- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e1-483-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21847-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- N. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21847-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
N. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas keturis kartus, paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrintos ir taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 75 MGL dydžio bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2014 m. lapkričio 14 d., apie baudos sumokėjimą duomenų nėra,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. birželio 9 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sudavė du smūgius delnu nepilnamečiui K. E. į dešinį skruostą, taip sukeldamas nepilnamečiui K. E. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais N. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
N. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo jo dukters V. I. išleistuvės iš ketvirtos mokymosi klasės, po kurių su dukra pavalgė ledų ir parvežė vaiką į namus. Norėjo išvažiuosi, tačiau netrukus prie jo pribėgusi dukra verkdama pasakė, jog kažkoks vaikinas ją užgaulioja necenzūriniais žodžiais. Gindamas savo dukrą nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur kieme buvo kelį vaikinai, kurių vienas – K. E., užgauliojo jo dukrą. Patvirtino sudavęs K. E. į veidą du smūgius ir truputį jį stumtelėjęs, nes buvo supykęs dėl jo elgesio su jo dukra. Taip pasielgęs todėl, nes pamatęs savo dukrą verkiančią, labai supyko. Teigia, jog dėl savo elgesio gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam pretenzijų neturi (b. l. 101–102, 123).
Motyvuojamoji dalis
Be N. I. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nepilnametis K. E. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad įvykio dieną mergaitę vardu V., pavardės nežino, negražiai pavadino, dėl ko ši pasiskundė savo tėvai. Patvirtino, jog mergaitės tėvas dėl to sudavė delnu jam į veidą, vieną kartą trenkė į krūtinę ir liepė jo dukters atsiprašyti. Nurodė, jog vyriškio suduoti smūgiai sukėlė jam fizinį skausmą. Teigia, kad vyriškio palieptas mergaitės atsiprašė (b. l. 49–50);
– ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad įvykio dieną kalbantis su pažįstamu K. E., pro šalį ėjo devynerių ar dešimties metų mergaitė vardu V., kurią K. E. iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Teigia, jog mergaitė, po K. E. pasakytų žodžių, pradėjo verkti ir nuėjusi pas savo tėvą, jam tikriausiai, papasakojo apie tai, kas nutiko. Patvirtino, jog netrūkus prie jų privažiavo kažkoks automobilis, iš kurio išlipęs mergaitės tėvas du kartus delnu sudavė K. E. į veidą ir liepė tučtuojau nueiti ir atsiprašyti jo dukters, ką šis ir padarė. Kai vėliau susitiko su K. E., šis buvo laibai išsigandęs (b. l. 34–35);
– 2020 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 4–5);
– 2020 m. birželio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedu fotolentele, užfiksuotas nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. E. pareiškimas dėl jos sūnui K. E. sukelto fizinio skausmo, apžiūrėta įvykio vieta – namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–23).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Fizinis skausmas yra vertinamasis požymis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, sprendžiama buvo ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir N. I. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, N. I. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo bei liuditojo parodymai, apžiūros protokolo duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. N. I. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis suduodamas smūgius delnu nepilnamečiui K. E. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. N. I. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimų asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti N. I. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. N. I. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 126–128).
Nukentėjusiojo įstatyminei atstovei apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 130).
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
N. I. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 63–87), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro duomenimis, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 93).
Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis N. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, N. I. prisipažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmė sudėjimo būdu subendrintina su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina N. I. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114–115).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti N. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. I. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti sudedant su Telšių apylinkės teismo Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta 75 MGL (9750 litų – 2823,80 Eur) dydžio bauda ir skirti N. I. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 75 MGL (9750 litų – 2823,80 Eur) dydžio baudą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti N. I. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
– be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;
– nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Išaiškinti N. I., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.