- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- AN2-25-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01169-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1000 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi – darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užduotį, atvykti į darbo vietą, t. y. AS „ (duomenys neskelbtini) “ laivų remonto teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), S. D. 2017 m. rugsėjo 19, 21-25 d., ir V. L. 2017 m. rugsėjo 24-25 d., ir vykdyti minėtiems asmenims darbo funkcijas – laivų remonto darbus, laivuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius su jais darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, nes teismas ignoravo įrodymų prieštaravimus ir esminius neatitikimus. Rašytiniai dokumentai ir liudytojų parodymai, faktinės aplinkybės ne tik neįrodo kaltės, tačiau ir paneigią pažeidimo faktą.
2.1. Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) pateikė darbo grafikus, kurie buvo suklastoti, ant dokumentų yra ne įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas, tikėtina, kad juos S. D. pats padirbo ir pateikė VDI, kuri, nors ir žinojo iki pateikiant teismui šią aplinkybę, neprieštaravo akivaizdžiai nesąžiningam bandymui pasinaudoti netikrais dokumentais. Teismas ne tik nevertino aplinkybės dėl suklastotų dokumentų, bet ir redagavo kaltinimą nurodant, kad S. D. 2017 rugsėjo 19 d., 21-25 d., ir V. L. rugsėjo 24-25 d. susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, AS „(duomenys neskelbtini)“ laivų remonto teritorijoje laivuose (...). Teismas pats padeda kurti nebūtas būtų įvykių aplinkybės, pvz., kad jis, A. J., būdamas laivuose (duomenys neskelbtini) gamykloje, neva aptarinėjo nelegalų darbą 2017 rugsėjo mėn. apie 25 d., savo įmonės naudai, tai prieštarauja pirmai kaltinimo versijai ir logikai, nes „grafikuose“ buvo ankstesnės datos kuomet L. ir D. atliko darbus. D. D. ar kitas asmuo galbūt pataręs sukurti „darbo grafikus“, nurodo, kad S. D., V. L. Rygos uoste laivuose dirbo iki 2017 rugsėjo 30 d., tačiau D. D. išvyko ankščiau nei, kad nurodomos datos L. ir D. grafikuose. Taigi D. D. negalėjo liudyto to, ko nematė.
2.2. Apeliantas pastebi, kad įmonėje buvo įdarbinti apie 60 žmonių, pats yra buvęs ilgametis kriminalinės policijos komisaras, taigi puikiai suprasdamas, kad tokio pobūdžio pažeidimai (nelegalus darbas) labai lengvai išaiškinami, niekada neketino samdyti darbuotojų nelegaliam darbui, dsamdė tik pagal darbo sutartį, o tai, kad su S. D. nebuvo darbo sutarties, tai tik dėl tos priežasties, kad jis pats kategoriškai norėjo atlikti darbus pagal individualios veiklos pažymą. Teismo posėdžio metu du liudytojai užsiminė apie neadekvatų S. D. elgesį, teismui buvo pateikta kopiją iš interneto, Lietuvos informacinio leidinio apie tai, kad S. D. Kaliningrade daužė Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato langus ir už tai buvo sulaikytas. Apeliantas teigia, kad įmonei buvo reikalingas darbuotojas turintis žinių - laivų dujoviežio specialistas, o S. D. turi tokių žinių ir patirtį, todėl sutiko su pastarojo pateikta kategoriška sąlyga, kad jis atliks paslaugą ne kaip įmonės darbuotojas, o kaip aukštos klasės ekspertas su individualios veiklos pažyma ir pinigai už paslaugą - 3000 Eurų būtų pervesti į jo sąskaitą kaip asmeniui dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą. Teismas tokį jo, A. J., liudijimą vertina skeptiškai, nors turėdamas 60 darbuotojų, neturėjo jokio motyvo nuslėpti vieno ar kelių žmonių mokeščių. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas be jokio įrodymų konstatuoja, kad jis tarėsi su V. L., norėdamas nelegaliai įdarbinti, bet tai neatitinka faktų, ir net paties V. L. parodymų. Teismas nekreipia dėmesio į tai, kad pats V. L. paaiškino, kad jį faktiškai pasamdė S. D., t. y. jis ir turėjo sumokėti V. L., tačiau pats nutraukęs darbą, liko skolingas jo samdytam asmeniui. S. D. nesugebėjęs atlikti paslaugos ir nutarė sukurti istoriją apie tai, kad buvo samdytas nelegaliai. Neabejotina, kad S. D. turi individualios veiklos pažymą, tuo labiau, kad jis pats prašė jo nedarbinti, jis yra socialiai patyręs, žinojo, kad man reikalingas toks specialistas ir norėjau jį įdarbinti, jis žinojo, kad turint 60 darbuotojų, nebūčiau siekęs nuslėpti mokesčius.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismui paaiškinta, kad dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų užsakovai nesumokėjo už atliktus darbus, įmonė liko skolinga darbuotojams ir dėl šios priežasties dalis darbuotojų yra labai šališki duodami parodymus teismui. A. J. pažymi, kad, S. D. po to, kai pastarasis pasakė, kad priėmė „pagalbininką“, nurodė, kad papildomų pinigų nei aptartų 3000 Eur už sutartą paslaugą, nemokės, ir tai yra jo, kaip asmens dirbančio pagal individualią veiklą sprendimas samdyti pagalbinį darbuotoją ir šiam sumokėti. Galima tik spėti, kad supratęs, jog vienas nesugebės atlikti sudėtingų specifinių darbų, pasamdė sau pagalbininką V. L.. Nebaigęs atlikti paslaugos ir pasišalinęs, nutarė kitaip išreikalauti pinigų. Apeliantas pažymi, kad V. L. patvirtino, kad jie nesitarė, S. D. nebuvo pavaldus jam, A. J., kaip darbuotojas, nepakluso kaip darbuotojas įmonės administracijai, pats priiminėjo sprendimus, kaip ir kada atlikti aptartą su juo paslaugą, pats pasisamdė V. L..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI prašo apeliacinį skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas teisingai konstatavo nelegalaus darbo faktą vertindamas įrodymų visumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Skundžiamu nutarimu A. J. nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau jis nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Neigdamas savo kaltę apeliantas iš esmės vertina, jog rašytiniai dokumentai ir liudytojų parodymai, faktinės aplinkybės neįrodo kaltės ir paneigią pažeidimo faktą.
5. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir pagrįstai A. J. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Apylinkės teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagą, teismo išvados yra pagrįstos išanalizuotų įrodymų visuma. Apeliacinio skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu jie jau buvo įvertinti. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal apeliacinio skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai. Taigi pripažįstama, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymų reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Be to, skundžiamame nutarime teismas išdėstė bei aptarė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Analizuojamos situacijos kontekste, skundą nagrinėjantis teismas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis ir argumentais sutinka ir jų iš naujo nebekartoja, juolab kad skundžiamo teismo nutarimo turinys yra žinomas apeliantui. Tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su A. J. subjektyviu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, jog vertinant įrodymus buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, padarytos neteisingos išvados dėl jo kaltės, netinkamai pritaikytas įstatymas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
6. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Iš to kas nurodyta seka, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Pažymėtina ir tai, kad atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
7. Apeliantas teigia, jog darbo grafikai buvo suklastoti, bet šie teiginiai deklaratyvūs. Kita vertus, išvados dėl jo kaltumo grindžiamos ne pavieniais duomenimis, o įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. neneigia, jog jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus laivų remontu užsiimančioje įmonėje Rygoje, jis kreipėsi į buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją S. D., siūlydamas savaitei jį įdarbinti, tačiau teigia, jog pastarasis kategoriškai pareikalavo, kad jis darbus atliktų ne kaip įmonės darbuotojas, tačiau pagal individualios veiklos pažymą, be to, S. D. į pagalbą priėmė ir V. L.. Apeliantas pripažįsta, jog buvo su S. D. nuvykęs į objektą Rygoje apžiūrėti, kokius darbus reikės atlikti, užsakė leidimus patekti į gamyklos teritoriją, S. D. Rygoje gyveno gamyklos suteiktame viešbutyje, iš pradžių S. D. atliko tam tikrus darbus, tačiau vėliau viską metė ir išvažiavo iš Rygos, matė Rygoje V. L., tačiau dėl darbo su juo nekalbėjo, kadangi pastarajam turėjo sumokėti S. D.. Taigi apeliantas pripažįsta, jog pats susirado S. D., siūlė jam darbą objekte Rygoje, tačiau S. D. taip ir neįdarbino, nors S. D. objekte Rygoje kurį laiką dirbo ne savo, o būtent A. J. iniciatyva, ten pat buvo ir V. L.. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad S. D. pats nenorėjo būti įdarbintas, neva norėjęs dirbti pagal individualios veiklos pažymą, tačiau tokie argumentai vertinami tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kurios bylos duomenys nepatvirtina. Pats S. D. apylinkės teisme nurodė, jog jokio verslo liudijimo išsiėmęs nebuvo, manė, kad A. J. jį įdarbins. Apie tai, kad S. D. nevykdė individualios veiklos, galima spręsti iš VSDFV informacinės sistemos išrašo (b. l. 36), todėl nelogiška apelianto versija, kad S. D. galėjo jam kelti sąlygas, jog būtų ne įdarbintas, o teiktų paslaugas pagal individualios veiklos pažymą, kurios realiai net neturėjo. S. D. ir V. L. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apylinkės teisme nurodė, kad dirbo objekte Rygoje, dėl jų įdarbinimo tarėsi su A. J.. Tiek S. D., tiek V. L. dirbančius objekte matė ir teisme apklausti kiti objekte dirbę asmenys – V. U., D. D., taip pat ir A. M., kurie tas pačias esmines aplinkybes buvo nurodę ir savo rašytiniuose paaiškinimuose. Nors apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į darbo trukmę, abejojama D. D. parodymais, vis dėlto, kaip matyti iš bylos duomenų visumos, D. D. darbo objekte Rygoje laikotarpis iš dalies sutapo su S. D. ir V. L. darbo laikotarpiais, todėl netikėti iš esmės nuosekliais kitiems duomenims neprieštaraujančiais D. D. parodymais nėra pagrindo. A. J. apeliaciniame skunde užsimena apie neadekvatų S. D. elgesį, pastarojo praeities nusižengimus, tačiau šie argumentai neturi įtakos A. J. veikos vertinimui. Taigi bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju faktiškai buvo susiklostę darbo santykiai, darbuotojai susitarė su įmonės direktoriumi, dirbo įmonės objekte, laikėsi įmonėje nustatytos tvarkos, jiems buvo pažadėtas atlygis, neatlygintinai naudojosi įmonės patalpomis poilsiui, tačiau A. J. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įmonės naudai ir interesais dirbę asmenys būtų buvę oficialiai įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka.
8. Apeliantas kritikuoja kaltinimo nutarime patikslinimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus duomenis, kaltinimą pakoregavo, savo sprendimą motyvavo ir apygardos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Teismo nustatytos nusižengimo aplinkybės atitinka duomenų visumą ir nutarime išsamiai aptartos.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o A. J. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra nubaustas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.