- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- eII-1295-1223/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01321-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
- 16.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 28 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 10-ANR_N-18057-2025 (ROIK: 25273695327).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2025 m. gegužės 23 d., nuo 10 iki 13 val., prekybos centro „BIG“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 369, nenustatytas asmuo vairuodamas transporto priemonę kliudė automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Administracinio nusižengimo teisena nutraukta konstatavus, kad nesurinkta duomenų, pagrindžiančių pažeidimo padarymo laiką, vietą ir būdą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. K. skundu prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, apklausti kaip liudytojus A. K. (A. K.), policijos pareigūnus, prekybos centro apsaugos darbuotojus, įvertinti vaizdo įrašus, nustatyti kitų automobilių savininkus ir juos apklausti, atlikti automobilių apžiūras dėl apgadinimų. Skundas grindžiamas tuo, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai kartu su jos sūnumi A. K. peržiūrėjo prekybos centro vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose aiškiai matosi prie jos automobilio labai arti sustoję automobiliai „Toyota Prius“ ir „Volkswagen Passat“, galėję į jį įsiremti ir pasišalinti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nutarime šie įrašai ir juose užfiksuoti automobiliai neminimi, jie nebuvo apžiūrėti, nebuvo apklausti prekybos centro apsaugos darbuotojai. Nutarime neteisingai nustatyta, kad automobilis negalėjo būti apgadintas, nes stovėjo prie pirkinių vėžimėlių pastogės, kadangi vaizdo įrašuose matomi labai arti sustoję automobiliai turėjo galimybę jį apgadinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes tyrimo metu buvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, kurių metu pavyko nustatyti tik automobilio sugadinimo faktą ir jo pastebėjimo laiką, tuo tarpu įvykio kaltininkas ir mechanizmas liko nenustatytas. Iš vaizdo įrašų peržiūros matyti, kad įvykio dieną į prekybos centro aikštelę automobiliu „BMW“ atvyko pats A. K. ir jog laikotarpiu nuo 10 iki 13 val. nebuvo užfiksuotas joks kitas automobilis, galėjęs apgadinti automobilį „BMW“.
Nukentėjusioji J. K. teismo posėdyje palaikė savo skundo reikalavimą, jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti keli automobiliai išvažiuodami iš aikštelės galėjo kliudyti, atsitrenkti į jos automobilį, nes jie iš aikštelės išvažinėjo atbulomis, todėl būtina nustatyti jų savininkus ir šiuos apklausti. Prekybos centro apsaugos darbuotojų apklausos padėtų išsiaiškinti automobilius, kurie stovėjo šalia jai priklausančio automobilio „BMW“. A. K. buvo įvykio vietoje, bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, peržiūrėjo su jais vaizdo įrašus, todėl apklausiamas galėtų patvirtinti tam tikras įvykio aplinkybes. Taip pat jos pačios apklausa būtų tyrimui reikšminga, nes ji galėtų papasakoti savo pastebėjimus ir tai, ką sužinojo iš A. K.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 563 straipsnio pagrindu administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (1 dalis); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (4 dalis); teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (5 dalis).
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal pasitraukimo iš eismo įvykio vietos administracinio nusižengimo požymius. Nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tokią išvadą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padarė todėl, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose joks eismo įvykis neužfiksuotas. Teismo vertinimu, šis sprendimas yra skubotas, priimtas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrus galimų administracinių nusižengimų.
Iš vaizdo įrašo, pavadinimu „192.168.1.103_ch10_20250523101010_20250523101417“, matyti, kad nukentėjusiosios J. K. automobilis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje pastatytas 10.12 val.. A. K., kuris pranešė apie įvykį, rašytiniai paaiškinimai pagrindžia, kad automobilio sugadinimas pastebėtas 12.15 val. Tačiau minėtas vaizdo įrašas apima laikotarpį tik nuo 10.10 iki 10.14 val. Kituose vaizdo įrašuose, pavadinimais „192.168.1.103_ch13_ 20250523110208_20250523110656“ ir „192.168.1.103_ch13_20250523124249_202505231246 58“, įvykio vieta neužfiksuota. Tuo tarpu tyrėjo Eimanto Šniro tarnybinis pranešimas patvirtina, kad įvykio vietoje buvo peržiūrėti įrašai, kuriuose vaizdas matomas iki 13 val. Be to, tyrėjo A. T. reikalavimas rodo, kad buvo reikalaujama pateikti laikotarpio nuo 10 iki 13 val. vaizdo įrašus. Vis dėlto, kitų vaizdo įrašų, jų apžiūros protokolų prie bylos medžiagos nepridėta. Vyresniosios specialistės Jurgitos Urbietytės-Butės tarnybinis pranešimas taip pat leidžia spręsti, kad, išvada, jog eismo įvykis nekilo, jame padaryta peržiūrėjus jau minėtą vaizdo įrašą, pavadinimu „192.168.1.103_ ch10_20250523101010_20250523101417“. Savo ruožtu A. K. raštu ir J. K. skunde bei teismo posėdžio metu, perpasakodama iš jo sužinotas aplinkybes, paaiškino apie tai, kad A. K. kartu su policijos pareigūnais ir prekybos centro apsaugos darbuotojais peržiūrėjęs vaizdo įrašus pastebėjo, jog J. K. automobilį galimai kliudė automobiliai „Toyota Prius“ ir „Volkswagen Passat“. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių patikrinti, ar institucija tinkamai įvertino šias aplinkybes, teismas negali. Vien tik remiantis Eimanto Šniro tarnybiniu pranešimu spręsti apie vaizdo įrašų turinį negalima. Atsižvelgiant į visa tai, siekiant objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti galimą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, prie bylos medžiagos turi būti pridėti ir apžiūrėti, tai tinkamai užfiksuojant (ANK 593 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 594 straipsnio 1 dalis), visi susiję prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, apie kurių buvimą leidžia spręsti Eimanto Šniro ir A. K. paaiškinimai. Kitas dalykas, omenyje turint tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19833-2025 A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, jog įvykio metu prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo J. K. automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (nutarimas neįsiteisėjęs), iš tyrėjo Eimanto Šniro tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje peržiūrėjus įrašus, kuriuose vaizdas užfiksuotas iki 13 val., automobilių, sukėlusių eismo įvykį, nepastebėta, taip pat jog automobilio draudimas įsigaliojo tą pačią įvykio dieną, o J. K. (A. K. motinos) teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai pagrindžia, kad ji siekia gauti draudimo išmoką už automobilio sugadinimą, tiriant galima pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, tuo pačiu tikrinant, ar A. K. sąžiningai iškvietė policiją ir pareigūnams davė teisingus paaiškinimus, reikšminga apklausti J. K. apie tai, kam ir kada ji perdavė automobilį (teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš ryto automobilis buvo nesugadintas, pati įvykio vietoje nebuvo, šaukiama į policiją nebuvo); apklausti A. K. apie tai, kaip jis sužinojo apie automobilio sugadinimą (reaguojant į nutarimo teiginį, kad šaukiamas A. K. neatvyko, primintina, jog, vadovaujantis ANK 596 straipsnio 3 dalimi, asmenys gali būti atvesdinami); apklausti J. K. ir A. K. apie tai, kas yra vaizdo įraše užfiksuoti iš automobilio išlipę vyras ir moteris; juos apklausti apie įvykio aplinkybes; apklausti policijos pareigūnus, prireikus, ir prekybos centro apsaugos darbuotojus apie tai, kaip A. K. buvo apsirengęs įvykio metu; nurodytiems asmenims parodyti atpažinti vaizdo įraše užfiksuotus iš automobilio išlipusius vyrą ir moterį, ir visus šiuos duomenis sugretinti tarpusavyje. Dėl tolimesnių administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, apie kuriuos kalbama skunde (apklausos, apžiūros ir kt.), atlikimo turi būti sprendžiama nuosekliai, iš pradžių surinkus aukščiau nurodytus duomenis, pirmiausia vaizdo įrašus.
Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 28 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 10-ANR_N-18057-2025 (ROIK: 25273695327) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.