- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1451-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties atsisakymo priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. P. sumokėjo suinteresuotam asmeniui Č. S. 160 000 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pagal pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.2-4848. Pareiškėjas nurodė, kad 1996-10-07 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.16), pagal kurią pareiškėjas (pirkėjas) nupirko iš suinteresuoto asmens (pardavėjo) butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune. Butas buvo parduotas už 160 000 Lt, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Nors savo įsipareigojimus pareiškėjas įvykdė, tačiau suinteresuotas asmuo pinigų gavimo fakto notarų biure nepatvirtino. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 8 punkte (b.l.18-19) pažymėta, kad yra įsiskolinimas už įsigytą turtą, 2007-02-05 pareiškėjas raštu kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl atsiskaitymo patvirtinimo (b.l.17), tačiau suinteresuotas asmuo pareiškėjo dėl atsiskaitymo patvirtinimo neinformavo, kas, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad suinteresuotas asmuo atsisako atlikti jam nurodytus veiksmus. Pareiškėjas ketino pareiškimo pagrįstumą įrodinėti liudytojų parodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad fizinių asmenų sandoriams, kurių suma didesnė nei 5 000 Lt, yra privaloma rašytinė forma, todėl konstatavo, kad pareiškėjas savo reikalavimus turi įrodinėti tik leistinais rašytiniais įrodymais, o ne liudytojų parodymais (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra nagrinėjami CPK XXVI skyriuje reglamentuota - rašytinio proceso tvarka, išskyrus tam tikras išimtis (CPK 443 str. 5 d.), todėl sprendė, kad pareiškėjo prašymas negali būti paduodamas ir nagrinėjamas CPK XXVI skyriuje pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimui reglamentuota tvarka, ir atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. P. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti.
Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė CPK 137 str. 3 d., kadangi, atsisakydamas priimti pareiškimą, nenurodė, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis, jei byla nenagrinėtina teisme. Tokiu būdu teismas apribojo pareiškėjo teisių gynimo galimybes bei pažeidė pareiškėjo teises.
Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis LAT Senato 2005-12-29 nutarimu Nr.56, egzistuoja visos aplinkybės pareiškėjo prašomam juridiniam faktui nustatyti:
pirma, pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kadangi su jo atsiradimu susijęs subjektinės civilinės teisės atsiradimas. Pareiškėjas už butą suinteresuotam asmeniui sumokėjo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau pardavėjas pinigų gavimo fakto notarų biure nepatvirtino, o į prašymus dėl atsiskaitymo patvirtinimo neatsiliepė. Nustačius pinigų sumokėjimo pardavėjui faktą, pareiškėjas turės teisinį pagrindą kreiptis į VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registrą, kad būtų panaikinta žyma apie įsiskolinimą už butą. Tik nustačius atsiskaitymo patvirtinimo faktą teismine tvarka, pareiškėjas turės teisę įgyvendinti savo nuosavybės teisę, t.y. turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti;
antra, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo žinoti, jog jei pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą;
trečia, pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 str.). Pareiškėjas nurodo, jog jis ne kartą raštu kreipėsi su prašymu į suinteresuotą asmenį, kad šis patvirtintų atsiskaitymą, tačiau jis į raginimus neatsiliepė. Be to, teisės aktai taip pat nenumato kitokios, nei teismo, tvarkos šiam juridiniam faktui nustatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Č. S. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį su juo pilnai neatsiskaitė, nors ne kartą buvo prašomas tai padaryti, todėl faktas, kad pareiškėjas neatsiskaitė, suinteresuoto asmens iniciatyva buvo užfiksuotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagal CK 4.258 str. teisių į daiktą suvaržymų įregistravimą suinteresuoti asmenys gali apskųsti teismui, tačiau pareiškėjas, žinodamas, jog jis su suinteresuotu asmeniu nėra pilnai atsiskaitęs, bei neturėdamas jokių įrodymų tokiam faktui paneigti, niekada nesikreipė į teismą dėl jo teisių į ginčo butą suvaržymų išregistravimo. Todėl pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo šiuo atveju vertintinas tik kaip siekimas išvengti prievolės atsiskaityti, kadangi, norėdamas apskųsti savo teisių į daiktą suvaržymų įregistravimą, pareiškėjas būtų priverstas pateikti atsiskaitymo su suinteresuotu asmeniu įrodymus, kurių jis neturi.
Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, kaip verslininkas, puikiai žino, jog kiekvienas atsiskaitymas turi būti tinkamai įformintas teisinę galią turinčiais dokumentais. Todėl akivaizdu, jog jei pareiškėjas būtų su suinteresuotu asmeniu atsiskaitęs, jis atsiskaitymą patvirtinantį dokumentą iš suinteresuoto asmens būtų išsireikalavęs. Tačiau iš atskirojo skundo matyti, jog tokio dokumento pareiškėjas ne tik neturi, bet niekada ir neturėjo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas turi visas galimybes gauti atsiskaitymą su juo patvirtinantį dokumentą ne teismo keliu – suinteresuotas asmuo pareiškėjui jį parašys, kai tik jis įvykdys savo prievolę, t.y. atsiskaitys. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis negali kitokia, nei teismo, tvarka gauti atsiskaitymą su suinteresuotu asmeniu patvirtinančių dokumentų, yra atmestini. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 445 str. nuostatų ir negalėjo būti priimtas ir patenkintas, kadangi pareiškėjas gali ne teismo tvarka gauti jo prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Faktai, jeigu dėl jų neatsiranda, nepasikeičia ar nepasibaigia asmenų subjektinės teisės ir pareigos, teismine tvarka nenustatinėjami. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. P. siekia įrodyti, kad jis yra įvykdęs pinigines prievoles suinteresuotam asmeniui Č. S. , atsiradusias iš 1996 m. spalio 07 d. sudaryto nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorio (b.l.16). Akivaizdu, kad tarp šalių kyla ginčas dėl prievolės įvykdymo ir jos pripažinimo pasibaigusia. Toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Apeliantas, manydamas, kad jis yra įvykdęs visas iš sandorio kilusias prievoles, turi teisę kreiptis su tokio pobūdžio ieškiniu į teismą bendra ieškinio teisenos tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2004 m., Teismų praktika 23, 2005).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas bei nenukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.