- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- A2-1421-945/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- E. M., A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., D. B., R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. M. ir A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, suinteresuoti asmenys A. S., D. B., R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos E. M. ir A. M. (toliau kartu – ir pareiškėjos) padavė prašymą, kurį patikslinusios, prašė teismo atnaujinti pareiškėjoms terminą paduoti prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 proceso atnaujinimo, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 procesą ir į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme suinteresuotais asmenimis įtraukti E. M. ir A. M., netenkinti J. P. prašymo atnaujinti terminą A. P. palikimui priimti.
2. Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P., kuri buvo pareiškėjų tėvo A. M. močiutė ir jo motinos G. M. mama. A. P. mirties dieną pareiškėjos buvo nepilnametės. Po A. P. mirties atsiradęs palikimas buvo priimtas 2008 m. kovo 4 d. Paveldėjimo teisės liudijimai A. P. asmeninės nuosavybės teise valdytam turtui 2010 m. sausio 15 d. buvo išduoti A. S. ir D. B. Apie tai, kad po jų prosenelės mirties atsiradęs palikimas yra priimtas ir paveldėjimo teisės liudijimai Nr. RP-193 ir Nr. RP-195 jų prosenelės valdytam turtui yra išduoti asmenims, neturintiems teisės jo paveldėti pagal įstatymą, pareiškėjos sužinojo 2021 m. gegužės 10 d., pareiškėjų atstovui užklausus VĮ Registrų centro Testamentų registrą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo pareikštas ieškinys, siekiant nuginčyti A. S. ir D. B. išduotus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus (suteiktas civilinės bylos Nr. e2-4598-829/2021, dabartinis bylos Nr. e2-124-829/2022). Vykdydami civilinę bylą Nr. e2-4598-384/2021 nagrinėjančio teismo įpareigojimą, Lietuvos notarų rūmai pateikė paveldėjimo bylos, kurioje buvo sprendžiami A. P. turto paveldėjimo klausimai, kopiją. Susipažinus su gautais dokumentais paaiškėjo, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-196-523/2008, kurioje teismas 2008 m. vasario 22 d. priėmė nutartį J. P. atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. P. mirties, priimti. A. P. dukra G. M., J. P. sesuo, mirė anksčiau nei jos mama. Apie minimos bylos iškėlimo faktą nebuvo informuoti G. M. vaikai, t. y. pareiškėjų tėvas A. M. ir jo brolis V. M. Pareiškėjų įstatyminiai atstovai ir V. M. taip pat nebuvo informuoti apie paveldėjimo bylą, kurioje buvo išspręstas pareiškėjų prosenelės turto paveldėjimo klausimas ir buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai. J. P., 2008 m. kovo 4 d. pateikdamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, nurodė, kad „daugiau įpėdinių nėra“. Taigi J. P. sąmoningai nuslėpė, kad jo mirusi sesuo G. M. turėjo sūnus V. M. ir A. M., kuris turėjo dukras E. ir A. M. Pareiškėjos 2022 m. kovo 29 d. priėmė po jų dėdės V. M. mirties atsiradusį palikimą, o 2022 m. balandžio 28 d. – po jų tėvo A. M. mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2008 m. kovo 4 d. pagal J. P. prašymą, remiantis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, Jurbarko rajono 1-ajame notaro biure buvo užvesta A. P. paveldėjimo byla. Įpėdinis J. P. mirė (duomenys neskelbtini), nespėjęs gauti paveldėjimo teisės liudijimo. 2010 m. sausio 15 d. pagal A. S. ir D. P. prašymą, nurodžius, kad artimesnių jo giminaičių, turinčių teisę paveldėti turtą neatsirado, A. S. ir D. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į J. P. priklausantį turtą, kurį šis buvo priėmęs po savo mamos A. P. mirties. Teismas, priimdamas nutartį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo jos sūnui J. P., išsiaiškino, kad tik jis valdo ir naudojasi jos palikta žeme. Tuo metu A. M. ir jo brolis V. M. buvo gyvi ir galėjo žinoti apie A. P. paliktą žemę, tačiau nekėlė jokių prieštaravimų. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas praėjus dviem metams nuo J. P. mirties.
4. Suinteresuoti asmenys A. S. ir D. B. atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. A. S. ir D. B. nurodė, kad pareiškėjos atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 9 punkte įtvirtintais pagrindais, tačiau, vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto numatytu pagrindu. Nuo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo iki pareiškėjų pirminio prašymo šioje byloje pateikimo praėjo daugiau nei trylika su puse metų, pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą nėra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl pareiškėjos yra praleidusios CPK 368 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą penkerių metų naikinamąjį terminą prašymui pateikti. Pareiškėjos, prašydamos teismo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nenurodo, kodėl jos, pretenduodamos į savo prosenelės A. P. palikimą ar jo dalį, negalėjo prašyme nurodytas aplinkybes sužinoti gerokai anksčiau. Net jei pareiškėjos apie aptariamus faktus sužinojo tik 2021 m., tai parodo tik jų pačių ypatingai neapdairų ir nerūpestingą elgesį. Pareiškėjos pilnametėmis ir visiškai veiksniomis tapo prieš gerokai daugiau nei dešimt metų, be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos dar prieš daugiau nei šešis metus iki pirminio prašymo šioje byloje pateikimo pradėjo naudotis jas šioje byloje atstovaujančio advokato paslaugomis. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartyje pasisakė tik dėl į šį teismą pasikreipusio J. P. teisių ir pareigų ir nieko nesprendė dėl pareiškėjų, jų tėvo A. M. ar jo brolio V. M. teisių ar pareigų, taip pat neapribojo ir nepanaikino kitų A. P. įpėdinių teisės reikšti teismui tapačius reikalavimus. A. P. palikimo atsiradimo metu buvo mirusi A. M. ir V. M. motina G. M., todėl A. M. ir V. M. turėjo teisę paveldėti A. P. palikimą atstovavimo teise, tačiau šia teise nepasinaudojo, pareiškėjų tėvas A. M. ir jo brolis V. M. A. P. palikimo atsiradimo metu buvo gyvi, todėl pareiškėjoms pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsnį neatsirado teisė paveldėti A. P. palikimo atstovavimo teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui. Teismas nustatė, kad 2008 m. iškėlus civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008 E. M. jau buvo sulaukusi pilnametystės, o A. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjos teigia, jog E. M. ir A. M. įstatyminiai atstovai nebuvo informuoti apie iškeltą civilinę bylą ir pradėtą paveldėjimo bylą, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, byloje nėra. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų A. S. ir D. B. atstovo išsakyta pozicija, kad pareiškėjos prieš daugiau nei šešis metus iki pirminio prašymo šioje byloje pateikimo pradėjo naudotis joms šioje byloje atstovaujančio advokato paslaugomis, o tai patvirtina, kad nebuvo kliūčių pareiškėjoms domėtis A. P. palikimo priėmimo aplinkybėmis, patikrinti viešo registro duomenis ir prašymą pareikšti gerokai anksčiau nei 2021 m. rugpjūčio mėn.
7. Teismas pažymėjo, kad naikinamojo termino praleidimą pareiškėjos siekia pateisinti tik nežinojimu apie civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 išnagrinėjimą. Teismas nurodė neįžvelgęs, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi akivaizdžiai netoleruotina ir išskirtinė teisinė situacija, pareiškėjos irgi nenurodė aplinkybių, dėl kurių susidariusi teisinė situacija galėtų būti pripažįstama akivaizdžiai netoleruotina ir išskirtinė, taip pat nenurodoma, kodėl pareiškėjos negalėjo ar nebūtų galėjusios sužinoti apie prosenelės A. P. palikimą anksčiau, nei pareiškime nurodytu laiku. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pilnametėmis tapo prieš daugiau nei dešimt metų, tačiau pareiškėjos nesidomėjo, kas paveldėjo jų prosenelės palikimą ir juo rūpinasi, o tai parodo, jog pareiškėjos savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti esant išimtinę teisinę situaciją, lemiančią naikinamojo termino atnaujinimą, todėl atmetė pareiškėjų prašymą. Kadangi įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą, teismas nepasisakė dėl pareiškėjų nurodomų bylos atnaujinimo pagrindų pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjos prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 procesą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą iškviesti ir apklausti liudytoją R. M. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas privalėjo būti aktyvus, dėti maksimalias pastangas visoms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti, tam naudodamasis visais jam prieinamais įrodymų šaltiniais, tačiau to nepadarė.
1.2. Teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjoms jų pažeistus interesus ginti teisme.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. M. ir A. M. įstatyminiai atstovai nebuvo informuoti apie iškeltą civilinę bylą ir pradėtą paveldėjimo bylą. Vien faktas, kad konkrečioje byloje nėra abejonių nekeliančių duomenų, jog konkretūs asmenys yra informuoti apie šią bylą, savaime yra pakankamas pagrindas teigti, kad jie apie šią konkrečią bylą nėra informuoti. Be to, teismas nesusipažino su bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, medžiaga, jos nevertino ir ja nesirėmė.
1.4. Teismas užkirto kelią galimybei revizuoti ir panaikinti akivaizdžiai neteisėtą teismo baigiamąjį aktą, kuris buvo priimtas pažeidžiant pamatinius teisingo teismo principus.
1.5. Teismas nevertino, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo pateikimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., nes iki tol pareiškėjos negalėjo reaguoti į civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008, nes nežinojo, kad tokia byla buvo iškelta ir joje buvo priimta jų interesus liečianti nutartis.
1.6. Teismas nenustatė prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios momento, o kitose skundžiamos nutarties dalyse pasisakė tik dėl šio termino praleidimo priežasčių svarbos.
1.7. Skirtingai nei nustatė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, šiuo atveju yra susiklosčiusi akivaizdžiai netoleruotina ir išskirtinė teisinė situacija, dėl kurios civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 procesas turėtų būti atnaujintas.
1.8. Teismas nevertino, kad iki 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjos buvo įsitikinusios, jog jų prosenelės palikimą paveldėjo jų tėvas A. M., kurio buvimo vieta joms nebuvo žinoma. Tai reiškia, kad buvusioje situacijoje pareiškėjos, priešingai nei nustatė teismas, savo teises įgyvendino tinkamai ir rūpestingai. Jos buvo tikros, kad jų prosenelės turėtą turtą paveldėjo, valdo ir juo rūpinasi jų tėvas, taigi imtis kokių nors kitokių teisinių veiksmų joms nebuvo pagrindo.
1.9. Teismas privalėjo pasinaudoti savo teise pačiam rinkti įrodymus, naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos ir iš kitų informacinių sistemų ir registrų, taip pat teise iš prašymą padavusio asmens pareikalauti papildomų įrodymų ir teise nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė, nepagrįstai sureikšmino A. S. ir D. B. atstovo atsiliepime išsakytą poziciją, rėmėsi netinkamu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004).
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys A. S. ir D. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo, todėl neturėjo pagrindo aiškintis ir/ar tirti kokias nors papildomas aplinkybes, kuriomis pareiškėjos įrodinėjo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą.
2.2. Teismui nebuvo pagrindo pareikalauti iš pareiškėjų papildomų įrodymų, kad jos nepraleido CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų.
2.3. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis 5 metų terminas skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kuris šiam ginčui nėra aktualus. Pareiškėjų elgesys negali būti pripažįstamas nei svarbia bet kurio termino praleidimo priežastimi, nei ypatingai išskirtine ir netoleruotina situacija, kuri yra būtinoji sąlyga CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinti.
2.4. Pareiškėjos yra daugiau nei du dešimtmečius praleidusios terminą priimti palikimą, šis terminas joms nėra atnaujintas, todėl būtent šios aplinkybės, o ne 2008 m. vasario 22 d. nutartis lėmė esamos situacijos susidarymą.
2.5. Pareiškėjų teisinis suinteresuotumas civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 priklauso nuo to, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-124-829/2022 bus patenkintas pareiškėjų pareikštas prašymas dėl termino A. P. palikimui priimti atnaujinimo.
2.6. Atskirajame skunde akcentuojamas pareiškėjų ir jų įstatyminių atstovų neinformavimas apie civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 iškėlimą nesudaro pagrindo teigti, kad 2008 m. vasario 22 d. nutartyje buvo nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar pareigų ir nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartyje sprendė, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti J. P. įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, o apie palikėjos A. P. mirtį ir dėl to atsiradusį palikimą visos eilės įpėdiniams buvo žinoma nuo A. P. mirties (duomenys neskelbtini).
2.7. Iš A. M. pareiškėjoms buvo priteistas išlaikymas, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo vykdomas priverstinai, todėl paaiškėjimui, kad A. M. neturi jokio turto, kuriuo reikėtų rūpintis po jo dingimo ar iš kurio būtų galima išieškoti pagal teismo sprendimą, nereikėjo 14 metų (nuo 2007 m. iki 2021 m.). Jei pareiškėjų tėvas 2008 m. iš tikrųjų būtų valdęs ir rūpinęsis iš A. P. tariamai paveldėtu žemės sklypu, pareiškėjų iniciatyva 2008 m. nebūtų buvęs inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl jų tėvo dingimo ir nebūtų buvusi paskelbta tarptautinė jo paieška.
2.8. Bet kokias abejones dėl A. S. ir D. B. sąžiningumo pašalina pareiškėjų motinos R. M. 2022 m. liepos 26 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-124-829/2022 duoti parodymai, kuriais ji pripažino, kad dar 2008 m. jai skambino A. S. ir pati pasiūlė pasidalinti atsiradusį palikimą.
2.9. Pareiškėjos konkrečiai neįvardija, ką, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo atlikti papildomai.
2.10. Nagrinėjamai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022 išvados nėra reikšmingos.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Pareiškėjos prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą iškviesti ir apklausti liudytoją R. M., tačiau šio savo prašymo nepagrindė jokiais argumentais.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskirųjų skundų nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (CPK 322 straipsnis). Pareiškėjos atskirajame skunde nenurodė prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka motyvų, dėl kurių būtų pagrindas teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal atskiruosius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinęs šios nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje ir 322 straipsnyje numatytų išimčių ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, jo metu apklausti pareiškėjų nurodytą liudytoją. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl pareiškėjų atskirojo skundo
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš jų – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo konstatavęs, jog pareiškėjos praleido įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti šį terminą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vertins tik pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
17. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008, be kita ko, nurodė, kad apie civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008 ir joje priimtą 2008 m. vasario 22 d. nutartį sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio 3 d., pareiškėjų atstovui susipažinus su šia byla. Pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 23 d. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos nepraleido CPK 368 straipsnio 1dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, nes nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 priimta 2008 m. vasario 22 d., nutartyje nurodyta, kad ji neskundžiama, todėl įsiteisėjo tą pačią dieną, o prašymas atnaujinti procesą pateiktas, kaip minėta, tik 2021 m. rugpjūčio 23 d.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
20. Iš civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 pagal J. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo medžiagos nustatyta, kad šioje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu buvo nurodytas ir apie iškeltą bylą informuotas tik Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuras. Kiti asmenys, taigi ir pareiškėjų tėvas A. M., jo brolis V. M., nebuvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą ir jiems apie šią civilinę bylą nebuvo pranešta. Byloje nėra ginčo, kad civilinės bylos Nr. 2-196-523/2008 nagrinėjimo metu viena iš pareiškėjų buvo nepilnametė, kita – neseniai tapusi pilnamete, todėl nurodytu laikotarpiu domėtis apie prosenelės A. P. palikimą ir jo priėmimo aplinkybes jos neturėjo jokios galimybės. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos prieš daugiau nei šešis metus iki pirminio prašymo šioje byloje pateikimo pradėjo naudotis joms šioje byloje atstovaujančio advokato paslaugomis, todėl pareiškėjoms nebuvo kliūčių domėtis A. P. palikimo priėmimo aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo argumentai nepaneigia fakto, jog pareiškėjų tėvas A. M. ir atitinkamai pareiškėjos laiku nebuvo informuotos apie iškeltą civilinę bylą pagal J. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o tai lėmė, jog šie asmenys prarado galimybę laiku ir tinkamai savo interesus veiksmingai ginti teisme, taigi buvo pažeista jų teisė į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą visoms ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Šioje situacijoje svarbu pažymėti, kad pareiškėjų tėvai buvo išsituokę, todėl, pareiškėjoms gyvenant su motina, jos dėl objektyvių priežasčių galėjo nežinoti aplinkybių, susijusių su palikimu, pareiškėjų tėvas A. M. dingo 2007 m. ir tik (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo paskelbtas mirusiu. Be to, nežinant apie konkrečią bylą, tokios bylos paieškos neatlikimas ar netinkamas atlikimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai kaip nerūpestingas ir neatsakingas pareiškėjų elgesys, kadangi sunku ieškoti to, ko nežinai egzistuojant. Dėl nurodytų priežasčių ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos apie civilinę bylą Nr. 2-196-523/2008, joje 2008 m. vasario 22 d. priimtą nutartį, taip pat apie aplinkybes, pareiškėjų manymu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo jau praėjus įstatyme nustatytam penkerių metų terminui prašymui atnaujinti procesą paduoti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjoms praleistą penkerių metų terminą kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje Nr. 2-196-523/2008 (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti pareiškėjoms terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino proceso atnaujinimo pagrindų, nurodytų pareiškėjų prašyme, egzistavimo klausimo, šio klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme gali užkirsti kelią pareiškėjoms pasinaudoti apeliacijos teise, apeliacinės instancijos teismas perduoda proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 klausimui išspręsti, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjoms E. M. ir A. M. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Perduoti proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-196-523/2008 klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.