Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5

2021 m. rugpjūčio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2011 m. vasario 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – bauda 4 MGL (520 Lt), nurodyta baudą sumokėti per keturis mėnesius, mokant lygiomis dalimis – per mėnesį po 130 Lt, baudos išieškojimas perduotas vykdymui,

2021-06-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje 5 metams laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2011 m. birželio 19 d. apie 3.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. I., viešojoje vietoje, pro atidarytą savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą, elgdamasis įžūliai, išplūdo necenzūriniais žodžiais savo buto palangę vandeniu nuplovusį A. J. ir sviedė jam į galvą peleninę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su M. I. nuėjęs į A. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bendro naudojamo koridoriuje bei bute sudavė kumščiu A. J. į kairę veido pusę bei bendrais veiksmais sudavė kumščiais ir spyrė kojomis ne mažiau 40 smūgių jam į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam vieną muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose - paakio srityje - nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis V. G. paaiškino, kad nukentėjęs A. J. 3 valandą, naktį, šlapinosi per langą, abu pradėjo plūstis žodžiais, jis kvietėsi į viršų ateiti ir prasidėjo konfliktas. Nuėjo su draugu, neatsimena, ar draugas kažką darė, ar ne. Pripažįsta, kad trenkė, pripažįsta visus veiksmus, tik ne spardymą, nes neprisimena. Prisipažįsta, kuo kaltinamas, kad plūdo necenzūriniais žodžiais, kad trenkė. Visų aplinkybių tiksliai neatsimena, nes praėjo 11 metų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo V. G. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis kartu su sugyventine D. S. nuomojosi bendrabučio tipo kambarį (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš mėnesį iš buto savininkės sužinojo, kad 521 kambaryje gyvenantis iš matymo pažįstamas kaimynas, kaip vėliau sužinojo V. G., kaltina jį ir D. S., jog jie užliejo jo kambarį. A. J. sužinojo, kad šį kambarį užliejo gretimo (duomenys neskelbtini) kambario gyventojai. 2011-06-19 apie 3.00 val. A. J. atsidaręs langą, vandeniu nuplovė palangę, kadangi per langą rūkė ir ant palangės buvo pelenų. Išgirdo, kad 521 kambario gyventojas iškišęs galvą per langą pradėjo A. J. plūsti necenzūriniais žodžiais, kad jis užliejo jo kambarį ir dabar laisto vandenį. A. J. iškišo pro langą galvą, pažiūrėjo į kaimyną. Šis iš apačios į viršų sviedė ir A. J. pataikė į kaktą keramikinį puodelį, kuris praskėlė jam kaktą. Vyrai susibarė. Tada kaimynas atėjo į A. J. aukštą kartu su jam nepažįstamu asmeniu ir konflikto metu smogė A. J. ranka į kairę veido pusę, o tada abu vyrai paeiliui smūgiavo rankomis į įvairias jo kūno vietas. A. J. atrodo, kad smogta bei įspirta buvo ne mažiau 40 kartų. Kiek prisimena ant žemės nenugriuvo, išsilaikė ant kojų. Mušimas baigėsi tik tada, kai iš miego atsikėlė A. J. sugyventinė D. S., kuri paskambino 112. Tada kaimynas su kitu asmeniu pasišalino. A. J. kreipėsi į medikus, atvykusios greitosios medicinos pagalbos automobilyje jis prarado sąmonę. Įvykio metu A. J. buvo sužalotas nosis, kuri liko deformuota, prakirsta kakta ir liko randas visam gyvenimui. Klinikose jam diagnozavo kaktos žaizdą, kurią siuvo bei nosies lūžį ir kūno sumušimus (1 t., b. l. 45-46, 47).

Iš 2012-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam A. J. tarpe kitų keturių asmenų nuotraukų parodžius V. G. nuotrauką, jis atpažino jaunuolį, kurio nuotrauka yra Nr. 5 iš veido bruožų. Tai tas pats jaunuolis, kuris 2011-06-19 apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), sumušė A. J. su kitu jaunuoliu (1 t., b. l. 52-54).

Nukentėjusioji D. S. apklausų metu nurodė, kad nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. kartu su A. J. buvo išsinuomoję butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyveno ir jos nepilnametis sūnus E. S.. 2011-06-18 vakare bežiūrint televizorių D. S. užmigo. Nakties metu, kiek tuo metu buvo valandų ji nežino, prabudo nuo triukšmo. Atsikėlusi pamatė, jog prieškambaryje vaikinas apie 25 metų laiko paėmęs už rankų A. J., kai tuo metu kitas panašaus amžiaus vaikinas kumščiais sudavė A. J. į veidą. Nuo suduotų smūgių A. J. buvo pargriautas ant grindų bei buvo spardomas abiejų vaikinų. D. S. spėjo pamatyti, kad A. J. buvo suduota ne mažiau 5 smūgių kumščiu bei ne mažiau 2 kartus buvo įspirta. Po to kažkuris iš vaikinų paėmęs už A. J. galvos trenkė jo galva į veidrodį, ko pasėkoje veidrodis sudužo. D. S. bandė ginti A. J., šaukėsi pagalbos, dėl to kažkuris tai vienas iš jaunuolių D. S. įstūmė į kambarį bei laikė duris. D. S. būdama kambaryje skambino į policiją bei kvietė greitąją medicininę pagalbą. Maždaug po 5 min. jaunuolis paleido duris ir ji įėjo į prieškambarį bei sumuštu veidu į kambarį atsivedė A. J.. Tuo metu pamatė, jog kažkokia mergina apie 18 metų amžiaus su skudurėliu valė kraują. Vaikinams pasišalinus mergina išėjo iš paskos. Atvykus medicininei pagalbai A. J. buvo išvežtas į KMUK, po apžiūros buvo išleistas ambulatoriškai gydytis į namus. Įvykio metu D. S. sūnus miegojo kambaryje ar buvo jis nubudęs nukentėjusioji nežino. Įvykio metu buvo sulaužytas D. S. priklausantis stalas, kurio sutaisyti neįmanoma, jo vertė 200 litų (57,92 Eur), buvo sudaužytos 3 taurės, kurių bendra vertė 15 litų (4.34 Eur). Sudaužytas veidrodis priklausė buto šeimininkams. Maždaug 2-3 savaites prieš įvykį, buto šeimininkas buvo užsiminęs, jog vienu aukštu žemiau gyvenantys kaimynai manė, jog jie juos yra užpylę vandeniu, nors tai buvo netiesa, nes juos užpylė visai kiti žmonės. Abu vaikinai, kurie mušė A. J. buvo apie 20-25 metų amžiaus, vienas vaikinas buvo tamsesnis, kitas šviesesnių plaukų. Kažkuris iš vaikinų buvo puse galvos žemesnis. Šiuo metu D. S. gyvena ne Lietuvoje, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sūnumi E. S.. Į Lietuvą grįžti artimiausiu metu neplanuoja. Teismo posėdyje dalyvauti negalės. Prašo su ja susisiekti ir palaikyti ryšį elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) arba telefonu +(duomenys neskelbtini) arba per programėlę "Messenger". Ikiteisminio tyrimo metu yra davusi parodymus po įvykio. Duotų parodymų tiksliai neatsimena. Apklausų metu davė teisingus parodymus, prašo vadovautis jos duotais parodymais iškarto po įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kurį palaiko. Turtinė žala D. S. yra neatlyginta. Ar civilinio ieškinio suma buvo priteista iš M. I., D. S. neatsimena. Su ja buvo susisiekę, kai buvo rastas vienas įtariamasis M., tada kitas dar nebuvo rastas, bet negali pasakyti ar buvo priteistas žalos atlyginimas iš M.. Niekas D. S. pareikšto civilinio ieškinio sumos neatlygino. 2012 metais ji išvyko į Angliją ir po to laiko ji nebuvo Lietuvoje nei karto. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Nori jį patikslinti, nes pareikštas civilinis ieškinys buvo pareikštas litais. Civilinį ieškinį tikslina ir nurodo, jog reiškia civilinį ieškinį (215 litų konvertuodama į eurus ) 62,27 eurų sumai (1 t., b.l.72, 73-76).

Liudytoja, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, A. J. apklausų metu parodė, kad A. J. yra jos sūnus, kuris nuo 2011 m. gyveno kartu su D. S., o 2012 m. pradžioje kartu su ja išvyko į Angliją bei (duomenys neskelbtini) Anglijoje mirė. 2011 m. birželio mėn. A. J. susitikusi su A. J. matė ant jo veido sumušimus. Paklausus kas nutiko, A. J. jai atsakė, kad sumušė kaimynai, du vyrai. D. S. gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir anksčiau, po liudytojos sūnaus mirties D. S. niekur neišsikraustė. Paskutinį kartą liudytoja su D. S. telefonu bendravo 2013 m. kovo mėn., ji į Lietuvą atvažiuoti neplanuoja, nes neturi pas ką atvažiuoti. Šioje byloje A. J. nori atstovauti mirusio sūnaus interesus. A. J.buvo pareiškęs 40000 litų (11584,80 Eur) dydžio civilinį ieškinį, kuris A. J. manymu, yra per didelis, reali padaryta žala yra 5000 litų (1448,10 Eur), todėl prašo ją pripažinti civiliniu ieškovu šiai sumai. Vienas iš įvykio kaltininku A. J. atsiprašė, prisistatė, kad yra M. I.. Įsipareigojo dalimis atlyginti žalą. Įvykio metu A. J. su sūnumi negyveno, jis gyveno atskirai. Kur šiuo metu yra D. S. ji nežino, su ja visiškai jokių ryšių nepalaiko nuo sūnaus mirties. Dėl pareikšto jos civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu gali pasakyti, jog su vienu iš asmenų, kuris sumušė jos sūnų, t. y. M. I., ji buvo susitaikiusi ir pasirašė su juo įsipareigojimą, kad jis atlygins jai 5000 litų (1448,10 Eur) žalą, bet iki šio momento žala jai nėra atlyginta net iš dalies. Šiandien patikslino savo civilinį ieškinį, kadangi senasis civilinis ieškinys buvo pareikštas litas, A. J. jį patikslino konvertuodama litus į eurus dabartiniu valiutų keitimo kursu (1 t., b. l. 58, 59, 64-65).

Liudytojas M. J. apklausų metu parodė, kad gyvena bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su tėvais. M. J. tėvai turi butą tame pačiame name ir laiptinėje bei aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), kurį buvo išnuomoję A. J., kuris jame gyvena su sugyventine ir vaiku. M. J. tėvai su šiais nuomininkais jokių problemų neturi, tvarkingi žmonės, nekonfliktiški. 2011-06-19 apie 3.00 val. M. J. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paprašė, kad kuo greičiau jis nusileistų į 5 aukštą, sakydama, kad yra problemų. E. G. tėvų butas yra po M. J. tėvų nuomojamu butu, todėl jis pagalvojo, kad gal užliejo butą. Nusileidęs iš šešto aukšto į penktą ir atidaręs tarp tų aukštų atskiriančias duris, kurios yra rakinamos, pamatė stovinčius E. G. ir jos brolį V. G., gyvenančius (duomenys neskelbtini) bei M. I. ir P. I., gyvenančius (duomenys neskelbtini). V. G. pasakė: „Aš užmušiu tą A., nes myža per langą ant mūsų“. M. J. jų nepraleido, tačiau V. G. patraukęs jo ranką, lengvai pastūmė į šoną ir pats su minėtais asmenimis nubėgo į viršų. M. J. uždaręs duris, taip pat užlipo į viršų ir stovėdamas šešto aukšto koridoriuje, maždaug per vidurį stebėjo kas toliau vyks. V. G. ir M. I. net nesibeldę atsidarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris ir abu įlėkė į vidų. M. J. išgirdo, kad jie iš karto puolė mušti, nes girdėjosi smūgiai ir A. J. keiksnojimai. Priėjęs prie minėto buto durų M. J. pamatė, kad V. G. ir M. I. kambaryje rankų kumščiais trankė A. J. veidą. A. J. nuo smūgių nukritus, jis vėl atsikėlė ir reiškė pretenzijas bei keikė jį mušusius vyrus, o jie vėl mušė A. J. kumščiais į veidą. V. G. ir M. I. A. J. sudavė labai daug smūgių, galėjo būti ir daugiau nei 40 smūgių. M. J. atrodė, kad smūgiai buvo labai stiprūs, A. J. krito ir kėlėsi keletą kartų, o baigus mušti A. J. buvo atsistojęs. E. G. ir P. I. stovėjo visą laiką šalia durų, į buto vidų nėjo ir A. J. nieko nedarė. E. G. tik savo brolį vienu metu perspėjo, kad nemuštų A. J. šalia lango, kad jo per langą neišmestų. A. J. mušė pradžioje prie atidaryto lango, o po to jį nustūmė iš buto į koridorių ir A. J. toliau mušė kumščiais į veidą, o tuo metu jis vis ant jų keikėsi ir sakė „aš nekaltas ir per langą nemyžau, o pyliau vandenį, kad palangę nuplauti“. M. J. koridoriuje bandė išskirti juos ir tarp jų įlysti, o M. I. vis M. J. patraukdavo. Jam vis sakant baikit muštis ir ryte blaiviai išsiaiškinsite, vyrai A. J. vienu metu baigė mušti. A. J. baigus mušti, jis atsistojo koridoriuke ant esančios komodos, o už jo buvo veidrodis. Prie jo visi atsistojo ir badė aiškintis, kas čia iš viso vyksta ir A. J. pasakius, kad jis nekaltas, M. I. iš savo dešinės rankos trenkė delnu A. J. kelis kartus į veidą, dėl ko A. J. galva trenkėsi į veidrodį ir jį sudaužė. A. J. ir jį sumušę asmenys buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. A. J. kraujo nuo mušimo buvo visur, tai yra ir bute tiek ant grindų, tiek ant baldų ir koridoriuke ant grindų, sienų. A. J. sugyventinė atsikėlė iš lovos tik po 10 minučių, kai jau jį mušė bute, ji rėkė sakydama „kas čia darosi, už ką jį mušate“. Pati prieiti ir išskirti bijojo ir tik šaukė. A. J. sugyventinės vaikas, kurio vardo nežino, jam apie 15 metų, iš lovos visiškai nesikėlė, ar matė įvykį M. J. nežino. A. J. sugyventinė skambino į greitąja medicininei pagalbą, o M. J. - į policiją. Jį telefonu informavo, kad policija turi atvykti su greitąja. Atvykę medikai A. J. apžiūrėjo, aptvarstė galvą, nuplovė jo rankas ir jį išsivežė. Su A. J. kartu išvažiavo sugyventinė. E. G., V. G., M. I., P. I. palengva išėjo į penkto aukšto laiptinę, o M. J. tuo pačiu nusileidęs užrakino laiptinės duris (1 t., b. l. 85-86, 87, 89-90).

Liudytoja E. K. (buvusi pavardė – G.) apklausų metu parodė, kad ji yra V. G. sesuo. 2011 m. birželio mėn. tikslesnės dienos nepamena, nakties metu, kiek tuo metu buvo valandų neprisimena, išgirdo jog ant jos kambario palangės laša vanduo. Pamanė, jog ant jos palangės šlapinasi nuomininkas iš (duomenys neskelbtini) buto, todėl iš kito kambario pašaukė brolį V. G. bei pasakė jam apie tai. Ar tuo metu kaimynas šlapinosi ant palangės, ar ją apipylė vandeniu E. K. nežino. Ji šiuos nuomininkus pažinojo tik iš matymo, butą nuomojosi apie 30 metų amžiaus vyriškis bei panašaus amžiaus moteriškė, su kuriais gyveno nepilnametis berniukas, butą jiems buvo išnuomojusi G. J.. V. G. per langą pasišaukė (duomenys neskelbtini) gyvenantį nuomininką bei jis išlindo per langą. V. G. kvietėsi nurodytą vyriškį pas save pasikalbėti, o jis pasiūlę V. G. pačiam ateiti pas jį. Jų pokalbis galiausiai peraugo į įvairiais keiksmažodžiais, galiausiai V. G. nuo stalo paėmęs arbatinį puodelį metė jį į vyriškį ir pataikė į galvą. Tuo metu pas juos namuose buvo kaimynas M. I., su kuriuo V. G. pas juos namuose vartojo alkoholinius gėrimu bei jie abu kartu nutarė nueiti to vyriškio pamokyti. Kartu su jais ėjo ir E. K. nenorėdama, kad įvykęs konfliktas peraugtų į muštynes. E. K. iš savo telefono paskambino M. J., kad jis atrakintų bendro koridoriaus duris, nes jis gyveno kaimynystėje su nuomininkais ir jos buvo užrakintos. Kada M. J. atrakino duris V. G. ir M. I. nubėgo į viršų, kur yra trijų kambarių bendras koridorius. E. K. nuėjo jiems iš paskos bei pamatė, kad jie vyriškiui, su kuriuo prieš tai įvyko konfliktas, sudavė smūgius kumščiais. Ar vyriškis buvo išėjęs į bendrą koridorių, ar jam buvo suduoti smūgiai jo kambaryje E. K. neprisimena. Viso V. G. ir M. I. sudavė ne mažiau 30 smūgių vyriškiui į įvairias kūno vietas, jie sudavė smūgių maždaug po lygiai. E. K. prisimena, jog įvykio metu bendrajame koridoriuje buvo sudaužytas veidrodis. Kas iš įvykio dalyvių sudaužė bei kokiu būdu buvo sudaužytas veidrodis, neprisimena. Nuo suduotų smūgių vyriškis buvo kruvinas, kas įtakojo V. G. bei M. I. baigti mušti vyriškį E. K. neprisimena. Įvykio metu ji bandė žodžiu drausminti V. G. ir M. I., tačiau tai nepadėjo, o skirti juos pabijojo nenorėdama pati nukentėti. E. K. prisimena, jog su jais buvo P. I., tačiau kaip jis ten atsirado ji neprisimena, vyriškio sumušime P. I. nedalyvavo. E. K. matė kambaryje nukentėjusio vyro sugyventinę, tačiau ką ji įvykio metu darė liudytoja neprisimena. M. I. E. K. pažįsta nuo vaikystės, nes kaimynystėje yra užaugę, praėjus keliems mėnesiams po įvykio jis išvažiavo į užsienį. Brolio V. G. po įvykio nebemato, kur jis galėtų būti ji nežino. Gyvena ji su savo tėvais adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dviem mažamečiais vaikais. E. K. turi dar vieną brolį M. G.. Brolis M. G. gyvena ir dirba Danijoje. Maždaug 2013 m. M. G. pasigedo savo asmens tapatybės kortelės, nes jam jos prireikė, kadangi skyrėsi su žmona. E. K. žiniomis, M. G. taip ir nerado savo asmens dokumento. 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje E. K. draugė I. B., kuri gyvena Anglijoje, per socialinį tinklą "Facebook" kuriame ji pasivadinusi "(duomenys neskelbtini)." parašė E. K. ir atsiuntė straipsnį iš Anglijos spaudos, kuriame buvo rašoma, kad Anglijoje yra sulaikytas jos brolis M. G. už automobilio vagystę ir narkotikus, nors tuo metu E. K. brolis M. G. buvo Danijoje. Tai sužinojusi ji susisiekė su broliu M. G. per socialinį tinklą "Facebook", kuriame jis užsivadinęs "(duomenys neskelbtini)" ir nusiuntė tą straipsnį, kurį gavo iš savo draugės. M. G. E. K. parašė, kad jis nėra sulaikytas Anglijoje, kad jis yra Danijoje. Abu pasikalbėję su M. G. padarė prielaidą, kad jų brolis V. G. yra pasisavinęs M. G. asmens tapatybės kortelę ir ja naudojasi būdamas Anglijoje. M. G. sakė, kad taip pat jau daug metų su V. G. nėra kalbėjęs bei nebandė su juo susisiekti. M. G. turi naują asmens tapatybės kortelę ir pasą. Taip nusprendė su M. G., nes Anglijos spaudoje rašė, kad už automobilio vagystę ir narkotikus yra sulaikytas M. G., nors iš tikrųjų jos brolis M. tuo metu buvo Danijoje. Taip pat nesenai sužinojo, kad V. turi savo anketą socialiniame tinkle "Facebook", jis ten pasivadinęs "(duomenys neskelbtini)". Tame socialiniame tinkle yra V. G. fotonuotraukos, taip pat įkelta nuotraukų su mažamete mergaite, tačiau E. K. nežino ar ten V. G. dukra, nes su juo susisiekti nebandė, jokių ryšių nepalaiko jau daug metų. Su V. G. nebendrauja ir nepalaiko ryšio taip pat ir tėvai, apie jį nežino nieko jau daug metų. Tik dabar, kai gavo tokį Anglijos spaudos straipsnį pasakė tėvams, kad gali būti, jog spaudoje iš tikrųjų rašoma apie V. ir kad V. galimai naudojasi M. asmens tapatybės dokumentu. Prie apklausos prideda fotonuotrauka iš V. "Facebook" anketos bei Anglijos spaudos straipsnio fotonuotrauka, kuriame rašoma, kad Anglijoje sulaikytas jos brolis M.. Įvykis buvo labai seniai, jau viską pamiršo (1 t., b. l. 92, 93, 96-98, 103).

Iš 2014-01-20 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės V. V. nutarimo matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-00855-11 atskirta medžiaga dėl M. I. padaryto nusikaltimo, nes nėra žinoma įtariamojo V. G. buvimo vieta (1 t., b. l. 33-36).

M. I., kurio atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis atskirtoje byloje, kaltu prisipažino visiškai ir apklausos metu nurodė, kad 2011 m. birželio mėn., gali būti 2011-06-10 apie 1 vai. jis nuėjo pas kaimyną V. G. adresu (duomenys neskelbtini), nes norėjo su juo parūkyti. V. G. turėjo 0.5 litrų talpos buteli brendžio bei pasiūlė M. I. išgerti. M. I. neatsisakė, kambaryje jie kartu gėrė brendį. Kartu su jais buvo ir jo brolis P. I., kuris taip pat gėrė brendį. Maždaug po valandos iš kito kambario atėjo V. G. sesuo E., kuri pasakė, kad viršuje gyvenantis kaimynas kavos tirščiais apdergė buto langą. V. G. atsidarė kambario langą ir šūktelėjo viršuje gyvenančiam kaimynui, kuris persisvėrė per langą bei su V. G. bendravo. Jie abu vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais, vienas kitą kvietėsi pas save. V. G. trumpam buvo išėjęs, bet greitai sugrįžęs pasakė, jog pas viršuje esanti kaimyną patekti negali, nes koridoriaus durys yra užrakintos. Abiem apsiraminus jie toliau gėrė brendį. Praėjus maždaug pusvalandžiui, vėl į kambarį kuriame jie buvo, iš miegamojo kambario atėjo E., kuri pasakė jog jai atrodo, kad viršuje gyvenantis kaimynas ant jų kambario lango šlapinasi. Vėl V. G. atsidarė kambario langą bei apsižodžiavo su viršuje esančiu kaimynu. Ar iš ko nors V. G. metė viršuje esančiam kaimynui M. I. neprisimena. V. G. buvo labai supykęs, dabar gerai neprisimena ar tai V. G. ar jo sesuo E. parašė SMS žinute Mariui, kad jis atrakintu bendro koridoriaus duris, nes jis gyveno kaimynystėje su vyriškiu, kuris konfliktavo su V. G.. M. I., V. G., P. I. ir E. užlipo laiptais į šeštą aukštą bei jiems atidarė duris Marius. V. G. nieko nesakęs įėjo į koridorių ir laiptais užlipo iki bendro naudojimo patalpų, kuriomis naudojasi trijų butu gyventojai bei vieni iš jų buvo asmenys su kuriais V. G. konfliktavo. M. I. ėjo iš paskos norėdamas pažiūrėti kas toliau įvyks. Kada jis užlipo į viršų pamatė, tą patį vyriškį, su kuriuo V. G. konfliktavo, kuris buvo bendro naudojimo koridoriuje. V. G. sudavė jam vyriškiui du-tris smūgius į veidą. Po suduotų smūgių tas vyriškis pasakė, jog eis atsinešti peilį ir tai M. I. įsiutino, todėl M. I. vyriškiui įspyrė į koją, kai tuo pačiu V. G. tam vyriškiui sudavė kumščiu ne mažiau dešimties smūgių į veidą. Dabar M. I. gerai neprisimena ar paslydęs, ar pastūmus tam vyriškiui V. G. pargriuvo ant grindų, o tuo metu vyriškis artinosi link M. I., todėl manydamas, jog vyriškis jam suduos, M. I. sudavė vyriškiui kumščiu du ar tris kartus į veidą. Įvykio metu ne kartą ant grindų buvo nukritęs tas vyriškis bei V. G., M. I. girdėjo, kad kažkas dužo, tačiau kas nepastebėjo. Įvykio metu trumpam veiksmas buvo persikėlęs į vyriškio butą, nes vyriškis bandė pasišalinti į butą ir jam tai buvo pavykę, tačiau į butą įsiveržė V. G., vyriškiui sudavė keletą smūgių į veidą bei iš buto išbėgęs vyriškis nubėgo į virtuvę, iš paskos bėgo V. G.. Pamatę, jog vyriškis iš virtuvės išeina su peiliu rankose, jie išėjo į koridorių bei grįžo pas V. G. į namus. Tuo metu pamatė iš buto norinčią išeiti moteriškę, kuri šaukė "iškviesiu policiją". Įvykio metu vyriškiui buvo sumuštas veidas, kuris kraujavo. Įvykio iniciatorius buvo V. G., kuris daugiau vyriškiui sudavė smūgių. Nors M. I. sudavė smūgiu mažiau, tačiau negali pateisinti savo veiksimų, suduodamas smūgiu vyriškiui, dėl ko labai gailisi. Vyriškį, kurį sumušė, M. I. matė pirma kartą. Dėl sudaužyto veidrodžio, tai jis įvykio metu dužo. Konkrečiai kas veidrodį sudaužė neprisimena, nes vyko grumtynės bei grumtynių metu jis galėjo būti sudaužytas. Neatmeta galimybės jog ir jis galėjo tai įtakoti, kad veidrodis sudužo (2 t., b. l. 108-109).

Liudytoja G. J. apklausų metu parodė, kad nuo 2011 m. kovo mėn. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), leido gyventi D. S. su sūnumi ir A. J.. 2011 m. birželio mėn. iš sūnaus M. J. sužinojo, kad bendrame koridoriuje buvo sumuštas A. J.. Kas A. J. sumušė, sūnus jai nesakė. Po įvykio G. J. buvo nuvykusi į savo butą bei pamatė, jog yra sudaužytas bendrame koridoriuje stovėjęs jai priklausantis veidrodis. G. J. sudaužytą veidrodį išmetė, asmenims kurie sudaužė veidrodį pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Koridorius, kuriame stovėjo veidrodis yra bendras, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventojai. Kada buvo sumuštas A. J., (duomenys neskelbtini) bute gyveno ji, tačiau įvykio metu jos namuose nebuvo, o buvo tik sūnus M. J.. Šiuo metu naujų aplinkybių nurodyti negali, nes pačio įvykio jau neatsimena, tai buvo seniai, prieš 10 metų (1 t., b. l. 81, 83-84).

Liudytojas E. S. apklausų metu nurodė, kad 2011 m. su mama D. S. ir jos draugu A. J. buvo išsinuomoję butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011 m. vasaros metu, kokia buvo tiksliai diena jis neprisimena, atsikėlęs ryte pamatė, kad kambaryje sulaužytas stalas, sudaužytas veidrodis, ant grindų ir lovos kampo buvo kraujo pėdsakai. Ant A. J. veido matėsi sumušimo žymės. A. J. pasakė, kad nakties metu buvo sumuštas. Kas jį sumušė E. S. nežino. Nakties metu E. S. buvo namuose, nuo triukšmo pabudęs nebuvo, nes kietai miega. Po įvykio tvirtina, po įvykio davė teisingus parodymu, nurodė ką žinojo. Kiek atsimena ir kiek savo pirminėje apklausoje nurodė, E. S. pačio įvykio nematė. Prašo vadovautis jo pirminiais parodymais (1 t., b. l. 105, 107-109).

Liudytoja E. Š. (ankstesnė pavardė K.) apklausų metu nurodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. ji pirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendru koridoriumi, kuriuo naudojasi dar du butai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių savininkė yra G. J.. 2011 m. pavasarį G. J. (duomenys neskelbtini) butą išnuomojo D. S., kuri gyveno su sūnumi bei kartu gyveno jos draugas A.. 2011 m. vasarą, tikslesnės dienos neprisimena, E. Š. vakare išvyko pas draugo tėvus, namo grįžo kitą dieną. Įėjusi į bendrą koridorių pamatė, jog jame yra sudaužytas G. J. veidrodis, koridoriuje buvo betvarkė, prikruvinta. Tą pačią dieną D. S. E. Š. pasakė, kad iš žemesnio namo aukšto buvo atėję vaikinai sumušė A.. Dėl ko buvo sumuštas A. ji nepasakė. Kada grįžo į namus E. Š.nepastebėjo, jog bendro koridoriaus durys būtų išlaužtos, nakties metu ji visada bendro naudojimo patalpų duris rakina (1 t., b. l. 110).

Liudytojas M. G. apklausos metu parodė, kad jis gyvena ir dirba Danijoje. Danijoje gyvena ir dirba maždaug 1 metus. Prieš tai 13 mėnesių atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Savo brolį V. G. paskutinį kartą matė gal prieš 8 metus, V. G. tiesiog dingo, nebandė su juo susisiekti, jis taip pat jo nebandė ieškoti, nes su juo ir taip nepalaikė glaudžių ryšių. Maždaug prieš 8 metus, dingo M. G. asmens tapatybės kortelė. M. G. tuo metu pas tėvus jau negyveno, tačiau vis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas tėvus dar gyveno brolis V. G.. Atvažiuodamas pas tėvus M. G. su savimi visą laiką turėdavo piniginę, kurioje laikydavo savo asmens tapatybės kortelę. Kadangi M. G. turėjo važinėti į Rusiją, nes prekiavo automobiliais, jam reikėjo pasidaryti pasą, todėl jam reikėjo Migracijos tarnybai pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, kurio pastebėjo, kad piniginėje nebėra. Savo asmens tapatybės dokumento M. G. ieškojo visur, tačiau niekur nerado, neprisimena ar kreipėsi į Migracijos tarnybą dėl dingusio asmens dokumento. Kai pasigedo savo asmens tapatybės kortelės, jo brolis V. G. jau buvo kurį laiką dingęs, todėl nežino ar jis galėjo paimti jo asmens tapatybės kortelę. Negali pasakyti kiek laiko jo asmens tapatybės kortelė buvo dingusi, nes jis ją visą laiką nešiodavosi piniginėje, tačiau jos nenaudodavo, jei reikėdavo asmens dokumento dažniausiai naudodavo vairuotojo pažymėjimą. Todėl nežino kiek galėjo praeiti laiko nuo asmens tapatybės kortelės dingimo iki tol kol jis jos pasigedo. 2019 m. sausio mėn. M. G. paskambino sesuo E., kuri pasakė, kad rado Anglijos spaudoje straipsnį, kuriame rašoma, kad Anglijoje sulaikytas už nusikaltimus M. G.. Sesuo klausė ar tai jis, tačiau M. G. tuo metu buvo Danijoje. Jis Anglijoje net nėra buvęs, ten lankęsis, jis Anglijoje nebuvo sulaikytas. Pasikalbėję su E., pagalvojo, kad V. G. gali būti pavogęs iš jo prieš maždaug 8 metus, jo asmens tapatybės kortelę ir ja naudotis. Nes maždaug tuo metu, kai pasigedo savo asmens tapatybės kortelės V. G. dingo (1 t., b. l. 113-114).

Iš 2011-06-13 A. J. pareiškimo matyti, kad jis pranešė apie tai, jog 2011-06-18 apie 23.50 val. jis būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vandeniu nuplovė palangę, o iš matymo pažįstamas kaimynas, gyvenantis 521 bute, pro langą išplūdo A. J. necenzūriniais žodžiais bei metė keramikinį puodelį, kuris pataikė jam į kaktą. Vėliau atėjęs į A. J. butą su kitu vaikinu jį sumušė rankomis ir kojomis, suduodami ne mažiau 40 smūgių į įvairias kūno vietas bei sulaužė nosį (1 t., b. l. 41).

Iš 2011-06-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurios metu nubraižyta schema, nurodyta, kad kambario viduryje rastas sulaužytas stalas, kambaryje ant grindų ir palangės rastos kraujo dėmės, bendro naudojimo koridoriuje rastas sudaužytas veidrodis (1 t., b. l. 42-44).

Iš 2011-06-20 specialisto išvados Nr. G 1651/11(02) matyti, kad A. J. konstatuota viena muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – paakio srityje – nosies nugarėlėje, nosies kaukų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis dviejų ar daugiau tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2011-06-18. Nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 55-56).

Iš mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste (1 t., b. l. 57).

Iš 2014-05-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad M. I. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl 2011-06-19 padarytų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nukentėjusiojo atstovės A. J. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš M. I. 3000 litų (868,86 eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusios D. S. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš M. I. 215 litų (62,26 euro) turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 112-114).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas V. G. tyčia nesunkiai sutrikdžius A. J. sveikatą bei dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis V. G. teisme paaiškino, jog smurtavo prieš nukentėjusįjį todėl, kad šis šlapinosi pro langą. Tačiau, net jeigu nukentėjęs ir būtų šlapinęsis pro langą ir apšlapinęs palangę, teismas mano, jog siekis, kad nebūtų šlapinamasi pro langą, yra menkavertė dingstis fizinio smurto panaudojimui, tai nebūtų pakankamas pagrindas panaudoti fizinį smurtą. Veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. tokioje vietoje, kurioje gali lankytis ir bet kada atsirasti kiti asmenys. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Tačiau pažymėtina, kad sveikata, turtas greta viešosios tvarkos ir rimties yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymius sveikatos sutrikdymus, turto sunaikinimus apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą parodo tai, kad netoliese buvę žmonės pasijuto šokiruoti ar pažeminti, buvo sutrukdyta kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, sutriko eismas, viešasis renginys ir panašiai. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. G. veiką padarė viešoje vietoje – bendrabučio bendro naudojimo koridoriuje, jo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, jo neapima BK 284 straipsnio 1 dalis. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka ir jos pažeidimas. Teismas kaip veikos padarinius konstatuoja nukentėjusiojo A. J. sužalojimą, triukšmą bei policijos kvietimą.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamojo veikos buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, kilo triukšmas, kaltinamojo veika buvo sudaryti nepatogumai kitiems žmonėms, jie buvo išgąsdinti, šokiruoti, sutrikdytas jų poilsis. Šioje byloje teismas nustatė būtinąjį BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį – pavojingos veikos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015), taip pat kitus nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamojo V. G. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodyta, jog jis 2011 m. birželio 19 d. apie 3.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. I., viešojoje vietoje, pro atidarytą savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą, elgdamasis įžūliai, išplūdo necenzūriniais žodžiais savo buto palangę vandeniu nuplovusį A. J. ir sviedė jam į galvą peleninę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kartu su M. I. nuėjęs į A. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), bendro naudojamo koridoriuje bei bute sudavė kumščiu A. J. į kairę veido pusę bei bendrais veiksmais sudavė kumščiais ir spyrė kojomis ne mažiau 40 smūgių jam į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam vieną muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose - paakio srityje - nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažintina jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kaltinamasis V. G. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 48-69), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 72), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 74), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 76). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, V. G. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė - laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Civilinė ieškovė A. J. 2021-03-25 pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad reiškia 1448.10 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad dėl sūnaus A. J. sumušimo šios nusikalstamos veikos metu išgyveno, kad jis patyrė daug skausmo (1 t., b. l. 70).

Civilinė ieškovė D. S. pareiškė 215 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl sulaužyto stalo bei sudaužytų taurių (1 t., b. l.79).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Sprendžiant dėl A. J. civilinio ieškinio nustatyta, kad ji yra nukentėjusiojo motina, dėl sūnaus sumušimo teigia patyrusi išgyvenimus, tačiau ji nepateikė jokių duomenų, kad dėl išgyvenimų jai būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, nepatogumai ir pan., todėl jos civilinis ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos D. S. patyrė turtinės žalos, buvo sugadinti jai priklausantys daiktai, todėl jos civilinis ieškinys tenkintinas.

Kardomoji priemonė V. G. neskirtina, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2021-06-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pranešimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. G.. Pranešime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu V. G. interesus atstovauti bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta advokatė R. K.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 126,00 eurus, kurias ir prašo priteisti iš V. G..

Atsižvelgiant į tai, kad V. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiui yra priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, neturi galimybės dirbti, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo iš jo priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. G. skirti galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Šią bausmę, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinti su 2021-06-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkis) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2021-06-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį atliktą bausmę.

Kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės neskirti.

A. J. atstovės pagal įstatymą A. J. civilinį ieškinį atmesti.

D. S. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. G. 62,26 Eur (šešiasdešimt du eurus 26 cnt) solidariai su M. I. (iš M. I. ieškinys priteistas 2014-05-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu) D. S. naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.