Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-02 · Administracinė byla Nr. I-3396-535/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
I-3396-535/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01584-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
A. A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Administracinė byla Nr. I-3396-535/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01584-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. M. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1), kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2019-04-08 sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą bei įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2019-04-03 prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2019-04-03 pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą nacionalinei vizai gauti, su prašymu pateikė visus dokumentus, tačiau gavo Ambasados sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, nurodant, kad norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinosios informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Anot pareiškėjo, konsulo sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes konsuliniam pareigūnui pateikė visus reikalingus duomenis apie vykimo į Lietuvą tikslą – t.y. Lietuvos Respublikoje vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tam jis įsigijo iš savo sesers F. I. pusę UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijų- 560vnt.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 10-16), prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2019-04-03 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė Prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodęs pagrindinį kelionės tikslą - verslas (21 p.).Kartu pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą 2019-01-11d.; F. I. 2019-01-08 Grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje dokumentą (įstatinio kapitalo formavimui); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-01 Pelno (nuostolių) ataskaitą, pasirašytus direktorės F. I.; 2019-03-15 Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini); duomenis apie akcininkus; kelionės rizikų draudimo liudijimą. 2019-04-03 pokalbio –interviu metu su konsulu pareiškėjas negalėjo aiškiai nurodyti, kokias veiklas vykdo ir vykdys įmonė Lietuvoje, sakė, kad nori atidaryti restoraną, tačiau dar nežino, kokį, ketina tirti rinką. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės ir pokalbio –interviu su juo gautos informacijos padarė išvadą, kad informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas ir išvykimą iš Šengeno narių teritorijos iki vizos termino pabaigos, yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje.2019-04-08 konsulas priėmė Sprendimą Nr.83 atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, sprendimą grindžiant priežastimis: norėdamas gauti vizą užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties „ 19str.2p.). Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 8d. sprendimo Nr. 83, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. M., teisėtumo ir pagrįstumo (b. l.22-23).

Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (19 str.2p.).

Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Ambasadai pateikė 2019 m. balandžio 3 d. (b. l.17-21). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė verslą (prašymo formos 21 punktas). Kartu pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą 2019-01-11d.; F. I. 2019-01-08 Grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje dokumentą (įstatinio kapitalo formavimui); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-01 Pelno (nuostolių) ataskaitą, Balansą, Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, pasirašytus direktorės F. I.; 2019-03-15 Kasos pajamų orderį Nr.(duomenys neskelbtini); duomenis apie UAB akcininkus; kelionės rizikų draudimo liudijimą.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.

Vizų kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl prašymų priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo, kuris yra priimtinas pagal 19 straipsnį, pateikimo datos.

Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslas - verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, jog pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe (duomenys neskelbtini) (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę), jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdį, vykdomą veiklą, Sodros duomenimis apdraustųjų nėra. Prašyme išduoti vizą nurodoma, jog visas kelionės ir pragyvenimo buvimo metu Lietuvoje išlaidas padengs jis pats, pagrindžiančių duomenų apie lėšų turėjimą nepateikė; pateiktas 2019-03-15 Kasos pajamų orderis, pasirašytas paties užsieniečio (vietoj Vyr.buhalterio) ir buhalterės N. R., tikslu pagrįsti pareiškėjo sumokėtus 14000Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą grynais už akcijų įsigijimą ir taip padidinant Įmonės įstatinį kapitalą iki reikalaujamų 28000Eur, tačiau iš pareiškėjo pase padarytų kelionių atžymėjimų matyti, kad jis tą dieną negalėjo būti Lietuvoje, o paskutinį kartą buvo Šengeno zonoje 2017m. rugpjūčio mėn. Dėl to konsului pagrįstai kilo abejonės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikimo Vizų aprašo 70.10p. reikalavimui (28000Eur). Pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų, kad jo, kaip įmonės akcininko, buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas Bendrovės veiklai vykdyti.

Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus, be kita ko, nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 p.). Kaip minėta, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą užsienietis turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų, todėl, vadovaujantis Vizų kodekso bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, egzistavo pagrindai atsisakyti išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai konsului svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Taigi, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 8d. sprendimas Nr. 83, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. M., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjo 2019 m. balandžio 3 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. M. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičMargarita StambrauskaitėEglė Žulytė-Janulionienė