Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. T., jo atstov. adv. Vytui Kantaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. T. skundą dėl Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus 2007-12-05 nutarimo panaikinimo arba pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-06-03 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2007-06-03 Varėnos rajone vairavo automobilį įtariamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyrius 2007-06-04 nutarimu, vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d., 30 str., 30² str., 284 str. 2 d., jam paskirta administracinė nuobauda – 2 400 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 28 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas posėdyje nurodė, kad policijos pareigūnai turėjo visas technines priemones girtumui nustatyti, tačiau užfiksuotos medžiagos nepridėjo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kalbos defektą, o alkoholis nuo jo galėjo sklisti, kadangi jis buvo pas gydytoją. Prašė skundą tenkinti ir bylą nutraukti (b. l. 75).

Institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutarimą panaikinti arba skirti švelnesnę nuobaudą – paliekant piniginę baudą. Savo kaltės neprižįsta ir neigia, kad vairavo būdamas neblaivus.

Atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) kyla už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamu atveju asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai vairuotojas vengia neblaivumo (girtumo nustatymo).

Be to, remiantis LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės) 4 punktą, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Teismo posėdyje liudytojai policijos pareigūnai R. M. ir D. S. parodė, kad sustabdę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį, tikrindami dokumentus pajuto alkoholio kvapą ir paprašė N. T. pasitikrinti blaivumą, jis iš pradžių bandė pūsti, bet vėliau atsisakė. Girtumą įtarė dėl alkoholio kvapo, N. T. apie gydomus dantis neminėjo tik sakė, kad neseniai palaidojo savo motiną. Jo atsisakymas pūsti į alkotesterį buvo žodinis, jis norėjo tikrintis pas gydytoją, tačiau pas gydytoją pareigūnai vežti jo neprivalėjo. (b. l. 74).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu pakviestas liudytojas A. K. Č. parodė, kad pažeidimo padarymo dieną jis 8 val. ryte vežė N. T. pas stomatologą „Eglės“ sanatorijoje, vėliau jis vežė kaimo gyventojus bažnyčiai priklausančiu autobusu į mišias ir tos pačios dienos vakare pas jį atėjęs N. T. papasakojo, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, atėmė vairuotojo pažymėjimą, todėl šis nuvežė N. T. į Druskininkus pasitikrinti girtumą (b. l. 73).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje teigė, kad į alkotesterį atsisakė pūsti, kadangi jam tą dieną ryte buvo pašalinta dalis danties, todėl bijojo gauti infekciją. Dieną prieš tai jis palaidojo savo motiną, alkoholio nevartojo. Sekmadienio rytą nuėjo pas kaimyną, kad šis nuvežtų pas gydytoją, nes stipriai skaudėjo dantį, žandikaulis buvo patinęs. Kaimynas A. K. Č. jį nuosavu automobiliu nuvežė į Druskininkuose esančią privačią kliniką pas gydytoją S. K.. Pareigūnams sustabdžius teigė, kad jo akys paraudusios, nes palaidojo motiną ir kad jam išoperavo dantį, tačiau burnos pareigūnams nerodė. Alkotesterio į rankas neėmė, tik 10 cm atstumu vieną kartą papūtė, o po to pūsti atsisakė. Jų prašė, kad nuvežtų pas gydytoją blaivumui patikrinti. Pareigūnams jį nušalinus nuo vairavimo, jis parėjo pėsčiomis ir pasitikrinti girtumo jo niekas nevežė (b. l. 72, 73)

Po liudytojo A. K. Č. apklausos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad jį tikrintis girtumo nuvežė Č., tačiau tiksliai nepamena, ar sakė blaivumą nustatančiai gydytojai, kad ryte jis vartojo alkoholį. Anksčiau teismui Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto nepateikė, nes jis nuvažiavo pasitikrinti per vėlai, todėl jo girtumas buvo nustatytas neteisingai (b. l. 74). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui posėdžio metu pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo aktą Nr. 28 kuriame nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atliekančiai patikrinimą gydytojai teigė, kad apie 9 val. ryto suvartojo 100 ml alkoholio. Akte nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į alkotesterį pūtė du kartus: pirmojo tyrimo metu (19 val.) buvo nustatyta 0,12 promilių, o antrojo tyrimo metu (19 val. 20 min.) – 0,06 promilės. Gydytoja, atlikusi apžiūrą ir patikrinimą pateikė išvadą, nustatydama lengvą girtumo laipsnį. (b. l. 69). Kaip minėta, remiantis Neblaivumo nustatymo taisyklių 4 ir 5 punktais, policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda (LVAT bylos Nr. N1-1185/2007, N16-1085/2007, N575-904/2008).

Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai veiksmai pagal LR ATPK 126 str. 4 d. yra kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Administracinio pažeidimo padarymo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 5), pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 92), policijos pareigūnų – liudytojų parodymai teisme, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo aktas Nr. 28, kuriame pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gydytojai nurodė, kad ryte gėrė 100 ml alkoholio, tikrinant 19 val. ir 19 val. 20 min. alkoholio parodymai buvo 0,12 ir 0,06 promilės, gydytoja diagnozavo lengvą girtumo laipsnį. Remiantis VĮ Druskininkų ligoninės 2007-06-21 rašte Nr. S-7-722 nurodė, kad gydytoja, atlikusi neblaivumo patikrinimą suklydo ir tai, kad iškvepiamame ore alkoholio koncentracija buvo 0,12 – 0,16 promilių, leidžia daryti išvadą, kad asmuo buvo blaivus (b. l. 70). Teismui aplinkybė, kad asmeniui tikrinimo metu nebuvo nustatytas girtumo laipsnis, reikšmės neturi, tačiau ji svarbi tuo aspektu, kad atsižvelgus į blaivumo nustatymo laiką, ji įrodo alkoholio vartojimo faktą. Asmens argumentai dėl to, kad į alkotesterį nepūtė, nes jam buvo atlikta dantenų operacija, teismas vertina kritiškai, kadangi jis šios priežasties jo blaivumą norintiems patikrinti policijos pareigūnams nenurodė. Asmens nurodyta aplinkybė, kad jis dėl pašalinto danties pareigūnams paprašius nesugebėjo pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti neblaivumo alkotesteriu yra nepagrįsta, nes nuvykęs pas gydytoją jis du kartus pūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 0,12 ir 0,06 promilių lengvas girtumo laipsnis. Gydytojai asmuo nenurodė apie tai, kad jam buvo pašalinta dalis danties (b. l. 69). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai per teismo posėdį kito ir tik liudytoju apklausus A. K. Č. jis pripažino, kad važiavo tikrintis neblaivumo pas gydytoją. Nesutampa administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo parodymai dėl to, į kurią vietą liudytojas vežė N. T. gydyti dantų, t. y. N. T. nurodė, kad važiavo į Druskininkuose esančią privačią kliniką, o liudytojas A. K. Č. nurodė, kad jį vežė į „Egles“ sanatoriją. Kadangi policijos pareigūnas tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad iš automobilio sklido alkoholio kvapas ir asmeniui atsisakius tikrintis, pareigūnai pagrįstai nusprendė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengė blaivumo nustatymo. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad asmuo patikrinimo metu buvo pagrįstai įtartas esantis neblaivus, tačiau vengė tikrintis neblaivumą. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo aktas surašytas po pažeidimo padarymo praėjus daugiau nei 2 val. (asmuo sustabdytas buvo apie 16 val. 43 min., o tikrinamas atliekant tyrimus 19 val. ir 19 val. 20 min.), t. y. praleidus LR Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte nustatytą 1 val. po nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Medicininės patikros rezultatai patvirtina, kad asmuo vairavo neblaivus, tačiau girtumo laipsnis nenustatytas, nes vairavimo ir patikrinimo metu vengė apsvaigimo patikrinimo, taip pažeisdamas LR ATPK 126 str. 4 d.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

Teismas konstatuoja, kad nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų – įtarus, kad vairuoja neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą. Jo veika sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams, todėl jis turi patirti tam tikrus suvaržymus, kad padarytų tinkamas išvadas. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato išimčių asmenims dėl jų amžiaus, materialinės padėties ar kt. Asmuo, darydamas pažeidimą, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam (jo galimybei dirbti tam tikrą darbą, materialinei gerovei), jo artimųjų ratui (jo šeimai, jos turtinei padėčiai), o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams, todėl turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką.

Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Įvertinus pažeidimo pobūdį daroma išvada, kad mažesnės piniginės nuobaudos skyrimas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti prevenciją.

Byloje surinkta medžiaga rodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aptartų argumentų pagrindu prašymas dėl nutarimo pakeitimo netenkintinas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. T. skundo nepatenkinti ir 2007-06-04 Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus nutarimą Nr. F 002519 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.