- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- T-259-564/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- E. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. N. patvirtinimo klausimą,
susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-267 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta E. N. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 6,7,10 punktais ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
E. N. teistas 2017-05-31 Varėnos apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, bausmę subendrinus su 2016-05-05 nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 4 mėnesiai 1 diena.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis teistas 4 kartus, nuteistojo atžvilgiu anksčiau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskutinis bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Anksčiau vieną kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą. Prokurorė pažymi, kad ir Komisija priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nebuvo vieninga. Be to, jam likusi neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė 41 balas ( 20 statinių ir 21 dinaminis).
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis teistas 4 kartus, jo atžvilgiu du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskutinis bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų. Anksčiau vieną kartą buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir jau parodyto teismo pasitikėjimo išvadų nepadarė ir sistemingai vykdė nusikalstamas veikas, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Jis atlieka bausmę už nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nuteistasis ir anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Pats nuteistasis pripažįsta kad pavartojus alkoholio jam pasireiškia smurtinis elgesys, todėl darytina išvada, kad nuteistasis linkęs kartoti tą patį elgesio modelį, nes beveik visi nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, padaryti žmogaus sveikatai. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra 2 kartus skatintas, dirba, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 41 balas ( 20 statiniai, 21 dinaminiai) Dėl naujo teistumo informacija apie teisės pažeidimus padidėjo 2 balais, kadangi nuteistasis linkęs kartoti tą patį elgesio modelį, tačiau svertini taškai išlieka tie patys. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, ir Komisija nebuvo vieninga sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, 2 Komisijos nariai balsavo „prieš“ ir 4 nariai „už“.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo smurtinio elgesio istorija susijusi su alkoholio vartojimu, jis pataisos proceso metu turi ir toliau dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo įtakos jo elgesiui riziką. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai (nustatyta 21 balas), taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-267 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam E. N..
Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.