Vilniaus apygardos teismo nutartis

pareiškeju atstovams advokatams: Kestuciui Ožiunui, Arunui Marcinkeviciui, Arvydui Montrimui,

teismo posedyje išnagrinejes pareiškeju UAB (duomenys neskelbtini) R. S. ir P. V. skundus del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2007 m. lapkricio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustate:

2007 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje buvo gauti R. S., P. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) prašymai pradeti ikiteismini tyrima del baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 245 str., t.y. del teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2007 m. lapkricio 5 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

2007m. lapkricio 27d. Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas atmete pareiškeju skundus del prokuraturos atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima. Teismas konstatavo, jog, nesant Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru veiksmuose Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatyto nusikaltimo požymiu, 2007m. lapkricio 5d. nutarimu pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, todel aukšciau nurodytas prokuraturos nutarimas negali buti naikinamas.

Nesutikdami su šia apylinkes teismo nutartimi, pareiškejai R. S., P. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) savo skunduose nurodo, kad teismo nutartis neteiseta ir nepagrista, todel naikintina. Pareiškejai pažymi, kad Vilniaus miesto antrasis apylinkes teismas 2007-06-19, 2007-06-20, 2007-06-21 nutartimis panaikino neteisetus prokuroro M. Dudos 2007-05-25 nutarimus atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Be to, Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo pirmininkas, išnagrinejes prokuraturos skunda, 2007-07-12 ir 2007-07-31 nutartimis šias ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis patvirtino esancias teisetomis ir pagristomis. Todel, pareiškeju manymu, privalomoji ir vienintele teiseta istatymu itvirtinta prokuroro veiksmu programa, vykdant teismo nutartis, yra apibrežta privalomu ikiteisminio tyrimo pradejimu, o ne Lietuvos Respublikos BPK nenumatytu pareiškimo sprendimo gražinimu „i pradine procesine padeti“ bei neteisetu atsisakymu pradeti ikiteismini tyrima. Pareiškejai pažymi, kad prokuroras nevykde teismo sprendimo, nepradejo ikiteisminio tyrimo, bet pakartotinai prieme nepagristus, teismo sprendimams prieštaraujancius nutarimus (2007-08-03 ir 2007-08-21) atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Šie nutarimai iš esmes atkartoja prokuroro 2007-05-25 nutarimus atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 1 str. apibrežta baudžiamojo proceso paskirti (ginti žmogaus ir piliecio teises bei laisves; greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma) bei Teismu istatymo 9 str. numatyta teismo sprendimu privalomumo principa.

Pareiškeju manymu, visiškai nepagrista teismo išvada, kad, ikiteisminio tyrimo teisejams panaikinus nutarimus atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, istatymas neipareigoja prokuroro pradeti ikiteismini tyrima, o ipareigoja ji tik pakartotinai svarstyti klausima del ikiteisminio tyrimo pradejimo. Skunduose pažymima, kad teismai, naikindami prokuroro nutarimus atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, pateike konkrecius motyvus, del kuriu jie naikinami, nurode pažeidimus, padarytus priimant toki nutarima, o BPK normos paliko vieninteli buda sprendžiant pateikta pareiškima – pradeti ikiteismini tyrima. Pareiškejai nurodo, kad prokuroras to nepadare; jis pakartotinai, be papildomo pateiktu faktu patikrinimo ir teismo nutartyse nurodytu pažeidimu analizes atsisake pradeti ikiteismini tyrima, taip iš esmes tycia ar del nerupestingumo užkirsdamas pareiškejams galimybes apginti savo teisetus interesus. Todel, pareiškeju nuomone, prokuroras nevykde teismo sprendimo, nesusijusio su bausme (BK 245 str.), ir del šios veikos galimo padarymo turi buti pradetas ikiteisminis tyrimas.

Pareiškeju skundai iš esmes yra tapatus, todel jie, sujungus juos i viena teisena, nagrinejami kartu priimant viena sprendima.

Teismo posedyje pareiškeju atstovai praše ju skundus patenkinti, prokuroras praše skundus atmesti.

Skundai tenkintini. Iš skundus nagrinejanciam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškejai 2007m. balandžio 18d. identiškais pareiškimais kreipesi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura prašydami pradeti ikiteismini tyrima del Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko ir kitu komiteto nariu galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuria sudaro neteisetas NSGK tyrimo medžiagos paviešinimas, pažeidžiant konstitucini nekaltumo prezumpcijos principa, piktnaudžiavimas tarnybine padetimi, valstybes paslapties atskleidimas ir šmeižimas. Šios prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Duda, išnagrinejes pareiškimus, 2007m. gegužes 25d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima.

Ši nutarima pareiškejai BPK (2002m. ist. red.) 168 str. 4d. tvarka apskunde Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejams, kurie 2007m. birželio 19d., 2007m. birželio 20d. ir 2007m. birželio 21d. nutartimis, tenkindami pareiškeju UAB (duomenys neskelbtini) P. V. ir R. S., skundus, prokuroro nutarima panaikino.

Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo pirmininkas, BPK (2002m. ist. red.) 65 str. tvarka išnagrinejes prokuroro skunda del ikiteisminio tyrimo teiseju nutarciu, 2007m. birželio 12d. (dvi nutartys) ir 2007m. liepos 31d. prieme galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriomis, palikdamas ikiteisminio tyrimo teiseju nutartis galioti, prokuroro skunda atmete. Tokiu budu visos pirmosios instancijos teismu nutartys isiteisejo.

Generalines prokuraturos departamento prokuroras M.Duda, laikydamas, kad isiteisejusios teismo nutartys, panaikinusios jo nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, neipareigoja jo pradeti ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ignoruodamas teismu argumentus, tos pacios medžiagos ir duomenu bazes pagrindu prieme pakartotina nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Priemes pastaraji nutarima, prokuroras laiko, jog jis ivykde teismu nutartis, panaikinusias jo pirmaji nutarima.

Laikydami, kad prokuraturos pareigunas Mindaugas Duda nevykdo isiteisejusiu teismu sprendimu, pareiškejai kreipesi i Generalines prokuraturos departamento vadova, prašydami pradeti ikiteismini tyrima del baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str. Departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2007m. lapkricio 5d. nutarimu pareiškeju skunda atmete, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo pradeti nera pagrindo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Manydami, kad vyriausiojo prokuroro nutarimas neteisetas, pareiškejai ji apskunde Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejui, kuris 2007m. lapkricio 27d. nutartimi pareiškeju skundus atmete. Pastaraji teismo sprendima pareiškejai apskunde Vilniaus apygardos teismui.

Skundus nagrinejantis teismas siekdamas pilnai, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai juos išnagrineti, privalo atsakyti i sekancius klausimus:

1) ar isiteisejusios teismo nutartys, panaikinusios prokuroro nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, ipareigoja prokurora pradeti ikiteismini tyrima, ar, kaip teigia prokuroras, šios nutartys tik gražina suinteresuotu asmenu pareiškimus (konkrecioje situacijoje, 2007m. balandžio 18d. pareiškimus) i pradine sprendimo priemimo stadija (iš esmes laikant, kad pareiškimu tikrinimas nebuvo pradetas).

2) Ar prokuroras privalo pradeti ikiteismini tyrima del šmeižimo pagal suinteresuoto asmens (fizinio ir juridinio), laikancio save nukentejusiu, pareiškima, jeigu, suinteresuoto asmens požiuriu kaltas del šmeižimo asmuo yra Lietuvos Respublikos Seimo narys.

3) Ar yra pagrindas manymui, kad prokuraturos pareigunu veikoje, jiems svarstant isiteisejusias teismu nutartis ir priimant sprendimus, ignoruojancius teismu argumentus, yra baudžiamojo nusižengimo požymiai.

I. Skunda nagrinejantis teismas sutinka su prokuroro teiginiu, kad baudžiamojo proceso istatymas pradeti ikiteismini tyrima del nusikalstamos veikos igalina ir ipareigoja tik ikiteisminio tyrimo pareiguna ar prokurora ir kad teismui tokia teise nesuteikta. Taciau sprendima pradeti ar atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prokuroras (ar ikiteisminio tyrimo pareigunas) priima ne savo nuožiura, o griežtai vadovaudamasis istatymu. Ar prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos vykdo savo pareiga ginant žmogaus ir piliecio teises imtis visu istatymais numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 1, 2 str.), ar priimant šio pobudžio procesinius sprendimus (atlikti ar atsisakyti atlikti ikiteismini tyrima) mineti pareigunai tikrai vadovavosi istatymais, nagrinedami suinteresuotu asmenu skundus, kontroliuoja aukštesnieji prokurorai ir teismu instancijos (BPK 63, 64, 65 str., 439-442 str.).

BPK 168 str. 4d. nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima gali buti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisejui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, jo sprendimas gali buti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisejui. Iš istatymo formuluotes akivaizdžiai matyti, jog istatymu leidejas, siekdamas, kad butu išvengta klaidu pacioje baudžiamojo proceso pradžioje (pradedant baudžiamaji procesa), suteikia teise teismams nagrineti ir spresti pilieciu ir pareigunu gincus del šio pobudžio sprendimu teisetumo. Iš pabrauktos istatymo formuluotes aiškiai matyti ir tai, kad prokurorui nepagristai nepanaikinus neteiseto nutarimo, ta privalo padaryti teismas, pats panaikindamas neteiseta prokuroro nutarima. Tai reiškia, kad teismui pripažinus, jog prokuroro priimtas sprendimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima yra neteisetas, tai tik priešingas prokuroro sprendimas, – pradeti ikiteismini tyrima, - atitiktu istatyma. Todel isiteisejes teismo sprendimas panaikinti prokuroro nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, iš esmes yra teismo ipareigojimas prokurorui pradeti ikiteismini tyrima. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 346 str. 1 d., isiteisejusi teismo nutartis yra privaloma visiems pareigunams, tarp ju ir prokurorams. Nurodyto straipsnio 2d. konstatuoja istatymais numatyta atsakomybe už isiteisejusios teismo nutarties nevykdyma.

Teismo ipareigojimas prokurorui pradeti ikiteismini tyrima, neprieštarauja BPK IV dalies (XIII skyriaus) nuostatoms, nustatancioms, kad ikiteismini tyrima pradeda ir atlieka tik ikiteisminio tyrimo pareigunai ir prokuroras, nes ir esant ipareigojanciai teismo nutarciai, ikiteismini tyrima pradeda ne teismas, o prokuroras.

Prokuroru samprotavimai apie ju nutarimus panaikinusiu teismo nutarciu neprivaloma pobudi, nes šios nutartys esa tik gražina suinteresuotu asmenu pareiškimus i pradine sprendimu priemimo stadija ir todel prokuroras, nesaistomas teismu nutartimis, gali pakartotinai priimti kita, tapatu panaikintam, sprendima, yra tik niekuo nepagristi, prieštaraujantys baudžiamojo proceso istatymui, suinteresuotu prokuraturos pareigunu žinybiniai išvedžiojimai; ši prokuroru nuostata prieštarauja ne tik mineto BPK 346 str. 1d. imperatyviai nuostatai, bet ir visam baudžiamojo proceso istatymo normomis nustatytam pareigunu (tarp ju ir prokuroru) priimtu sprendimu apskundimo teismams institutui. Sekant prokuroru logika, šis institutas butu visiškai bereikšmis, nes, anot ju, teismu nutartys prokurorui neturi privalomo, ipareigojancio pobudžio. Dar daugiau, šis institutas butu ir beprasmis, nes, teismui pripažinus prokuroro nutarima neteisetu, prokuroras vel galetu priimti analogiška neteiseta nutarima ir taip be galo (teismai naikina prokuroru nutarimus, o šie juos atkartoja... iki absurdo).

Nagrinejamoje situacijoje pakartotino prokuroro nutarimo teisetumas abejotinas ir del to, kad jis priimtas tos pacios medžiagos (tu paciu duomenu) pagrindu, kuriuos prieš tai išnagrinejo teismai. Tik ikiteisminio tyrimo eigoje ištyrus (patikrinus) skunduose nurodytus faktus, gali buti priimtas vienoks ar kitoks teisetas sprendimas. Ir priešingai, neatlikus ikiteisminio tyrimo, nepatikrinus skunduose nurodytu faktu ikiteisminio tyrimo veiksmais, a priori priimtas sprendimas yra skubotas ir paviršutiniškas, todel negali buti pagristas ir teisetas.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad po teismu sprendimu, kurie panaikino prokuroro nutarimus, pakartotini nutarima tuo paciu klausimu prieme tas pats prokuraturos pareigunas. Pastarasis faktas kelia ir pareiguno nešališkumo problema jam sprendžiant ta pati klausima. Pagaliau, prokuroras, priimdamas pakartotina sprendima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, ignoravo teismu nutarciu motyvus. Todel nera jokio pagrindo teigti, kad prokuroras, priemes pakartotina nutarima, ivykde teismu nutartis.

II. Pirmosios instancijos teismams panaikinus prokuroro nutarimus, prokuroras privalejo pradeti ikiteismini tyrima ir del pareiškimuose nurodyto šmeižimo fakto.

Šia nuostata skundus nagrinejantis teismas taiko visu pareiškeju, tarp ju ir juridinio asmens atstovo skundui. Teismui nekelia abejoniu, kad juridinis asmuo, taip pat kaip ir fizinis, – gali buti apšmeižtas ir del to tureti tiek moralines, tiek materialines žalos. Analizuojant BK 154 str., numatanti baudžiamaja atsakomybe už šmeižima, matyti, jog pirmoji šio straipsnio dalis numato baudžiamaja atsakomybe už paprasta šmeižima, padaryta nesant ši nusikaltima kvalifikuojanciu aplinkybiu. Šioje straipsnio dalyje istatymu leidejas numato baudžiamaja atsakomybe už žmogaus (fizinio asmens) šmeižima. Antroji šio straipsnio dalis numato šmeižima, padaryta kvalifikuojanciomis aplinkybemis: asmens šmeižimas, padarius sunku ar labai sunku nusikaltima, arba per visuomenes informavimo priemones ar spaudinyje. Antroji šio straipsnio dalis (kvalifikuotas šmeižimas) išplecia nukentejusiuju nuo šmeižimo asmenu rata, numatydama atsakomybe ne tik už žmogaus (fizinio asmens), bet ir už juridinio asmens šmeižima. Ši išvada seka iš istatymu leidejo vartojamo platesnio termino „asmens“ šmeižimas, (t.y. fizinio ir juridinio asmens šmeižimas). Teismas atkreipia demesi, kad aiškinant BK 154 str. 2 d. numatytos dispozicijos turini, konkreciai, šmeižiamu asmenu rata, negali buti remiamasi BK 20 str. teises norma, kadangi ši norma numato salygas, kuriomis juridinis asmuo, kaip nusikaltimo subjektas, gali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben. Procesine prasme šiame straipsnyje minimas juridinis asmuo gali buti itariamasis (ikiteisminio tyrimo stadijoje), arba kaltinamasis (nagrinejant byla teisme). Tuo tarpu BK 154 str. 2d. kalbama ne apie nusikaltimo subjekta, o apie šmeižiama asmeni, t.y. nuo nusikaltimo subjekto kaltu veiksmu nukentejusi fizini asmeni arba patyrusi žala juridini asmeni.

Savo išvada, del nukentejusiu asmenu rato, skundus nagrinejantis teismas grindžia ne tik aukšciau išdestytu istatymo normu aiškinimu, bet ir istatymu leidejo pozicija, suformuluota svarstant naujaji 2000 metu Baudžiamaji kodeksa, ir konkreciai, šio kodekso 154 str. (šmeižimas) redakcija, kurioje istatymu leidejo atstovai kalba butent apie juridinio asmens apsauga nuo šmeižto (2000m. rugsejo 11d. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto papildomos išvados Nr. 30-1 7 punkto argumentai).

Antra vertus, teismas sutinka su tuo, jog juridinio asmens atstovo skundas del šmeižimo, negali buti nagrinejamas privataus kaltinimo tvarka, kadangi BPK 408 str. suteikia teise pradeti (inicijuoti) privataus kaltinimo procesa nukentejusiajam, kuriuo, sutinkamai su BPK 28 str. 1d., gali buti pripažistamas tik fizinis asmuo. Todel juridinis asmuo, negaledamas pažeistu teisiu ginti privataus kaltinimo tvarka, jas (per savo atstova) gali ginti tik viešajame procese. Tai pirmas argumentas, kodel prokuroras pagal UAB (duomenys neskelbtini) skunda privalejo atlikti ikiteismini tyrima del šmeižimo fakto.

Prokuroro pareiga pradeti ir atlikti ikiteismini tyrima pagal pareiškeju skundus, teismas grindžia ir kitais argumentais: Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nurodyta, kad baudžiamosios bylos procesas del nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str., pradedamas del nukentejusiojo skundo neatliekant ikiteisminio tyrimo. Taciau, jeigu BK 154 str. numatyta veika turi 1) visuomenine reikšme ar šia veika žala padaryta asmeniui, kuris 2) del svarbiu priežasciu negali ginti savo teisetu interesu, prokuroras privalo del šios veikos pradeti baudžiamaji procesa net ir nesant nukentejusiojo skundo (BPK 409 str. 1d.).

Skunda nagrinejanciam teismui nekyla abejoniu, kad pareiškeju ketinimas patraukti baudžiamojon atsakomyben Lietuvos Respublikos Seimo nari už galimai jo padaryta nusikalstama veika, turi visuomenine reikšme. Ši teismo išvada atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006m. sausio 16d. nutarima, nes teisineje valstybeje negalima situacija, kai Lietuvos Respublikos pilietis negali pasinaudoti galimybe teisinemis priemonemis apginti savo teises ir teisetus interesus. Tokios teisines situacijos sukurimas padarytu didele žala visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai. Ši teisine situacija, pagal Konstitucinio teismo išaiškinima, ir sudarytu pareiškeju skundu nagrinejimo visuomenine reikšme. Butent tokioje teisineje padetyje ir atsidurtu pareiškejai: prokuraturos organai pagal pareiškeju skundus a priori atsisako pradeti ikiteismini tyrima, o teismai atsisako nagrineti pareiškeju skundus privataus kaltinimo tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2008 01 21, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 02 25d. nutartys).

Skundus nagrinejantis teismas sutinka su paminetu teismu instanciju sprendimu argumentais, kad pareiškeju skundai del šmeižimo negali buti nagrinejami teisme privataus kaltinimo tvarka, nes pareiškejai teismui nepateike duomenu, patvirtinanciu skunduose išdestytu aplinkybiu (BPK 412 str.). (Negalimumo nagrineti juridinio asmens atstovo skunda privataus kaltinimo procese, argumentai išdestyti aukšciau). Taciau patys pareiškejai ir negalejo teismui pateikti tokiu duomenu, nes juos gauti arba skunduose nurodytas aplinkybes paneigti galima tik pradejus del ju ikiteismini tyrima ir atlikus atitinkamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Prokuroras privalejo pradeti ikiteismini tyrima ir tuo pagrindu, kad pareiškejai patys del svarbios priežasties negali ginti savo teisetu interesu.

Juridiniam asmeniui svarbi priežastis, kaip mineta aukšciau, yra baudžiamojo proceso istatymo normos, numatancios galimybe privataus kaltinimo tvarka ginti savo teises ir teisetus interesus tik fiziniam asmeniui.

Fiziniams asmenims svarbia priežasti šiuo atveju sudaro konstitucinis Seimo nario statusas, užtikrinantis jo imuniteta baudžiamajam persekiojimui. Sutinkamai su BPK 22 str., pradedant baudžiamaji procesa teisme privataus kaltinimo tvarka, Seimo narys, prieš kuri teisme nagrinejama byla, taptu kaltinamuoju. Tai reiškia, kad Seimo narys teisme butu patrauktas baudžiamojon atsakomyben. Tokia proceso eiga pažeistu BPK 3str. 1d. 3p., ji prieštarautu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. 1 ir 2d. nuostatoms, igalinancioms patraukti baudžiamojon atsakomyben Seimo nari tik esant Seimo sutikimui. Situacijos nekeicia šio straipsnio 3 dalis, kuri nurodo, kad Seimo narys už šmeižta Seime gali buti traukiamas atsakomyben bendraja tvarka. Pirma, pareiškejai laiko, kad ju atžvilgiu paskleistas šmeižtas del Seimo nario kaltes išejo už Seimo ribu, nes buvo paskelbtas žiniasklaidos priemonese ir antra, Konstitucijos nuostata, kad Seimo narys gali buti traukiamas už šmeižta bendraja tvarka, reiškia, kad jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomyben tik tada, jeigu tam sutikima duos Seimas, ir nebus patrauktas, - jeigu Seimas tokio sutikimo neduos. Iš cia ir formuluote „gali buti“. Tuo tarpu asmuo, neturintis imuniteto baudžiamajai jurisdikcijai, esant baudžiamajame istatyme numatytiems pagrindams ir nukentejusio asmens pareiškimui, turi buti (o ne gali buti), patrauktas baudžiamojon atsakomyben ir jokio specialaus sutikimo tam nereikia.

Suprantama, kad pareiškejai, net ir turedami faktiniu duomenu apie Seimo nario padaryta nusikalstama veika, neturi teisinio (istatyminio) pagrindo patys kreiptis i Seima su prašymu duoti sutikima patraukti ji baudžiamojon atsakomyben. Ir tai yra ta svarbi priežastis, del kurios Lietuvos Respublikos pilieciai (pareiškejai) patys negali ginti savo teisetu interesu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo Statutu, tokia teise suteikta tik Generaliniam prokurorui (Statuto 23 str.).

Kita vertus, prokuroras, pradejes ikiteismini tyrima ir atlikes butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali nustatyti aplinkybes, apskritai pašalinancias butinuma kreiptis i Seima šiuo klausimu.

Todel net trimis pagrindais Lietuvos Respublikos generaline prokuratura privalejo pradeti baudžiamaji procesa (ikiteismini tyrima) ir del pareiškimuose nurodyto šmeižimo fakto.

III. Iš aukšciau išdestytu aplinkybiu seka išvada, jog Generalines prokuraturos departamento prokurorai, pirmosios instancijos teismams panaikinus ju neteisetus nutarimus, nepradeje ikiteisminio tyrimo pagal pareiškeju skundus, nevykde isiteisejusiu teismu sprendimu, todel del šio fakto turi buti pradetas ikiteisminis tyrimas del baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str.

Vadovaujantis išdestytais argumentais, Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007m. lapkricio 27d. nutartis naikintina priimant nagrinejamu klausimu nauja sprendima.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2007m. lapkricio 27d. nutarti, kuria atmesti UAB (duomenys neskelbtini) R. S. ir P. V. skundai ir, priimant nauja sprendima, panaikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos ONKT departamento vyriausiojo prokuroro 2007m. lapkricio 5d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, pagal paminetu pareiškeju prašymus, del baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 245 str.

Nutartis galutine ir neskundžiama.