Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti vidurinį profesinį išsilavinimą, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2009 m. rugpjūčio 11 d. apie 13 val. sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų metu tyčia peiliu suduodama du kartus padarė A. D. paviršines pjautines abiejų dilbių žaizdas, taip pat vieną kartą tyčia įdurdama jam į krūtinę, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, nuo kurio A. D. 2009-08-11 mirė Telšių apskrities ligoninėje operacijos metu, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį A. D..

Kaltinamoji V. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d. apie 8 val. atėjo kaimynai P. S. ir J. U., su kuriais ji ir A. D. girtavo. Vėliau, apie 10.30 val., ji išėjo į rūsį miegoti. Kai apie 12 val. ji prabudo, namuose nei kaimynų, nei A. D. nebuvo. Ji sėdėdama ant fotelio pjaustė kopūstą, kai parėjo A. D.. Jis buvo girtas, ir jie susiginčijo. Besibarant A. D. spyrė jai į kairės kojos kelį ir ranka sudavė jai į galvą. Ji mosikavo rankoje turėtu peiliu ir taip galėjo įpjauti A. D. į rankas. Kai jis užsimojo ranka dar kartą, ji, gindamasi nuo A. D., stūmė A. D. ir tuo metu rankoje turėtu peiliu, kurio geležtė 10-12 cm ilgio, vieną kartą dūrė jam į kairį šoną, tačiau nepagalvojo, kad rankose turi peilį. Ištraukė peilį, kurio pusė ašmenų, t. y. apie 5 cm buvo kruvini. A. D. ranka susiėmė už šono, apsisuko ir nieko nesakydamas išėjo į lauką. Ji, stovėdama tarpduryje, pamatė, kad jis atsisėdo ant laiptelių. Ji išėjo parsinešti vandens, o grįžusi pamatė, kad A. D. guli šalia laiptų ant žolyno. Ji užpylė ant jo vandens. Jam nepagerėjo, todėl ji nuėjo pas kaimynę E. K. ir jos telefonu iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri netrukus atvyko. Kaimynei ir med. felčerei ji pamelavo ir pasakė, kad A. iš kažkur grįžo kruvinas. Jį išvežus į ligoninę, ji nuplovė peilį, kuriuo sužeidė A., bei laiptus. Su A. D. kartu gyveno apie 8 metus. Su juo dažnai konfliktuodavo, nes jis niekur nedirbo, girtavo, o išgėręs prieš ją smurtaudavo. Gailisi dėl to, kad peiliu įdūrė ir taip nužudė savo sugyventinį, tačiau teigia, kad nužudė jį gindamasi nuo smurtinių A. D. veiksmų. Įvykio metu A. D. buvo labai girtas, ji jau buvau šiek tiek pamiegojusi, todėl buvo mažiau girta. Būdami blaivūs su A. D. niekada nesimušdavo. Būdama blaivi, ji būtų kitaip apsigynusi nuo A. D.. Gailisi, nužudyti A. D. nenorėjo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. D. parodė, kad jos sūnus A. D. nuo 2003 m. gyveno kartu su V. M., kuri tais pačiais metais buvo jį sužalojusi peiliu, tačiau jis V. atleido ir toliau su ja gyveno (duomenys neskelbtini). V. M. būdavo agresyvi, keletą kartų ji matė sūnų sužalotą ir suprato, kad taip galėjo padaryti V. M.. Ji savo lėšomis palaidojo sūnų, jai padaryta turtinė žala, todėl prašo priteisti 11 525 Lt laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų. Paminklas pastatytas A. D. ir tetai Z. G.. Už paminklą sumokėjo tiek, kiek nurodyta pateiktoje pažymoje, o už bortelius ir plytelių išklojimą apie kapą mokėjo atskirai, tačiau dokumento pateikti negali ir kiek tiksliai sumokėjo negali pasakyti. Už laidojimo paslaugas ir prekes – karstą, rūbus, žvakes ir kt. sumokėjo 1675 Lt, už salės nuomą mokėjo 300 Lt, kunigui mokėjo 350 Lt, duobkasiams – 300 Lt, giedotojams - 400 Lt, pirko maistą – 600 Lt, už gedulingus pietus sumokėjo 1550 Lt. Dar gamino maistą namuose, buvo dvi šeimininkės, kurioms mokėjo 150 Lt. Gavo laidojimo pašalpą, bet neatsimena, kokio dydžio. Sūnus jai padėdavo nudirbti ūkio darbus, praradusi sūnų jį neteko paramos senatvėje, o yra silpnos sveikatos, todėl jai padaryta neturtinė žala, kuriai atlyginti prašo priteisti 12 000 Lt.

Liudytoja E. K. parodė, kad gyvena sodų bendrijoje, o kitoje gatvės pusėje gyveno V. M. su A. D.. Su šiais kaimynais ji nekonfliktavo, bet pastebėjo, kad pas juos dažnai būdavo girtaujama. Ji matydavo, kad išgėrę V. M. su A. D. pykdavosi, kai kada po barnių susimušdavo, matydavo juos susižalojusius, dažniau sužalota būdavo V. M., kuri sakydavo, kad ją sumušė A. D.. 2009-08-11 anksti ryte ji matė, kad pas V. M. ir A. D. atėjo kaimynai, kurie apie 10–11val. išėjo. Gal po valandos pas ją atėjo V. M. ir pasakė, kad A. iš kažkur grįžo visas kruvinas, ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Vėliau ji su V. M. nuėjo iki jų namelio ir pamatė prie laiptų gulintį A. D., kuris buvo nesąmoningas. Ant laiptų matė kraują. Atvažiavus medikams, jis buvo išvežtas.

2009-08-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), esantis namas, kuriame ant koridoriuje esančių užuolaidų bei kitose vietose rastos dėmės, panašios į kraują (b. l. 12–16).

2009-08-21 MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 504/09(03) nustatyta, kad A. D. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairiojo plaučio ir širdies pažeidimu, išsivysčius ūmiam nukraujavimui, hemoperikardui (kraujas širdiplėvėje), kairės pusės pneumohemotoraksui (oras ir kraujas pleuros ertmėje) bei sunkiam hipovoleminiam šokui. A. D. mirė Telšių apskrities ligoninėje operacijos metu 2009-08-11 19.14 val. A. D. kūne rasti sužalojimai: durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje VII tarpšonkaulio srityje pagal priekinę pažastinę liniją, žaizdos kanalas perveria kairiojo plaučio viršutinę skiltį ir pažeidžia širdį (pagrindinis sužalojimas), paviršinė pjautinė žaizda dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, paviršinė pjautinė žaizda ir poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidiniame paviršiuje, nedidelės apvalios susiliejančios poodinės kraujosruvos ir paviršinis odos nubrozdinimas dešinio žasto vidiniame paviršiuje, nedidelė apvali poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešinio kelio sąnario ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje bei kairės čiurnos vidinės kulkšnies srityje. Rasti sužalojimai švieži, padaryti 2009-08-11 vidurdienį. Krūtinės ląstos kairės pusės kiauryminė žaizda ir paviršinės abiejų dilbių žaizdos padarytos aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, turėjusiu vienašmenę plokščią geležtę, tikriausiai – peiliu. Kiauryminė krūtinės ląstos žaizda sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp šio sužalojimo ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiti rasti sužalojimai nežymūs, mirčiai įtakos neturėjo. Pagrindinis sužalojimas – durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje padaryta vienu dūriu į krūtinės ląstos kairįjį šoninį paviršių. Paviršinės pjautinės abiejų dilbių žaizdos padarytos dviem pjūviais. Rankų sužalojimai galėjo atsirasti A. D. grumiantis bei ginantis, prisidengiant rankomis nuo dūrių (b. l. 34–42).

2009-09-28 MRU TMI Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvadoje Nr. KM 17/09 (03) nustatyta, kad durtinė-pjautinė žaizda yra krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, žaizdos kanalo kryptis iš kairės į dešinę, kiek iš apačios į viršų, kas rodo, kad nukentėjusiajam durta iš kairiojo šono. Dūrio momentu A. D. ir įtariamosios tarpusavio padėtis galėjo būti įvairi, labiausiai tikėtina, kad įtariamoji buvo nukentėjusiajam iš kairiojo šono ar priekio (b. l. 45–47).

2009-08-14 MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1290/09 (03) nustatyta, kad V. M. poodinė kraujosruva kairės blauzdos išorinėje dalyje padaryta ne mažiau kaip vienu traumuojančiu kontaktiniu smūginiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai turinčiu ribotą paviršių, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas V. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apžiūrint išoriškai, viršugalvio srityje sužalojimo žymių nerasta (b. l. 85).

2009-11-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimtų daiktų apžiūra, tarp jų 6 peilių apžiūra, iš kurių vienas žalia plastmasine rankena, 11 cm geležte (b. l. 57-62).

2009-09-08 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad įtariamoji V. M. parodė peilį, kuriuo dūrė A. D. (b. l. 101–103).

2009-08-19 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. M. įvykio vietoje parodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (b. l. 79–83).

Iš Laidojimo paslaugų ir prekių užsakymo-sutarties bei kvito matyti, kad A. D. laidotuvėms buvo užsakytos prekės ir paslaugos, už kurias sumokėta 1482,00 Lt (b. l. 23).

Iš 2009-10-20 išankstinių pinigų paėmimo pažymos matyti, kad A. D. sumokėjo 4070 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš prie šios pažymos pridėtų nuotraukų matyti, kad pastatytas vienas paminklas A. D. ir Z. G. (b. l. 168, 169).

Iš J. G. ūkinių prekių parduotuvės pranešimo matyti, kad A. D. sumokėjo J. G. barui už gedulingus pietus 1386 Lt (b. l. 167).

Iš Telšių apskrities VPK pažymų matyti, kad 2008-2009 metais V. M. 5 kartus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK dėl konfliktų šeimoje ir sugyventinio A. D. netinkamo elgesio, o A. D. dėl konfliktų šeimoje į VPK nesikreipė (b. l.151–162).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog V. M. kaltė nužudžius A. D. visiškai įrodyta. Kaltinamoji V. M. prisipažino nužudžiusi A. D., jos parodymus patvirtina liudytojos E. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, įtariamosios V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole, daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji V. M. prisipažino 2009-08-11 dūrusi peiliu A. D. į kairį šoną. Tokie kaltinamosios parodymai atitinka teismo medicinos specialisto išvadas, kad A. D. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairiojo plaučio ir širdies pažeidimu. Paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp V. M. smurtinių veiksmų ir A. D. mirties yra priežastinis ryšys.

Iš kaltinamosios V. M. parodymų matyti, kad tarp jos ir A. D. kilo konfliktas, kurio metu A. D. įspyrė jai į kelį ir vieną kartą sudavė kumščiu į galvą, o ji mosikavo rankoje turėtu peiliu, stūmė A. D. ir vieną kartą dūrė jam į krūtinės kairę pusę. Kaltinamosios teiginys, kad durdama A. D. į krūtinę ji nepagalvojo, jog rankoje turi peilį, atmetamas kaip nelogiškas ir prieštaraujantis bylos duomenims, nes iš pačios V. M. nurodytos įvykių eigos matyti, kad prieš durdama į krūtinę, ji mosikavo peiliu, tuo padarydama nukentėjusiajam paviršines pjautines žaizdas rankose, dėl ko akivaizdu, jog po to durdama nukentėjusiajam į krūtinę virtuviniu peiliu, kurio geležtė 10–12 cm ilgio, ji puikiai suvokė tolimesnių savo veiksmų pavojingumą.

Iš bylos duomenų, tarp jų ir iš pačios kaltinamosios parodymų, matyti, jog įvykio metu ir A. D., ir V. M. buvo girti, ir kad girtas A. D. prie jos pradėjo priekabiauti. Kaip nurodė kaltinamoji, būdami blaivūs jie niekada nesimušdavo, todėl daroma išvada, kad dėl A. D. priekabiavimo bei abiejų girtumo tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. M. vieną kartą dūrė savo sugyventiniui A. D. į krūtinės kairę pusę. Iš kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymų bei kitų bylos duomenų matyti, kad V. M. su A. D. kartu gyveno 8 metus, t. y. faktinėje šeimoje, todėl jie buvo vienos šeimos nariai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, V. M. veika kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji teigia nenorėjusi nužudyti A. D.. Tai patvirtina ir bylos aplinkybės: V. M. A. D. pjautines abiejų dilbių žaizdas padarė mosikuodama peiliu, o ne durdama į gyvybei pavojingas kūno sritis, šios žaizdos paviršinės ir nepavojingos gyvybei, matydama, jog po jos peiliu į krūtinę suduoto smūgio A. D. išėjo į kiemą, t. y., neturėdama pagrindo manyti, kad jos suduotas smūgis buvo mirtinas, kaltinamoji daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o, supratusi, kad A. D. sveikatos būklė kritinė, iškvietė medicininę pagalbą. Tačiau V. M. nukentėjusiajam dūrė virtuviniu peiliu, kurio geležtė 10–12 cm ilgio, dūrė į krūtinę, kur yra gyvybiškai svarbūs organai, kas, atsižvelgiant į jos gyvenimišką patirtį, rodo, jog ji neabejotinai suprato, jog nuo jos peiliu suduoto smūgio A. D. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms ji buvo abejinga. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. nužudė A. D. turėdama netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų A. D. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Kvalifikuoti kaltinamosios veiką, kaip padarytą staiga labai susijaudinus, nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, būdami neblaivūs jie sistemingai konfliktuodavo, mušdavosi, ir toks buvo jų įprastas gyvenimo būdas, todėl eilinis A. D. priekabiavimas bei smurtavimas negalėjo V. M. sukelti staigaus labai didelio susijaudinimo. Taip pat nėra pagrindo jos veiką kvalifikuoti kaip padarytą esant būtinosios ginties situacijai, arba peržengiant būtinosios ginties ribas, nes girto A. D. priekabiavimas bei smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, greičiau buvo įprastiniai, smurtaudamas jis nenaudojo jokių įrankių, kas rodo, jog V. M. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad A. D. veiksmai gali sukelti rimtesnį jos sveikatos sutrikdymą, ar kelia pavojų jos gyvybei.

Dėl bausmės

V. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad ji suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą tuoj po sužalojimo iškviesdama medikus (BK 59 str. 1 d. 1 p.), kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens (A. D.) elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant V. M. bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, kad yra trys jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į V. M. asmenybę – neteista (b. l. 109–111), bausta administracine tvarka (b. l. 124), registruota darbo biržoje. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, V. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima LR BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytai minimaliai bausmei.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 525 Lt turtinės žalos ir 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 21, 22).

Kadangi ieškovei turtinė žala, kurią sudaro laidojimo bei kapo sutvarkymo (paminklas, borteliai, plytelių išklojimas apie kapą) išlaidos, padaryta ryšium su jos sūnaus A. D. mirtimi, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš A. D. nužudžiusios V. M..

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Nors ieškovė nurodė, jog už laidojimo paslaugas ir prekes sumokėjo 1675 Lt, o už gedulingus pietus – 1550 Lt, tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji sumokėjo 1482 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laidojimo paslaugas ir prekes, 4070 Lt sumokėjo už paminklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1386 Lt sumokėjo J. G. barui už gedulingus pietus. Be to, ieškovė nurodė, kad turėjo laidojimo išlaidų, kurias patvirtinti dokumentų neturi, t. y., už salės nuomą mokėjo 300 Lt, kunigui mokėjo 350 Lt, duobkasiams – 300 Lt, giedotojams – 400 Lt, pirko maistą už 600 Lt ir 150 Lt sumokėjo šeimininkėms, gaminusioms maistą namuose. Taigi iš viso ieškovė turėjo 4968 Lt laidojimo išlaidų. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nurodytos A. D. laidojimo išlaidos, tarp jų ir tos išlaidos, dėl kurių ji dokumentų pateikti negalėjo, yra būtinos, protingo dydžio, todėl priteistinos iš A. D. nužudžiusios V. M.. Nors ieškovė nurodė, kad jos pateiktoje Įšankstinių pinigų paėmimo pažymoje nurodyta 4070 Lt suma yra tik už paminklą, ir kad už bortelius bei plytelių išklojimą apie kapą ji sumokėjo atskirai, tačiau dokumentų, patvirtinančių tokius jos teiginius, nepateikė, nors bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka ir jai buvo išaiškinta, kad ieškovas turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius ieškinį. Be to, kiek tiksliai sumokėjo už bortelius ir plytelių išklojimą apie kapą, ieškovė ir pati negalėjo nurodyti. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kapo sutvarkymo (paminklas, borteliai, plytelių išklojimas apie kapą) išlaidos nustatomos pagal ieškovės pateiktus dokumentus. Kadangi paminklas pastatytas dviem asmenims, o ne vienam A. D., iš V. M. priteistina pusė paminklo kainos, t. y. 2035 Lt (4070:2). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gavo laidojimo pašalpą (1040 Lt), priteistina suma mažintina iki 5963 Lt (4968 + 2035 – 1040).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Įvertindamas ieškovei A. D. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė neteko sūnaus, kad ryšys tarp motinos ir sūnaus nebuvo nutrūkęs, A. D. lankydavo motiną, padėdavo jai buityje, todėl V. M. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei A. D. neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl sūnaus netektie ir kt. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimą V. M. padarė veikdama netiesiogine tyčia, taip pat į V. M. turtinę padėtį – ji jos vardu registruoto nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 121, 122), tačiau yra darbinga. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12000 litų neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Buitinis peilis mėlyna rankena, kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Kiti 5 peiliai, 2 žirklės, bulvių skustukas, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ grąžintini V. M., lietpaltis, chalatas, batas, kelnės, užuolaida, kraujo nuoplova voke, skuduras, gipsinis rankos įtvaras sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo porceso kodekso 302-306 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010-02-01. V. M. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2009-08-11 iki 2009-10-13.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę V. M. pakeisti į suėmimą, suimant ją teismo salėje.

Iš V. M. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D. 5963 litų laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidų ir 12000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Peilį mėlyna rankena konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ir sunaikinti.

Prie bylos prijungtus daiktus – 5 peilius (išskyrus peilį mėlyna rankena), 2 žirkles, skustuką, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ – grąžinti V. M., lietpaltį, chalatą, batą, kelnes, užuolaidą, kraujo nuoplovą voke, skudurą, gipsinį rankos įtvarą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.