepcinė schema), parengė Žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurį Žemės sklypas padalinamas į 4 dalis, pakeičiant 3 žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą į gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ketvirto žemės sklypo paskirtis – keliui ir infrastruktūrai. Šis detalusis planas pagal visas procedūras buvo viešai apsvarstytas su visuomene, suderintas su visomis institucijomis, nė viena iš jų neturėjo jokių pastabų, tačiau atsakovė skundžiamu sprendimu atsisakė tvirtinti detalųjį pianą, motyvuodama, kad jo sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, nes keičiama viso sklypo, o ne jo dalies, pagrindinė naudojimo paskirtis.

Pareiškėjas pabrėžė, jog ginčo detalusis planas buvo parengtas tiksliai pagal išduotas planavimo sąlygas. Atsakovės sudaryta Teritorijų planavimo komisija patikrino ir nustatė, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas atitinka galiojančius aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bei detalųjį planą suderino be jokių pastabų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patikrino detalųjį planą bei, nenustatęs prieštaravimų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, išdavė teigiamą išvadą. Įvairių institucijų kvalifikuoti specialistai, tarp kurių ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja A. E., atliekanti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, patikrino planavimo dokumentą ir jį suderino bei išdavė teigiamas išvadas, taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Administracijos direktorius galėjo atsisakyti tvirtinti detaliojo planavimo dokumentą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas atsisakytų pasirašyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 6 str. 4 d. nurodytą sutartį arba jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas būtų apskųstas teismui, tačiau nė vienos iš išvardintų priežasčių nebuvo. Pareiškėjo teigimu, detalųjį planą tvirtinanti institucija negali paskutiniame tvirtinimo etape kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo numatyti išduotame planavimo sąlygų sąvade.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Bendrojo plano 11.3.2. p. nustato, jog zonose (M, M l , H, Z, ZK) kaimo gyvenamųjų vietovių detaliuosius planus (M 1:5000, M 1:2000) galima rengti, kada atsiranda poreikis gyvenvietę vystyti. Patvirtinus (duomenys neskelbtini) viensėdžio koncepcinę schemą, Administracijos direktorius išreiškė poziciją, kad yra poreikis šią teritoriją (gyvenvietę) vystyti. Pažymėjo, kad Koncepcinė schema numato galimybę keisti žemės paskirtį pagal U tipo zonoje leidžiamus žemės naudojimo būdus. Pareiškėjo sklypas yra M1 žemės naudojimo prioriteto zonoje, kurioje leidžiama plėsti kitos paskirties žemę renovuojamose kaimų gyvenvietėse. Kitos paskirties žemė gali būti suformuota bemiškėse žemėse 1–5 proc. kaimo teritorijos. Anot pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, jam buvo leista žemės sklypą padalinti tik į 3 mažaaukščius gyvenamųjų namų sklypus, numatant kiekviename sklype po 50 proc. želdynų. Atkreipė dėmesį, kad negalima mechaniškai perkelti zonų ribų iš Koncepcinės schemos, kuri parengta stambesniu masteliu (M l:10000), į parengtą detaliojo plano lygį, kuris parengtas detalesniu masteliu (M l:500). Pabrėžė, kad atsakovė nedetalizuoja, koks detaliuoju planu suprojektuotas plotas atitinka Bendrojo plano sprendinius, o koks prieštarauja, be to, neaišku, kokia dalis sklypo patenka, jei iš viso patenka, į neurbanizuojamą teritoriją.

Pareiškėjas akcentavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus 2011 m. gruodžio 5 d. išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti yra aiškiai numatyta keisti viso, o ne dalies, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Taip pat nustatytas reikalavimas gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti nemažesnius kaip 0,15 ha. Pagal TPĮ 26 str. 9 d. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų. Ši nuostata galioja ir detalųjį planą tvirtinančiai institucijai, tačiau atsakovė piktnaudžiauja valdžia ir iš esmės nori keisti ar tikslinti dar 2011 m. savo išduotas planavimo sąlygas. Be to, pareiškėjo nuomone, tinkama forma tvirtinti detalųjį planą ar atsisakyti jį tvirtinti yra Administracijos direktoriaus įsakymas, taigi skundžiamas atsakovės raštas neatitinka ir individualiajam administraciniam aktui nustatytos formos bei nustatytų reikalavimų (nepatvirtintas antspaudu).

Atsakovė Administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 103–106).

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas vadovaujasi skundo pateikimo metu galiojančiais teisės aktais, tačiau šioje byloje taikytini teisės aktai, reglamentuojantys detaliųjų planų rengimą ir tvirtinimą, galioję iki 2014 m. sausio 1 d., nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymą, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas po 2014 m. sausio 1 d. nenurodė, jog norėtų atlikti derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras pagal naują tvarką. Taip pat pabrėžė, jog pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio TPĮ 26 str. 4 d. detalusis planas patvirtinamas arba motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos, todėl pareiškėjo reikalavimas patvirtinti detalųjį planą per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo prieštarauja teisės aktams.

Atsakovės teigimu, tiek teisės aktų normos, tiek teismų praktikoje sukurti precedentai Administracijos direktoriui pripažįsta teisę atsisakyti tvirtinti detalųjį planą net ir esant teigiamam detaliojo plano patikrinimo aktui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog TPĮ 26 str. 5 d. nustato, jog atsisakant tvirtinti detalųjį planą rengiamas atsakymas, o ne įsakymas.

Administracija taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam buvo iškeltos naujos sąlygos. Paaiškino, jog Bendrojo plano sprendiniai iš viso nenumatė galimybės pareiškėjui keisti Žemės sklypo paskirtį. Planuojamos teritorijos ypatumus atskleidžia Koncepcinė schema. Šios schemos užsakovu buvo pats pareiškėjas, todėl jo argumentai apie tai, jog detaliojo planavimo metu jis siekė keisti viso Žemės sklypo paskirtį, yra nepagrįsti. Nurodė, kad pareiškėjas, suvokdamas, jog pagal Bendrąjį planą jo Žemės sklypo paskirtis negali būti keičiama, siekdamas vystyti statybą, savo lėšomis parengė Koncepcinę schemą ir negalėjo nesuprasti, jog Koncepcinėje schemoje numatyta galimybė keisti tik dalies Žemės sklypo paskirtį. Iš Koncepcinės schemos matyti, jog tik dalis pareiškėjo sklypo patenka į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją, o kita dalis – tai miško ūkio paskirties teritorija. Atkreipė dėmesį, jog, patvirtinus Koncepcinę schemą, su pareiškėju buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kurios neatsiejamas priedas – Koncepcinė schema, taigi, rengdamas detalųjį planą, pareiškėjas ir plano rengėjas privalėjo vadovautis šiais dokumentais.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsisakymo tvirtinti pareiškėjo parengtą detalųjį planą teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklauso 0,7610 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus r. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs. Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (I t., b. l. 12–13).

2011 m. gegužės 2 d. su pareiškėju buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. AD-625-(3.31) (I t., b. l. 18–20). Pagal šią sutartį Vilniaus rajono savivaldybė įsipareigojo nuo sutarties įsigaliojimo momento perduoti pareiškėjui Žemės sklypo detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, siekiant keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, sudalyti sklypą, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Pagal sutarties 1 p. detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams.

2011 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui buvo išduotas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (I t., b. l. 21). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus išduotose planavimo sąlygose (I t., b. l. 22–23) nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirti pagal Bendrojo plano sprendinius iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, padalyti į sklypus. Projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypus. Nustatyti projektuojamų žemės sklypų ribas ir plotus: gyvenamųjų namų statybai sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,15 ha. Vietinės reikšmės kelio apsaugos zonoje numatyti 5 m pločio servitutinę teritoriją inžinerinių tinklų infrastruktūrai įrengti. Nustatyti gyvenamųjų teritorijų statybos reglamentus – naujai statomų / rekonstruojamų statinių – iki dviejų aukštų, vieno buto gyvenamojo namo statybos, laikytis žemės naudojimo bei statybų apribojimų esamų ir projektuojamų objektų sanitarinės apsaugos bei apsaugos zonose reikalavimų. Vadovautis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473. Teritorijos apželdinimą numatyti, vadovaujantis Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694. Nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų, susijusių su detaliojo plano rengimu ir planuojamo objekto statyba.

Pagal pareiškėjo užsakymu UAB „K-LINK LT“ parengtą Žemės sklypo detalųjį planą Žemės sklypas dalinamas į 3 dalis, kuriose numatoma statyti vienbučius arba dvibučius gyvenamuosius namus. Šių sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, veiklos pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pastatų aukštis – iki 2 aukštų, užstatymo tankumo indeksas – iki 25 proc., užstatymo intensyvumo indeksas – 0,4. Sklypuose numatytas 50 proc. želdynų plotas. Taip pat Žemės sklype formuojamas atskiras žemės sklypas keliui ir infrastruktūrai (I t., b. l. 34–38). Šis detalusis planas buvo suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sąlygas rengusiomis institucijomis (I t., b. l. 7–8), Vilniaus visuomenės sveikatos centru (I t., b. l. 9–10), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (I t., b. l. 11), be to, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius davė teigiamą išvadą detaliajam planui tvirtinti (I t., b. l. 5).

2015 m. liepos 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas patvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą (II t., b. l. 81), tačiau Administracija skundžiamu 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. A33(l)-4813-(25.3.1.) atsisakė tvirtinti pareiškėjo parengtą detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad jo sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams – keičiama viso sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, o ne sklypo dalies. Sprendime pažymėta, kad Koncepcinėje schemoje numatyta galimybė keisti tik minėto žemės sklypo dalies pagrindinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę (I t., b. l. 3).

Visų pirma teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė atsakovė, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d., taikytina TPĮ redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d., kadangi pareiškėjas detaliojo plano rengimo procedūras pradėjo iki naujos redakcijos TPĮ įsigaliojimo.

Pagal TPĮ 2 str. 1 d. bendrasis planas – tai teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal TPĮ 9 str. 2 d. bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.

Pagal TPĮ 2 str. 3 d. detalusis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). TPĮ 26 str. 3 d. nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Pagal TPĮ 19 str. 3 d. 1 p. vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių – detalizuojant bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo rengiamas detalusis planas turi atitikti Bendrojo plano sprendinius.

Pažymėtina kad Žemės sklypas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės bendruoju planu nustatytą M1 zoną (miškų ūkio žemės vyraujančios paskirties su žemės ūkio paskirties žemės mozaika ir rekreaciniu potencialu) (I t., b. l. 72), o pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą – į M4 zoną – ūkinių miškų grupę, kurios tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medelynus, nepertraukiamai tiekti medieną (I t., b. l. 73).

Pagal Bendrąjį planą M1 zonoje įsiterpusios žemės ūkio paskirties žemės vystymo kryptis – tausojančiam žemės ūkiui, rekreacijai (kaimo turizmui, ekstensyviai ir dalinai intensyviai rekreacijai). Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdai: rekreacinio naudojimo žemės sklypams ir kitiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Kitos paskirties žemė plečiama renovuojamose kaimų gyvenvietėse. Jos gali būti išplėstos bemiškėse žemėse 1–5 proc. kaimo teritorijos. Kitos paskirties (užstatomų sklypų) žemės naudojimo būdai: rekreaciniams sklypams, gyvenamiesiems sklypams (mažaaukščių gyvenamųjų namų), sandėliavimo objektų sklypams, komercinių objektų sklypams, inžinerinės infrastruktūros sklypams, bendro naudojimo sklypams. Atskirų sklypų detalūs planai rengiami pagal Bendrojo plano 11 skyriaus nuostatas (I t., b. l. 97–98).

Bendrojo plano 11 skyriuje įtvirtintos savivaldybės teritorijos tolesnio planavimo vystymo nuostatos (I t., b. l. 77–80). Pagal Bendrojo plano 11.1.1 p. šis planas (M 1:50000) yra pagrindas, teikiantis gaires ir sąlygas tolesniam rajono savivaldybės teritorijos detalizavimui. Bendrojo plano 11.2.1 p. nurodyta, kad dar detalesnis planavimo lygis yra detaliojo mastelio lygmens planavimas M 1:2000, M 1:1000, M 1:500 numatomas remiantis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Tai būtų miestų miestelių dalių, kaimų, ir kaimų gyvenviečių detalūs planai, savininkų sklypų detalūs planai. Jiems gaires ir sąlygas nusako stambesnio bendrojo planavimo mastelio (M 1:10000, M 1:5000) planai. Be to, Bendrojo plano 11.3.2 p. nustato, kad M1 zonoje kaimo gyvenamųjų vietovių detalieji planai (M 1:5000, M 1:2000) rengiami, kai atsiranda poreikis vystyti gyvenvietę. Bendrajame plane rekomenduojama atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (M 1:10000, M 1:5000), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius.

Nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius 2010 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. A27-2075 patvirtino (duomenys neskelbtini) viensėdžio koncepcinę schemą (I t., b. l. 74–76). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Bendrajame plane pateiktus išaiškinimus, Koncepcinė schema yra Bendrojo plano 11.1.1 p. nurodomas stambesnio bendrojo planavimo mastelio (M 1:10000, M 1:5000) planas, nustatantis gaires ir sąlygas miestų miestelių dalių, kaimų, ir kaimų gyvenviečių, savininkų sklypų detaliesiems planams. Taigi pareiškėjas, rengdamas Žemės sklypo detalųjį planą, turėjo atsižvelgti ir į Koncepcijos schemos sprendinius. Atkreiptinas dėmesys, jog Koncepcinė schema kaip priedas buvo nurodyta ir prie Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, ir prie pareiškėjui išduoto planavimo sąlygų sąvado bei Administracijos išduotų sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Kaip matyti iš Koncepcinės schemos, tik dalis pareiškėjo Žemės sklypo patenka į teritoriją, kurioje numatyta mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, o kita Žemės sklypo dalis patenka į miško ūkio paskirties teritoriją (II t., b. l. 107), tuo tarpu pareiškėjas pagal parengtą detalųjį planą ketina keisti iš esmės viso Žemės sklypo naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį į kitos paskirties žemę, gyvenamąją teritoriją mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Taigi sutiktina su atsakovės išvada, kad pareiškėjo parengtas detalusis planas prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, todėl negali būti patvirtintas. Pažymėtina, jog tai, kad kitos atsakingos institucijos, tarp kurių ir Administracija, suderino ginčo detalųjį planą, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius davė teigiamą išvadą detaliajam planui tvirtinti, nereiškia, kad toks planas privalo būtį patvirtintas, ypač nustačius, kad šio plano sprendiniai neatitinka Bendrojo plano, Koncepcijos schemos. Pagal TPĮ 26 str. 4 d. diskrecija priimti galutinį sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo tenka būtent detalųjį planą tvirtinančiai institucijai, o ne jį derinančioms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teigiama valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akto išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-683/2014, 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-356-624/2015). Šiuo atveju nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiu, kad Administracija detaliajam planui kelia naujas sąlygas. Kaip minėta, Koncepcijos schema, pagal kurią tik dalis pareiškėjo sklypo gali būti skirta mažaaukštei statybai, buvo nurodyta ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje, ir planavimo sąlygų sąvade, ir Administracijos išduotose sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Taip pat visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad atsisakymas tvirtinti detalųjį planą turėjo būti įformintas įsakymu. TPĮ 26 str. 5 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Taigi atsisakymas tvirtinti detalųjį planą įforminamas motyvuotu atsakymu (raštu, sprendimu). Šiuo atveju sutiktina tik su pareiškėjo argumentu, kad Administracijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimo, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti patvirtintas antspaudu. Tačiau toks pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi esminės įtakos ginčijamo akto teisėtumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tvirtinti Žemės sklypo detalųjį planą, todėl nėra pagrindo panaikinti Administracijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. A33(l)-4813-(25.3.1.) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių patvirtinti ginčo detalųjį planą, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. (L. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą