- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-198/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Eleonora Vasiliauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažinti ir D. G. bei G. T. , tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. G. ir G. T. savavaldžiavo, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą. D. L. , nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą – 2008 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, dienos metu, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) pastato esančioje turgavietėje, grasindamas nukentėjusiajam T. A. išvežti į mišką, sumušti, peršauti rankas ir kojas, bei, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. 12.30 val. iki 2008 m. gegužės 7 d. 13.57 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono, (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir D. G. mobiliojo ryšio telefono, (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), skambindamas ir siųsdamas trumpuosius pranešimus nukentėjusiajam T. A. į jo mobilaus ryšio telefoną, (Tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), bei panaudodamas fizinę prievartą, t.y. 2008 metų kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, dienos metu, Panevėžio „Aušros“ vidurinės mokyklos stadiono teritorijoje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), suduodamas nukentėjusiajam T. A. kumščiu į žandą ir smilkinį, jį palenkdamas už sprando ir keliu spirdamas į pilvą, po to jam pagriuvus – dar kartą įspirdamas nukentėjusiajam į ausį, savavališkai vykdė tariamą, ginčijamą ir nerealizuotą jo patėvio S. A. teisę į žalos už nenustatytų asmenų pavogtus jo automobilio ratų gaubtus atlyginimą, t.y. reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti jam pinigus – 700 litų arba 200 eurų – už tariamai nuo S. A. automobilio pavogtus ratų apdailos gaubtus.
D. L. , tęsdamas šią nusikalstamą veiką, kartu su D. G. ir G. T. , veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. birželio 11 d., apie 16.45 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), panaudoję fizinę prievartą – D. L. sugriebus nukentėjusįjį T. A. už rankos ir atėmus rankoje jo laikytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGHX630“, po to D. G. ir G. T. laikant T. A. už rankų, D. L. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė pakelį cigarečių „LM“ bei 20 litų kupiūrą, taip už tariamą skolą užvaldydami D. A. turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo sušvelninti jam Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir todėl paskyrė jam per griežtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko iš esmės apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nes Panevėžio apygardos teismas atsižvelgė į D. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (bendrininkų grupė BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.
Apeliantas skunde nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad šioje byloje apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. L. esminių bylos aplinkybių nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino tik iš dalies, nuolat keitė parodymus, neigė tai vienas, tai kitas nusikalstamos veikos aplinkybes ir tokiu būdu byloje trukdė nustatyti tiesą. Be to, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, norint konstatuoti, kad byloje yra ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltės pripažinimo pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas, laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad proceso metu D. L. ne laisva valia ir tik iš dalies pripažino savo kaltę, formaliai nukentėjusiųjų atsiprašė tik tardamas paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme, nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, gražinant nukentėjusiajam pagrobtus daiktus. Kolegijos nuomone, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad D. L. savo noru neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuteistasis nevertina savo elgesio neigiamai, jo gailėjimasis tik deklaratyvus, todėl šiuo atveju BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta pagrįstai. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis neigė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė), nors ši aplinkybė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir išsamiai apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad ne vien lengvinančios aplinkybės, lemia kriminalinės bausmės parinkimą nuteistajam. Parenkant bausmę svarbios ir kitos BK 54 straipsnyje numatytos ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas įvertino tai, kad D. L. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius bei pagrindinis ir aktyviausias jos vykdytojas, jis padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, kuris iš esmės yra savanaudiškas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje su D. G. ir G. T. (BK 60 str. 1 d. 1 p.), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Be to, iš bylos medžiagos bei apygardos teismo nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad byloje nustatytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės jam nepalankios. D. L. , nors labai jaunas (20 metų), tačiau teistas penkis kartus, ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo ir nesimokė, nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laiku, turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 177-197, t. 2 b. l. 1-23). Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į įstatymo ginamas vertybes, jo nenorą pasitaisyti ir laikytis teisės normų, polinkį nusikalsti ir pavojingumą visuomenei, todėl akivaizdu, kad nuteistasis D. L. nedaro išvadų iš ankstesnių savo teistumų.
Taip pat apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 27 straipsnio prasme, D. L. yra recidyvistas, nes neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus ankstesnių teistumų padarė naują tyčinį nusikaltimą. BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam D. L. už BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skirdamas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri artima BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, nepažeidė BK VIII skyriuje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę. Šią bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio m. apylinkės teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu nuteistajam D. L. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, BK 64 straipsnio reikalavimai nepažeisti ir nuteistajam pagrįstai paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtąją bausmę švelninti, kolegija nenustatė.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.