Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio vandenys“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-539-252-2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio vandenys“, dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Gensera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kupiškio rajone“ sąlygų 4.2.1 punkte nustatytas minimalus kvalifikacinis reikalavimas yra dviprasmiškas ir ribojantis konkurenciją; kad pirkimo sąlygų 13.5 punkte nurodytas kvalifikacinės atrankos kriterijus P₁ pažeidžia viešųjų pirkimų principus.

Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi prašymą patenkino – sustabdė viešo pirkimo procedūras.

Teismas sprendė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai preliminariai leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, o tai – pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Kupiškio vandenys“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį ir prašymą atmesti.

Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nepateikta įrodymų, kad atsakovė nevykdys ar negalės įvykdyti būsimo teismo sprendimo. Perkami darbai yra tiesiogiai susiję su visuomenės interesu operatyviai turėti tinkamą, kokybišką, saugią vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, todėl pirkimo procedūros pažeidžia viešąjį interesą. Esami įrenginiai dirba pertekliniu projektiniu pajėgumu, todėl bet kuriuo metu gali įvykti ekonominė nelaimė. Atsakovas gali netekti finansavimo iš Europos Sąjungos, nes iki 2016 m. lapkričio 1 d. privaloma pateikti paraišką jai gauti. Tai galima padaryti tik užbaigus pirkimo procedūras.

Ieškovė UAB ,,Gensera“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, nes apeliantas neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pažeidžiamas viešasis interesas. Priešingai, taip apginamas sąžiningas tiekėjų varžymasis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau tenkinus ieškinį, kiltų daug didesni neigiami padariniai nei tokių priemonių netaikius, nes taip pat turėtų būti pripažįstama negaliojančia ir viešojo pirkimo sutartis, jei tokia jau būtų sudaryta. Pirkimas yra supaprastintas, pasiūlymų pateikimo terminai yra trumpesni, todėl bet kuriuo atveju atsakovė spėtų pabaigti pirkimo procedūras ir pateikti paraišką bei gauti finansavimą. Apelianto motyvai, kad pirkimu siekiama tenkinti viešąjį interesą, negali būti laikomi esminiais, dėl kurių gali būti leista pirkimą vykdyti pagal neteisėtas sąlygas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, CPK 423⁷ straipsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuostatos. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose taiko vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Iš paminėto reglamentavimo yra pagrindas daryti išvadą, kad iš pradžių paprastai yra nustatinėjama ar ieškinys tikėtinai pagrįstas ir ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, o nustačius šių sąlygų egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels dar didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Pirmosios instancijos teismas teigė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir su juo pateiktus įrodymus, sutikti su tokia teismo išvada neturi pagrindo (CPK 111, 114, 135 str.). Be to, nagrinėjant atskirąjį skundą, situacija iš esmės yra pasikeitusi – byla pagal ieškovės ieškinį yra išnagrinėta ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Vien to, kad ieškinys preliminariai nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais, pakaktų, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų atmestas, tačiau tam (tenkinti prašymą) nebuvo ir kito pagrindo. Nėra pagrindo teigti, kad neuždraudus atsakovei vykdyti pirkimo procedūrų, būtų galėjęs pasunkėti būsimo, tikėtina, ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymas. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai, neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškinęs CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama, o ieškovės prašymas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.